algirdas butkevičius

Asfaltuotas keliukas prie buvusio premjero namų, slapta ministro pirmininko kabineto renovacija už 700 tūkst. eurų, itin brangūs greitųjų COVID-19 testų pirkimai, nuotraukos prie tragiškai žuvusio vaiko kapo bei daugiausiai į Seimą kandidatuojančių buvusių komunistų. Tokiais skandalais garsėja 2022 metais sukurtos partijos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatai į Seimo narius, į priekį vedami buvusio premjero Sauliaus Skvernelio.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pateikė Seimui premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūrą po vadinamojo „mandagumo atsistatydinimo“, bet pateikimas buvo labai lakoniškas – vos vieno sakinio. Tai šiek tiek neįprasta, bet suprantama, nes premjerė I. Šimonytė per prezidento inauguraciją pasirinko apeiti tradiciją pasakyti kalbą prezidentui prisiekus antrai kadencijai.

Laisvės partija neseniai pagrasino Seime blokuoti konservatoriams rūpimą kandidatą į Europos Komisijos narius. Šis grasinimas tiesiogiai nutaikytas į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininką Gabrielių Landsbergį, kuris užkulisiuose minimas kaip potencialus kandidatas. Kandidatūros realumą parodo tai, kad G. Landsbergis nesiruošia dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, neketina vesti partijos sąrašo Seimo rinkimuose, nebesieks vadovauti partijai.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius tvirtina, kad parlamento Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Mindaugo Lingės siūlomas nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymo modelis yra geresnis nei Vyriausybės projekte. Pasak jo, M. Lingės registruotas projektas labiau atitinka horizontalaus ir vertikalaus teisingumo principą.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius reikalauja LNK televiziją paneigti žinių reportaže pateiktą, pasak jo, klaidingą informaciją apie galimas politiko sąsajas su nusikalstama grupuote. Pasak buvusio premjero, rugsėjo 15 d. LNK televizijos transliuotame reportaže nurodoma, kad aferomis užsiiminėjantys ir į teisėsaugos akiratį pakliuvę automobilių prekeiviai A. Butkevičiumi naudojosi kaip priedanga.

Seime sekmadienį prasidėjo rudens sesija ir, nors daugiausiai dėmesio joje turėtų būti skiriama 2024 metų valstybės biudžeto priėmimui, parlamentarai itin svarbiais laiko ir kitus klausimus. Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius Seimo posėdyje pareiškė, kad rudens sesijoje svarbu priimti mokesčių reformą. Valdantieji prieš kelias savaites sutarė neskubinti jos priėmimo dėl kilusių ginčų tiek su opozicija, tiek pačios koalicijos viduje.

Europinė geležinkelio vėžė ,,Rail Baltica'' kai kuriems gyventojams kelia šoką. Štai Kalvarijos savivaldybėje, kur eis bėgiai, statybininkai žada nugriauti apie 20 sodybų ir kitų pastatų. Viename kaime neliks maždaug dešimties namų. Į geležinkelio statybų zoną patenka išpuoselėtos ūkininkų sodybos su gyvulių ūkiais ar 80-mečių senolių namai. Kalvarijos savivaldybės Mockų kaimo gyventoja Aurelija ne vienerius metus puoselėja savo namus ir aplinką.

„Šios Vyriausybės mokesčių reformos įstatymų projektai nukreipti į vidurinės klasės naikinimą ir smulkiojo verslo žlugdymą, ypač apsunkinant gyvenimą verslininkams regionuose. Be to, tiek Pasaulio banko, tiek Tarptautinio valiutos fondo atstovai pabrėžia, kad Lietuvoje darbo pajamų apmokestinimas yra per didelis, o kapitalo – per mažas, taip pat ir skirtumas tarp turtingųjų ir vargšų labai didelis“, – teigia Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime seniūnas Algirdas Butkevičius.

Šimonytės Vyriausybei dirbti likus kiek daugiau nei metus, Seime konservatoriai pristatė žadėtą mokesčių reformą. Dėl jos finansų ministrę prie sienos rėmė opozicija, vėliau savo kritikos salves pažėrė ir koalicijos partneriai. Vis tik Seimas reformai pritarė, už balsavo tiek ir liberalai su laisviečiais, tiek ir dalis socdemų.

