„Kiekvienais metais ta prognozė subalansuoto biudžeto nukeliama vis į priekį. 2002 m. ES dar galėjo mums pagrūmoti narystės perspektyva, dabar į jos nurodymus kreipiama mažiau dėmesio. Taip, ES vis dar lemia mūsų gyvenimą. Tai rodo ir tai, kad savarankiškai Lietuva be ES įrėminimo pati vargiai sugeba spręsti savo ilgalaikes problemas, tarp jų ir fiskalinio tvarumo problemą. <...> Lietuva nesugeba stabilizuoti savo viešųjų finansų ir tai kelia klausimą, kas atsitiks vėliau“, - laidoje „Aktualioji valanda“ kalbėjo K. Maniokas.
VU TSPMI vyriausiasis mokslinis bendradarbis taip pat pastebėjo, kad ES vargiai gali mums pagelbėti, nes mes paprasčiausiai neatsižvelgiame į Bendrijos pastabas.
„Mes per tą dešimtmetį nepadarėme struktūrinio proveržio, kuris išreiškiamas inovacijos, kūrybiškumo, konkurencingumo rodikliais. Mes dar vis važiuojame su senu sukauptu bagažu. Kita vertus, istoriją šių mūsų vienuolikos metų rodo, kad ES vargu, ar gali čia būti pagrindinė pagalbininkė, nes arba jos neklausoma, arba ji pati nelabai gali suformuluoti mums ir problemų ir jų siekimo tikslų“, - teigė pašnekovas.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat pastebi, kad ateinančių metų biudžeto pajamos planuojamos per drąsiai. Tačiau ekonomistas siūlo atkreipti dėmesį ne į padidėjusį 2016 m. biudžeto deficitą, o į išaugusią mokestinę naštą beveik visiems Lietuvos gyventojams.
„Trys gyventojų grupės pajus didesnę mokestinę naštą. Didėja akcizai. Taip pat, didėjant minimaliam mėnesiniam atlyginimui, pagal individualios veiklos pažymėjimus dirbantys asmenys mokės didesnes socialinio draudimo įmokas. Taip pat sumažinta neapmokestinama riba pajamoms iš palūkanų ir vertybinių popierių“, - laidoje kalbėjo N. Mačiulis.