Tokia situacija dar būtų pateisinama, jei Lietuvą šiuo metu krėstų ekonominė krizė, tačiau šalies ūkis auga jau kelis metus iš eilės. Atrodo, kad valdantieji visai neturi fantazijos, kaip naudotis ekonomikos augimo vaisiais. Vienintelis dalykas, apie ką girdime svarstant kitų metų valstybės biudžetą – tai pažadai vėl didinti minimalų atlyginimą.
Dirbti už minimalią algą niekas nenori, tačiau, susidaro įspūdis, kad socialdemokratams ir „darbiečiams“ minimalios algos dydis tolygus žmonių laimės indeksui. Gal geriau imtis kūrybingesnių darbų ir visas jėgas sutelkti tam, kad Lietuvoje sparčiau augtų ne minimalus, o vidutinis atlyginimas, stiprėtų vidurinioji klasė? Juk tai padaryti visai nesunku.
Pirmas žingsnis būtų taip vadinamų „Sodros“ lubų įvedimas. Tai padarius Lietuva taptų patrauklesnė kurti gerai apmokamas darbo vietas. Dabar tai daryti neapsimoka dėl didelių socialinio draudimo mokesčių, o pakankamai uždirbti norintys jaunuoliai, mokslininkai ir kiti geri specialistai dėl Lietuvos įstatymų nelankstumo renkasi emigraciją.
Kitas paprastas dalykas – panaikinti įmonių pelno apmokestinimą, jei jis toliau naudojamas naujų darbo vietų kūrimui, verslo plėtrai. Nenuostabu, kad Estijoje, kur galioja tokia taisyklė, vidutinis atlyginimas yra trečdaliu didesnis nei Lietuvoje ir jau perkopė 1000 eurų.
Taigi – reikia keisti įstatymus taip, kad gerėtų visų, ne tik minimumą gaunančių žmonių gyvenimas. Dabartinės Vyriausybės planuose to nėra. Jei jau demonstruojame rūpestį mažiausias pajamas gaunančiais šalies gyventojais, kur kas tikslingiau yra ne didinti minimalų atlyginimą, o iki šios ribos pakelti neapmokestinamąjį pajamų dydį. Liberalų skaičiavimais, tai padarius ir dar sumažinus mokesčius vaikus auginantiems tėvams, du vaikus turinčios šeimos pajamos per metus padidėtų daugiau kaip 900 eurų.
Seimui pateiktas 2016 m. valstybės biudžeto projektas tikrai nieko nenustebino. Šis biudžetas yra tiesiog plaukimas pasroviui, pasyvi reakcija į šiandieninę situaciją be jokių iššūkių ateičiai. Ši Vyriausybė neturi jokių ambicijų didinti šalies valdymo efektyvumą ir mažinti valdžios aparato išlaidas. Apkarpius ministerijų išlaidas bent 5 proc. būtų galima tikslingiau panaudoti apie 80 mln. eurų. Reikėtų kur kas kritiškiau peržiūrėti visas investicines programas, valstybės įmonių veiklą, nes numatytos pajamos iš valstybinių bendrovių ir vėl gerokai mažesnės nei galėtų ir turėtų būti. Planuojama, kad kitais metais išleisime beveik 650 mln. eurų daugiau nei uždirbsime. Dabartinis siūlymas reiškia, jog valdžia nori išleisti daugiau nei valstybė, tai yra visi mes galime surinkti į biudžetą. Ar atsakinga, kai valdžia nori būti didesnė už valstybę? Gal todėl biudžeto projektas ir nestebina , o tik sukelia natūralią kritikos bangą. Pritarti tokiam biudžetui ne tik neambicinga, bet ir neatsakinga.
Eligijus Masiulis, Liberalų sąjūdžio pirmininkas