Seimas ėmėsi svarstyti įstatymų pataisas, kuriomis siūloma labiau kontroliuoti automobilių taršą. Jas galutinai priėmus, atsirastų galimybė uždrausti transporto priemonei dalyvauti eisme, jei jos tarša neatitinka normų. Automobilius keliuose galėtų stabdyti ir tikrinti ne tik policija, bet ir Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) atstovai bei Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo Seimo nariui, ekspremjerui Algirdui Butkevičiui skirti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją. Šis siūlymas bus svarstomas kitą savaitę per Vyriausybės posėdį. SADM teigimu, Valstybinių pensijų įstatyme numatyta, kad aukščiausieji valstybės pareigūnai, sulaukę pensinio amžiaus, turi teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją. Šiuo metu ši išmoka siekia 273 eurus. Siūloma pensiją A. Butkevičiui mokėti nuo šių metų liepos 1 dienos.

Lietuvą krečia politinė krizė – Vyriausybė gali atsistatydinti, Seimas gali būti paleistas. Visa tai vyksta ne tik neramioje geopolitinėje situacijoje, bet ir ekonominių iššūkių kontekste – šalies ekonomika panirusi į recesiją, kalbama apie dar didesnę krizę, mokesčių reforma vėluoja, o rudenį turi būti pateiktas svarbiausias valstybės dokumentas – biudžetas – kurį neaišku, kas ruoš.

Konservatorių lyderiai įregistravo pirmalaikių Seimo rinkimų įstatymo projektą. Gabrielius Landsbergis ir toliau laikosi savo pozicijos, kad dėl vadinamojo čekiukų skandalo būtina gauti rinkėjų pasitikėjimą iš naujo. Bet jau dabar kiti politikai kalba, kad pirmalaikiams rinkimams balsų nebus surinkta ir tai gali būti tik konservatorių viršūnių viešųjų ryšių ėjimas.

Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius pagaliau viešai atsakė į klausimus dėl išmokų – valdiškų pinigų televizoriams ir degalams. Meras į savivaldybės biudžetą grąžina 4000 eurų, tačiau toliau tikina nepiktnaudžiavęs ir dokumentų neklastojęs. Akivaizdžiai susijaudinęs meras aiškiai neatsakė, ar sieks dar vienos kadencijos Savivaldybių asociacijos prezidento poste. Dalis merų jau bruzda, esą kitą savaitę suplanuotus asociacijos rinkimus reikia nukelti.

Vyriausybę purtant korupcijos skandalui, prezidentas Nausėda peikia ir Vyriausybės parengtą mokesčių reformą. Šalies vadovas pasisako prieš mokesčių kėlimą, ypač vidurinei klasei, ir siūlo lengvatas verslui išgyventi recesiją. Prezidento poziciją remia ir didelė dalis opozicijos. Verslas reikalauja mokesčių reformą išvis atidėti. Tačiau valdančiųjų atstovai gąsdina, kad tuomet gali pritrūkti pinigų finansuoti viešąsias paslaugas.

Savivaldybių išmokų skandalas skandina jau visą Vyriausybę. Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad prašymai čekiais pagrįsti, kaip ministrai anksčiau Kauno taryboje leido mokesčių mokėtojų pinigus per aukštas skaidrumo standartas, dėl to esą reikia keisti visą Vyriausybę, o gal net ir Seimą. Konservatoriai siūlo Seimui išankstinius rinkimus, o jei nesutiks, kels klausimą apie Vyriausybės pasitraukimą.

Teisėsaugai pradėjus kelis ikiteisminius tyrimus dėl galimo viešojo intereso pažeidimo skiriant išmokas savivaldybių tarybų nariams, parlamentinių partijų lyderiai teigia matantys būtinybę keisti dabar galiojančią išmokų tvarką, bet dar nežino kaip. „Svarbiausia, kad procesas būtų kuo skaidresnis ir sąžiningesnis.

