„Mano nuomone, reikia įvertinti finansavimo šaltinius, kaip būtų kompensuojamos prarastos biudžeto pajamos. Biudžetas yra deficitinis, biudžeto deficito neleidžia didinti Lietuvos įstatymai ir įsipareigojimai Europos Sąjungai (ES). Tai reiškia, mažinant PVM tarifą reikia arba didinti kitus mokesčius, arba didinti viešojo sektoriaus efektyvumą: mažinti išlaidas kažkuriose srityse nemažinant viešojo sektoriaus paslaugų kokybės. Reikia atsakyti ir į kitą klausimą, ar PVM mažinimas turėtų būti prioritetu, ar darbo jėgos apmokestinimo mažinimas? Ta dauguma tarptautinių institucijų siūlo“, - situaciją vertina ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Ekonomistas pasakoja, kad dauguma tarptautinių institucijų ir ekonomistų mano, jog visgi darbo jėgos apmokestinimas yra didesnė problema nei PVM tarifo dydis.
„Lietuvos PVM yra artimas ES vidurkiui. Moksliniai tyrimai pagrindžia, kad mažiau žalingi ekonomikai yra vartojimo ir turto mokesčiai nei pajamų ir pelno mokesčiai. Atsižvelgiant į tai, ir kad Lietuvoje didelė šešėlinė ekonomika ir mokesčių vengimas, reikėtų pirmiau turbūt mažinti pajamų mokesčius. Aišku, Vyriausybė gali turėti ir kitokią nuomonę“, - tv3.lt portalui komentuoja N. Mačiulis.
Ekonomistas Gitanas Nausėda mano, jog einama tinkama linkme. Tačiau dėl artėjančių rinkimų greitos naudos iš šio pasiūlymo nesulauksime.
„Aš manau, kad tai jau yra artėjančių rinkimų pasekmė, norima užsiimti ar susiformuoti tam tikrą poziciją. Premjeras gal ir logiškai sako, kad reikia ne didinti lengvatų skaičių, o mažinti tarifą. Tik toks tarifas kadangi tikrai nebūtų sumažintas radikaliai, o maksimaliai 2 proc. punktais, niekaip nesprendžia mūsų pirkėjų važiavimo į Lenkiją problemos. Antra, vargu ar įstatymas būtų priimtas 2017 metų pradžioje, kadangi keičiasi valdžia rudenį ir jei būtų kita išrinkta, neaišku kokia poziciją ji turėtų tuo klausimu. Tai tarsi įpareigojimas ateinančiai vyriausybei, kas nebūtų labai korektiška. Manau, kad kalbama nebent apie kokius 2018 metus. Tuomet taip ir reikia vertinti, kad PVM mažinimas nieko nesprendžia šiandien, bet šiaip pats sprendimas ir jo kryptis man patinka“, - savo poziciją išsako G. Nausėda.
Lengvatinio PVM suteikimas neužtikrintų pigesnių kainų
Dėl siūlomo lengvatinio 5 proc. PVM nuomonės griežtesnės. Siūloma šį tarifą taikyti duonai, makaronams, kruopoms, pieno produktams, sviestui, šviežiai mėsai ir žuviai, aliejui, miltams, daržovėms, vaisiams bei cukrui. Ekonomisto N. Mačiulio nuomone nežinia, kokiems tiksliai produktams ši lengvata būtų suteikta.
„Didžiausia problema susijusi su PVM lengvatomis tai, kas nuspręs kokiems produktams taikoma lengvata, o kokiems netaikoma. Štai vegetarai ir veganai gali būti labai nepatenkinti, kad taikomi lengvatiniai PVM mėsai ir žuviai, o ne duonai ir grūdams. Ir vėlgi patys neturtingiausi šalies gyventojai galbūt mėsos ir žuvies negalės nusipirkti net su lengvatiniu tarifu ir neturės jokios naudos, nes būtų taikomas bazinis PVM tarifas duonai, grūdams ir kitoms toms pačioms pigiausioms maisto prekėms. Kyla nemažai klausimų ir problemų taikant tokį lengvatinį tarifą tik kai kuriems. O visiems taikant atsirastų didelė skylė biudžete“, - komentuoja N. Mačiulis.
Ekonomistas G. Nausėda įžvelgia ir kitą problemą. Jei ir bus taikomas lengvatinis PVM, nėra garantijų, kad mažesnės kainos pasijaus vartotojams. Mat tokiu tarifu gali pasinaudoti gamintojai ar prekybininkai.
