Tokia tvarka esą galiotų metus ir valstybei kainuotų 100 milijonų eurų. Opozicija siūlo pinigus paimti iš dar tik planuose esančių lėšų, kurias sukrauti padėtų naujasis bankų solidarumo mokestis. Nors dalis valdančiųjų šiems planams nepritaria, opozicija žada savo pasiūlymą į Seimo salę atnešti surinkusi 50 tūkstančių gyventojų parašų.
Panevėžio rajono gyventojas Vaidotas kartu su šeima į namą įsikėlė rudens pradžioje, pasiėmė ir 70 tūkstančių eurų būsto paskolą. Vaidotas neslepia, kad rekordiškai pakilus paskolos palūkanoms šeima spaudžiasi ir taupo, kaip išmano.
„Mokėjome 250 eurų, dabar jos siekia 500 eurus. Tenka atsisakyti nereikalingų kelionių, tenka rinktis ir galbūt maisto produktą, tenka visur taupyti“, – sako panevėžietis Vaidotas Kairys.
O Seimo opozicija užsimojo, kad tokios šeimos kaip Vaidoto galėtų susigrąžinti dalį pinigų, kuriuos teko papildomai sumokėti bankui dėl gerokai ūgtelėjusių paskolų palūkanų.
4 susivienijusios opozicinės frakcijos: socialdemokratai, Darbo partija, valstiečiai bei demokratai, siūlo dalį pinigų iš dar tik brėžiniuose esančio bankų solidarumo mokesčio skirti būtent būsto paskolų turėtojams.
„Faktiškai žmogui, jeigu sumoka 1000 eurų per metus palūkanų ir dirba darbą paprastą, kur gauna 20 procentų gyventojų pajamų mokestį, jam būtų grąžinta kitais metais 200 eurų permokėto gyventojų pajamų mokesčio. Vietoj tūkstančio palūkanų tau realiai liktų 800 eurų“, – kalbėjo Seimo narys Vytautas Gapšys.
„Nemažai sulaukiu aš kreipimųsi, ypač iš jaunų šeimų. Mūsų paskaičiavimais, turima informacija, maždaug vienam namų ūkiui paskola yra apie 95 tūkst. eurų. Žmonėms, kurie į mane kreipėsi asmeniškai, padidėjo 250 įmoka kas mėnesį, kas yra labai ženkli suma jaunai šeimai“, – teigė Seimo narė Ligita Girskienė.
„Tai tikrai padėtų kiekvienai šeimai prisitaikyti prie didėjančios infliacijos, didėjančių išlaidų, likusio to pačio darbo užmokesčio“, – tikino Vaidotas.
Toks kompensavimo mechanizmas per gyventojų pajamų mokesčio lengvatą galiotų metus ir preliminariais skaičiavimais valstybei kainuotų apie 100 milijonų eurų. Pinigus opozicija siūlo imti iš dar tik planuojamo bankų solidarumo mokesčio, kuris, prognozuojama, valstybės biudžetą per 2 metus gali papildyti daugiau nei 400 milijonų eurų.
Seimo opozicija jau žino, kad valdantieji šios idėjos tikriausiai nepalaikys, dėl to opozicijos parlamentarai nusprendė surinkti 50 tūkstančių gyventojų parašų tam, kad ši idėja grubiuoju būdu būtų įtraukta Seimo darbotvarkę.
„Kol vieni mėgaujasi rekordiniais pelnais, šitas momentas ir metas yra sunkus. Natūralu, kad opozicija susėdo prie vieno stalo ir teikia tokią iniciatyvą. <...> Parašus rinks žmonės, tiesiog valdantiesiems nebus kur dingti, teks atsižvelgti į tą iniciatyvą“, – kalbėjo Seimo narys Linas Jonauskas.
„Aš asmeniškai planuoju ir gatvėje rinkti parašus, ir elektroninėje erdvėje dėsim visas pastangas“, – tikino L. Girskienė.
Tuo metu mokestį kuriantys konservatoriai niršta, kad susivienijusi opozicija neva skaldo ir priešina visuomenę. Konservatoriai nori visus planuojamus pinigus, preliminariai skaičiuojama, daugiau nei 400 milijonų, skirti krašto apsaugai. Valdantieji nenori ketvirtadalio ar penktadalio šios sumos atiduoti žmonėms.
„Procesas primena šiokias tokias varžybas dėl to, kas nėra dar sumedžiota ir dar neturime. Pats projektas nėra pasiekęs Vyriausybės, tame tarpe ir Seimo. Yra priešinami nacionalinio intereso ir saugumo poreikiai su kitais lūkesčiais“, – teigė Seimo narys Mindaugas Lingė.
„Ši idėja, kurią siūlo opozicija – nenauja. Kažkada panaši lengvata galiojo per finansų krizę 2009-aisiais metas, ji buvo panaikinta, ir panaikinta buvo todėl, kad, tarptautinių organizacijų nuomone, tai buvo infliacijos spartėjimo veiksnys, pučiantis būsto paskolų burbulą ir prieštaraujantis visai pinigų politikai. <...> Tikslingesnis tų lėšų panaudojimas būtų finansuojant būtent karinės infrastruktūros projektus“, – aiškino finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Galima būtų 100 milijonų kompensuoti valstybės biudžeto ir visa kita skirti krašto apsaugai, daugiau negu 400 milijonų liktų krašto apsaugos reikmėms“, – sakė V. Gapšys.
Bankų solidarumo mokesčio Seime laukia sunkūs laikai. Valdančiųjų gretose netrūksta naujos rinkliavos kritikų.
„Išradingumo niekada nepritrūks kaip padalinti atimtus pinigus. Negalima šitaip priešakiais nuskalpuoti tuos, kurie turi didelius pelnus, nes tai žudo Lietuvos investicinio patrauklumo reitingus“, – kalbėjo Seimo narys Eugenijus Gentvilas.
O ir opozicijoje girdėti daugiau galimų pinigų panaudojimo būdų.
„Mes matom, kad infliacija yra nesuvaldyta, mes matom, kad kaimuose žvyrkelių problema yra labai opi, kai kuriuose kaimuose mokykliniai autobusiukai negali privažiuoti“, – sakė Seimo narys Algirdas Butkevičius.
Štai, ką apie tokį pasiūlymą kalba gyventojai:
„Kodėl bankai turi tiek uždirbti, iš kur pas juos tas pelnas, iš tų pačių žmonių. Jeigu iš žmonių paima, žmonėms reikia kažkiek grąžinti. Ypač kam labai reikia dabar, kai tos palūkanos išaugos, tos paskolų.“
„Žmonių pinigai, žmonėms ir reikia atiduoti. Jau užtenka tai krašto apsaugai.“
„Krašto apsaugai, tvirtai. Reikia stiprinti ginkluotę.“
Naują mokestį valdžia nori įvesti kuo greičiau, dar šią pavasario sesiją.
Gyventi reikia pagal savo galimybes,o ne noriu namo,noriu egipto ir noriu noriu ..