Bankams Lietuvoje uždirbant rekordinius pelnus aiškėja ir kaip jie atsirado. Štai Generalinė prokuratūra pernai bankams turėjo sumokėti beveik 80 tūkstančių eurų vien už tai, kad bankas tiesiog pasaugojo prokuratūros pinigus. Bankai teisinasi, neva tai įprasta apmokestinimo praktika, mat buvo neigiamos palūkanos, nors patys už neigiamas palūkanas paskolų turėtojams neprimokėjo.

Lietuva vis giliau sminga į demografijos krizės duobę – Jungtinės Tautos prognozuoja, kad lietuvių per 2–3 dešimtmečius sumažės net 600 tūkstančių. Parlamento ateities komitetas siūlo problemą spręsti prisikviečiant į šalį trečių šalių piliečių – tiek studentų, kurie ateityje galėtų pasilikti, tiek darbo jėgos.

Panevėžio rajono gyventojas Vaidotas pasakoja, kad pakilus palūkanoms už būsto paskolas taupo, kaip išmano. O Seimo opozicija užsimojo gyventojams sugrąžinti dalį bankams sumokėtų pinigų už rekordiškai išbrangusias būsto paskolas: už kiekvieną 1000 eurų palūkanų per gyventojų pajamų mokesčio lengvatą atiduoti 200 eurų. Tokia tvarka esą galiotų metus ir valstybei kainuotų 100 milijonų eurų.

Parlamento opozicinės partijos antradienį ketina aptarti antrosios interpeliacijos galimybę žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui, skelbia žiniasklaida.  „Interpeliacijos tekstas praktiškai jau yra paruoštas, bereikia suderinti, kad yra opozicinių frakcijų bendras tikslas interpeliuoti žemės ūkio ministrą“ – cituojamas Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Algirdas Butkevičius. Pasak jo, tikėtina, kad šią savaitę bus pradėti rinkti ir parlamentarų parašai.

Panevėžietis Aidas įregistravęs individualią veiklą, o anksčiau dribęs su patentu, automobilius remontuoja jau apie 15 metų. Vyras sako, kad savarankiškai dirbti jam patogiau ir labiau apsimoka nei dirbti samdiniu kokioje nors įmonėje. Dabar Finansų ministerija pristatė, kaip naikins „gyvulių ūkį“ – grasinama didesniais mokesčiais 200 tūkstančių žmonių, kurie užsiima individualia veikla. Aidas sako, kad teks peržiūrėti kainas.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnu antradienį išrinktas Algirdas Butkevičius. Jo pavaduotojais tapo Laima Nagienė ir Tomas Tomilinas, pranešta per Seimo plenarinį posėdį. Opoziciniai demokratai frakcijos vadovybę rotacijos būdu keičia kiekvieną sesiją. Iki šiol frakcijai vadovavo Lukas Savickas. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ turi 16 Seimo narių frakciją.

Lietuvos banko tyrimui, neradusiam prekybininkų ir perdirbėjų kaltės dėl rekordinių maisto kainų – naujos kritikos strėlės. Jį peikia žemės ūkio ministras, o Seimo nariai reikalauja tyrimą pildyti naujais duomenimis. Tuo metu konservatorius Kupčinskas didžiuosius prekybininkus užsimojo paauklėti uždrausdamas jiems dirbti sekmadieniais ir per šventes.

Pamatę, kad biržoje elektra pigesnė nei ją parduoda tiekėjai, žmonės pagrįstai ėmė piktintis verslininkais ir tiesiai šviesiai klausia, kodėl į gyvybiškai svarbią elektros rinką įleisti privatininkai, kuriems svarbu gauti maksimalų pelną. Tuo tarpu ekspertai tvirtina, kad valdžia pridarė klaidų skubėdama atlaisvinti rinką ir dabar už kompensacijas tiekėjams atseikės šimtus milijonų eurų. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Skambios valdžios frazės, kad Lietuva visiškai atsisakė rusiškų dujų, nėra tikslios. Pasaulinė naujienų agentūra „Reuters“ skelbia, kad į Lietuvą rusiškų automobilinių dujų importas karo metu išaugo net 8,5 karto. Statistikos departamentas, nors ir turi kitokius skaičius, bet patvirtina, kad rusiškų dujų importas gerokai išaugo. Tiesa, kam konkrečiai jos skirtos, lieka iki galo neaišku.