„Manau, kad pagrindinis motyvas yra mėginti atstatyti bent minimalią kainų pusiausvyrą tarp Lenkijos rinkos ir Lietuvos rinkos. Vien tik PVM lengvatinio tarifo nustatymo nepakaktų tiems kainų skirtumams sušvelninti, bet galbūt dalį potencialių pirkėjų, kurie dabar pastebi itin didelius kainų skirtumus ir atbaidytų nuo tolesnių kelionių į Lenkiją. Pagrindinė problema su lengvatiniais tarifais ta, kad nėra garantijų, jog jį sumažinus nuo 21 proc. iki 5 proc., lygiai tiek pat sumažės ir kainos. Deja mažmeninės prekybos struktūra tokia, kad tas kainų perkėlimas vartotojams gali ir nepavykti, arba dalį tos mokestinės naudos gali nusinešti prekybos grandis arba gamybos grandis. Tada atsitiktų taip, kad valstybė pati aukojasi ir mažina tarifą, tačiau naudą iš to sumažinimo gaus ne ji ir ne vartotojas, o tie prekybininkai. Tikslas nebūtų pasiektas ir pirkėjai toliau važiuotų į Lenkiją , o valstybė gautų mažiau įplaukų į biudžetą“, - įvertina G. Nausėda.
Ekonomistė Jekaterina Rojaka savo Facebooko paskyroje taip pat pasidalino pastebėjimais.
„Mane vis labiau apima jausmas, kad Lietuvos valdžiai yra būdingas studento sindromas prieš sesiją: tvarkomos lentynos, nuvalomos dulkės nuo senų knygų – kad tik nereikėtų mokytis. Taip ir Seime – svarstomi bet kokie pasiūlymai, kad tik nereikėtų galvoti apie esminius dalykus. Vietoj to, kad išlaikytume paprastesnę ir skaidresnę mokesčių sistemą, vėl lipame ant tų pačių grėblių – pasipylė siūlymai dėl naujų PVM lengvatų. Tikimasi, kad lengvatinis PVM būtinosioms prekėms (duonai, makaronams, kruopoms, pieno produktams, sviestui, šviežiai mėsai ir žuviai, aliejui, miltams, daržovėms, vaisiams bei cukrui), gerokai pagerins Lietuvos gyventojų kokybę, atbaidys nuo važiavimo apsipirkinėti į kaimyninę Lenkiją ir net vilios brolius latvius važiuoti apsipirkti į Lietuvą. Deja, realybė negailestinga.“, - rašo ekonomistė ir pateikia du paaiškinimus.
„ 1. Lengvatinis PVM vartojimui turės tik labai ribotą poveikį – nuo to nepradėsime daugiau valgyti makaronų ar gerti pieno. Niekas negarantuoja, kad visa nauda vėliau įkristų į gyventojų kišenę, juk augant darbo sąnaudoms, verslininkai turės svarų argumentą kelti/nemažinti kainų. Be to, praėjusiais metais maisto produktų kainos mažėjo, ir gyventojų kokybę blogino kiti veiksniai – brangusios paslaugos. Lenkijos masto ekonomijos ir zloto kurso tai niekaip nepalies, o tai reiškia kad Suvalkų parkavimo aikštelėse ir toliau bus pilna automobilių su lietuviškais numeriais.
2. Alternatyvusis pasiūlymas – grąžinti per krizę laikinai padidintą 18 proc. PVM tarifą. Tesėti pažadą yra svarbu. Be to, gyventojai turės pasirinkimą – pirkti daugiau mėsos, ar išleisti kitoms, nebūtinosioms prekėms. Tačiau dar svarbiau, mano manymu, yra užtikrinti, kad didžiausią naudą gautų tie, kuriems ji iš tikrųjų reikalinga. Mažesnes pajamas uždirbantys labiausiai laimėtų, jei būtų padidintas NPD. O vietoj to, kad gaištų laiką populistiniams priešrinkimiams pasiūlymams, linkiu valdžiai galvoti apie tai, kas iš tikrųjų svarbu – socialinis modelis, NPD didinimas ir struktūrinės reformos“, - savo socialinio tinklo paskyroje svarsto J. Rojaka.
tv3.lt primena, kad šiuo metu laukiama Finansų ministerijos nuomonės dėl lengvatinio 5 proc. PVM taikymo būtiniausių maisto produktų krepšeliui. Jeigu parlamentarai tokias pataisas priimtų, mažesnis PVM tarifas nuo 2017 metų būtų taikomas duonai, makaronams, kruopoms, pieno produktams, sviestui, šviežiai mėsai ir žuviai, aliejui, miltams, daržovėms, vaisiams bei cukrui. Tačiau premjeras Algirdas Butkevičius siūlymui pritaria tik iš dalies. Lengvatinis 5 proc. mokestis neturėtų būti taikomas pagrindiniams maisto produktams , išskyrus mėsą. Ir siūlo, jog šiuo metu galiojantį 21 proc. PVM tarifą būtų galima sumažinti.
