Šalies valdžios sektoriaus deficitas pernai buvo 77,6 mln. eurų, arba 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Latvijoje valdžios sektoriaus deficitas pernai sudarė 1,3 proc. BVP, o Estijoje užfiksuotas 0,4 proc. valdžios sektoriaus perteklius. Pertekliniai biudžetai pernai taip pat buvo Liuksemburge (1,2 proc. BVP) ir Vokietija (0,7 proc. BVP), Švedijos valdžios sektoriaus pernai buvo subalansuotas, rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys.
Finansų ministerijos teigimu, Lietuvos valdžios deficitas pernai buvo mažiausias nuo nepriklausomybės atkūrimo.
Rengiant 2015 metais valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą buvo numatyta, kad valdžios sektoriaus deficitas neviršys 1,2 proc. BVP.
„Toks išskirtinis rezultatas - tai ne tik statistika, rodanti sėkmingą ir efektyvų Vyriausybės darbą, tai ir labai konkretūs pinigai – apie 372 mln. eurų, kurių Lietuvai pernai nebereikėjo skolintis deficitui dengti“, - pranešime spaudai sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.
Pasak jo, rekordiškai mažą biudžeto deficitą lėmė kelios priežastys.
„Pirmiausiai, dėl efektyvesnio mokesčių administravimo gautos 0,2 proc. BVP dydžio papildomos pajamos, kita priežastis - perteklinis (0,3 proc. BVP), geresnis nei prognozuotasis, savivaldybių biudžetų balansas bei svaresni nei prognozuoti „Indėlių ir investicijų draudimo“ bei socialinio draudimo fondų rezultatai“, - tvirtino A.Šadžius.
Jo teigimu, vietos valdžios perteklius fiksuojamas jau antrus metus iš eilės (2014 metais sudarė 0,1 proc. BVP), kas 2015 metais savivaldybėms leido savo finansinį turtą (indėlius bankuose) padidinti nuo 146,5 mln. eurų iki 193,7 mln. eurų.
Premjeras Algirdas Butkevičius pranešime spaudai pabrėžė, kad per biudžetą perskirstoma BVP dalis pernai siekė 29,5 proc. - 1,5 procentinio punkto daugiau nei 2014-aisiais (28 proc.). Šio rodiklio padidėjimą lėmė spartus mokesčių surinkimui svarbių BVP komponenčių (darbo užmokesčio pajamų, vartojimo išlaidų) augimas ir technologiniais sprendimais įgyvendintos geresnio mokesčių administravimo priemonės.
„Įgyvendinant naujas mokesčių administravimą gerinančias priemones 2016-2019 metais pajamų iš mokesčių ir BVP santykis nuosaikiai didės. Kuo didesnė BVP perskirstoma dalis sudarys galimybes vykdyti socialinius ir kitus įsipareigojimus ir įgyvendinti struktūrines reformas ateityje“, – sakė A.Butkevičius.
Eurostato duomenimis, Lietuvos valdžios sektoriaus skola pernai taip pat buvo viena mažiausių ES. Ji siekė 15,882 mlrd. eurų, arba 42,7 proc. BVP.
Mažesnė skola fiksuota tik Estijoje (9,7 proc. BVP), Liuksemburge (21,4 proc. BVP), Bulgarijoje (26,7 proc. BVP), Latvijoje (36,4 proc. BVP) ir Rumunijoje (38,4 proc. BVP).