Bankai per devynis mėnesius pernai uždirbo daugiau negu užpernai per visus metus, jų pelnas išsipūtė 40-čia procentų. Pelnai dar didės, nes už paskolas žmonės bankams jau moka papildomus šimtus eurų. Tačiau už terminuotus indėlius jie savo klientams temoka centus. Žmonės ir vartotojų atstovai piktinasi, kad bankai eilinį kartą elgiasi grobuoniškai ir gręžia žmonių pinigus. O didinti palūkanas už indėlius ragina ir Lietuvos bankas.

Premjerės Ingridos Šimonytės elgesys kelia nerimą, tiek ir konservatoriams, tiek ir opozicijai – sako, premjerė atrodo pavargusi. Pati Šimonytė tokiu rūpesčiu nėra itin patenkinta ir į išsakytas pastabas moja ranka. Tiesa, buvę premjerai pripažįsta, kad darbas įtemptas, todėl reikia rasti laiko ir atsipalaiduoti, išlieti susikaupusį stresą ir netgi papasakojo, kaip jie patys numalšindavo įtampą. Vieni ir krepšinį žaisdavo, ir dviračiais važinėdavo, o kiti griebdavosi net ir bokso kriaušės.

Mūšis su Švedija dėl šimtamilijoninių pigios elektros gamintojų viršpelnių krypsta ne Lietuvos vartotojų naudai. Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad su Švedija derėtis nėra lengva, o Energetikos ministerija jau ruošiasi prašyti Europos Komisijos pagalbos. Tačiau Seimo opozicijos atstovai abejoja, ar net tarpininkaujant eurobiurokratams vyriausybei pavyks išsireikalauti iš švedų bent dalį elektros viršpelnių.

Vilniuje prie Seimo šiandien turėjo susirinkti net 30-ies tūkstančių žmonių minia. Bent jau tokiam skaičiui žmonių leidimą prašė ir gavo protestuoti parlamento pašonėje grasinę įvairūs politikieriai. Pagal žmonių skaičių tai būtų buvęs istorinis protestas, bet į istoriją greičiausiai jis įeis visai dėl kitos priežasties – dėl sniego valdžią nuolat keikiantys veikėjai prie Seimo su plakatais ar kartuvėmis neatėjo, o organizatoriai mitingavo internete nuotoliniu būdu.

Daugiau teisių vaikus auginančioms homoseksualioms šeimoms. Būtent tai žada Europos Komisija ir siūlo kurti specialų tėvystės pažymėjimą. Jis užtikrintų, kad liberaliose Europos Sąjungos šalyse vaikus aunantys homoseksualūs tėvai turėtų lygiai tokias pačias teises ir ten, kur net partnerystė neįteisinta, pavyzdžiui, Lietuvoje. Lietuvos gėjų lyga pasiūlymą sveikina, o dalis seimūnų pyksta, kad Briuselis iniciatyvą bando stumti buldozeriu.

Socialiniuose tinkluose kilo pasipiktinimas, kodėl „IKI“ parduotuvėse tarptautinio prekybos ženklo saldainių dėžutė kainuoja beveik 14 eurų, nors Didžiojoje Britanijoje jų kaina nesiekia 6 eurų. Pasirodo, kad tai – ne vienintelis atvejis, kai ta pati prekė kitose šalyse kainuoja trečdaliu ar ketvirtadaliu pigiau nei Lietuvoje. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Seimo opozicija Vidaus reikalų ministrei vėl ruošia pirtį. Šį kartą dėl tvoros pasienyje su Baltarusija. Ministerija vis pabrėžia, kad fizinis barjeras – vienas didžiausių pasiekimų per kadenciją ir kad tvora pastatyta rekordiškai greitai. O štai opozicijoje esantys Seimo nariai teigia turintys žinių, kad tvora nekokybiška ir kažin, ar verta pusantro šimto milijono. O taip pat kažin, ar deramai atlieka savo funkciją, nes nelegalai vis vien lenda į Lietuvą.

Antradienį Seimo valdantieji boikotavo pasitikėjimo balsavimą dėl Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Mykolo Majausko likimo šiose pareigose. Kai kurie Seimo nariai užsimena, kad nesutarimų priežastys gali būti įvairios, viena jų – M. Majausko keliami nepatogūs klausimai, susiję ir su verslo atstovais.

Sukaktis Seime – prieš dvejus metus darbą pradėjo šios sudėties parlamentas. Po pusės kadencijos galima jau pažvelgti ir į tai, kaip sekėsi arba nesisekė, Seimo naujokams. Nors prieš rinkimus ir darbo pradžioje dauguma buvo nusiteikę ryžtingai, žadėjo įgyvendinti išsikeltus tikslus – dabar jau pripažįsta, kad ne viskas taip lengva, kaip įsivaizdavo kadencijos pradžioje.

Po prezidento rinkimų pirmo turo tuometinė Seimo narė Ingrida Šimonytė šventė netausodama jėgų, mat apklausos žadėjo pergalę. Tuomet niekas nebūtų patikėjęs, kad po 3 metų jos reitingai tėkšis į neregėtas žemumas ir ji bus nemėgstamiausių politikų penketuke. Buvę premjerai dėl to kaltina I. Šimonytės bendravimo būdą, tačiau psichologas Gediminas Navaitis mano, kad žmonės tiesiog ieško ką apkaltinti dėl savo nesaugumo jausmo. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Netyla aistros dėl PVM lengvatos restoranams, kavinėms, kultūros, poilsio ir sporto paslaugoms. Į ginčus su Vyriausybę įsivėlė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, įregistravęs pataisą, numatančią restoranams neterminuotą PVM lengvatos taikymą. Tuo metu ministrų kabinetas lengvatą pratęsti siūlė tik pusmečiui.

Seimo narys Remigijus Žemaitaitis pagrasino užmušiantis rinkėjus, kurie balsuos už Sauliaus Skvernelio partiją. Garso įrašas su jo žodžiais iš susitikimo su gyventojais nutekėjo į viešumą, Žemaitaitis sako, kad juokavo – norėjo paaiškinti, kad Skvernelio politinė jėga balsuoja už valdančiųjų projektus. Pats S. Skvernelis juokauja, kad už save nebalsuos, todėl jaučiasi saugiai, bet sako, kad dažnai besikeikiantis ir kitus įžeidžiantis R. Žemaitaitis jau ne pirmą kartą peržengia ribą.

Ant lietuvių pietų stalo – lenkiška vištiena su antibiotikais. Tokia ateitimi Lietuvos paukštininkystės atstovai gąsdina šalies gyventojus, jei Vyriausybė nepadės paukštininkams išgyventi ir nekompensuos šimtais tūkstančių eurų išaugusių sąskaitų už dujas. Vyriausybė, pasak paukščių augintojų, pati kerta šaką, ant kurios sėdi, nes, verslams užsidarius, valstybės biudžetas neteks paukštininkų sumokamų dešimčių milijonų eurų, liks be darbo ir juos dirbantys.

Valdantiesiems užsimanius beveik dukartus pakelti atlyginimus Seimo nariams parlamento kanceliarija surinko duomenis, kiek politikai uždirba kitose šalyse. Palyginus Seimo nario algą su vidutiniu šalies žmonių uždarbiu, paaiškėjo, kad jei būtų įgyvendinti valdančiųjų planai, Lietuvos Seimo nariai gautų didžiausias algas visoje Europos Sąjungoje.

Aiškėja, kiek netrukus gali brangti elektra ir dujos – elektros kaina gyventojams gali pakilti beveik tris kartus, o dujos dar daugiau – 4 kartus. Toks drastiškas kainų šuolis lauktų, jei vyriausybė bent dalies brangimo nekompensuotų. O ji tai daryti ketina, tačiau konkrečių skaičių, kokią dalį kainos padengs, dar nesako. O štai Seimo nariai jau skaičiuoja, kad visai realu kitąmet įgyvendinti prezidento Nausėdos siūlymą elektros tarifų kitąmet nedidinti.

Energetikos kainoms šovus į aukštumas, Europos valstybės vis dažniau nusprendžia tiesiog padalyti žmonėms pinigų – vienkartinių išmokų. Vokietijos valdžia žmonėms ketina skirti po 300 eurų, dalis prancūzų tikriausiai gaus po šimtą, o kaimynai latviai – po keliasdešimt eurų. Dar dosniau atverti skolintų biudžeto pinigų kapšą ragina ir Lietuvos opozicija, esą tai būtų efektyviau nei versti žmones stovėti eilėse dėl šildymo kompensacijų.

Valdantieji „stumia“ valstybės tarnybos reformą, kuria siekia padaryti darbą viešajame sektoriuje patrauklų. Tačiau aiškėja, kad atlyginimai dėl to labiausiai didės ne 27-iems tūkstančiams mažiausiai uždirbančių valstybės tarnautojų, o Seimo nariams, ministrams, teisėjams ir įstaigų vadovams. Po reformos eilinio Seimo nario alga didėtų beveik dvigubai – maždaug 2000-iais eurų, Vyriausybės vadovo – 2500-ais.

Stambusis verslas ant stalo valdžiai deda prašymus, kokių nori kompensacijų už į bankrotą varančias elektros ir dujų kainas. Vieni iš biudžeto prašo konkrečia suma padengti dalį elektros kainos, kiti – netgi deginti daugiau mazuto, kad tik būsimos sąskaitos būtų mažesnės. Dalis valdančiųjų artėjantį šildymo sezoną verslui jau lygina su cunamio banga, tačiau dalyti subsidijų ir toliau nežada. O šalies ekonomikos kreivė antrąjį ketvirtį jau pakrypo žemyn.

Sąskaitoms už elektrą ir dujas pažaboti valdžia ketina fiksuoti jų kainas ir kompensuoti dalį šildymo kainų. Didžiausia mįslė dabar – kokia gali būti ta fiksuota elektros kaina. Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad visuomeninė kaina galėtų išlikti tokia, kaip dabar – 24 centai už kilovatvalandę. Taip pat Nausėda ragina išlaidas kompensuoti ir verslui. Tačiau valdantieji nusiteikę įmonėms teikti lengvatines paskolas, o ne kompensacijas.

Ekspremjeras Algirdas Butkevičius kaltina Vyriausybę neveiklumu energetikos kainų krizės akivaizdoje. Jo žodžiais, šiandienos situacija energetikoje reikalauja valstybinio reguliavimo, o Lietuva dar neturi net krizės valdymo plano. Tokio plano užuomazgoms nutekėjus į žiniasklaidą TV3 žinių „Dienos komentare“ Vladimiras Laučius kalbino Seimo narį Algirdą Butkevičių apie tai, kaip jis vertina nutekintą informaciją.

Ketvirtadienį nepriklausomos elektros tiekėjas „Perlas energija“ paskelbė, kad stabdo savo veiklą. Tai sukėlė tam tikro nerimo kitų įmonių klientams. Tačiau „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga sako, kad jų klientai gali būti ramūs, nes įmonė matė ir išgyveno jau ne vieną krizę. Ketvirtadienį „Ignitis“ taip pat paneigė Algirdo Butkevičiaus teiginius, kad įmonė esą patyrė apie 500 milijonų eurų nuostolių.

Ketvirtadienį vienas iš nepriklausomų elektros tiekėjų – „Perlas Energija“ – paskelbė, kad stabdo savo veiklą. Ką tai reiškia gyventojams ir kitiems rinkos žaidėjams? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Ignitis“ valdybos narys, privačių klientų padalinio vadovas Andrius Kavaliauskas, elektros energijos tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga ir Seimo narys Algirdas Butkevičius.

Energetikos grupė „Ignitis grupė“ neigia Seimo nario Algirdo Butkevičiaus teiginius, kad grupės antrinė įmonė „Ignitis“ galimai patyrė apie 500 mln. eurų nuostolių, ketvirtadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė grupė. Pasak bendrovės, konsoliduotas grynasis jos pelnas pernai siekė 6,6 mln. eurų.