gintarė skaistė

Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė trečiadienį susirinko į paskutinį posėdį. Vieni ministrai į jį keliavo su palengvėjimu ir mintimis apie būsimą poilsį, kiti su kartėliu, mat norėjo ministrauti ilgiau. Vis tik dauguma sako nepasiilgsiantys įtampos, kuri šią Vyriausybę lydėjo visus ketverius metus. Prieš ketverius metus Ingridos Šimonytės vadovaujamas naujasis ministrų kabinetas į pirmąjį posėdį rinkosi neįprastu metu – sekmadienį.

Konservatorei Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė tapus Seimo vicepirmininke, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vairą iki kadencijos pabaigos perimtų finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Toks premjerės pasirinkimas. Jeigu R. Morkūnaitė-Mikulėnienė tampa Seimo vicepirmininke, ji negali užimti švietimo ministrės pareigų, todėl iki kadencijos pabaigos ją pavaduočiau aš“, – Eltai ketvirtadienį Seime sakė G. Skaistė.

Kauno rajone veikianti valstybės valdoma mažo kalibro amunicijos gamintoja Giraitės ginkluotės gamykla yra svarstoma kaip galima gamyklą Lietuvoje besirengiančios statyti Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ partnerė, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Matyt, yra diskusijose ir Giraitės ginkluotės gamykla (kaip potencialus „Rheinmetall“ partneris – BNS), tačiau konkretūs susitarimai su „Rheinmetall“ dar nėra pasiekti.

Socialdemokratui Algirdui Sysui pasiūlius 2025 m. valstybės biudžete numatyti daugiau lėšų pensijoms išnaudojant dalį „Sodros“ rezervo, finansų ministrė Gintarė Skaistė pastebi, kad reikia vertinti ir tokio sprendimo pasekmes ilgesniam laikotarpiui. Anot jos, nors socialdemokratams noras ar bandymas išnaudoti šį rezervą yra įprastas, bet neatsižvelgiama į tai, kaip tai paveiks ateities biudžeto išlaidas pensijoms. „Turbūt išnaudoti „Sodros“ rezervą yra įprastinė socialdemokratų praktika.

Finansų ministrė konservatorė Gintarė Skaistė atmeta koalicijos partnerių priekaištus, kad su jais nebuvo tartasi rengiant kitų metų biudžeto projektą – anot jos, dokumentas buvo derintas su visomis ministerijomis, kurioms vadovauja ir partnerių atstovai.   „Biudžeto derybos vyksta tikrai ne vieną dieną, jos vyksta beveik pusmetį.

Dėl Vyriausybės siūlytos, tačiau parlamente įstrigusios mokesčių reformos turės apsispręsti jau būsima Vyriausybė, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Šios kadencijos Seimui nepavyko priimti dalies pajamų ir nekilnojamojo turto mokesčių pakeitimų. „Man atrodo, vien iš korektiško veikimo būdo, jeigu šiandien turime rinkimų laikotarpį, artimiausiu metu turėsime naują Vyriausybę, tokius sisteminio pobūdžio klausimus reikėtų palikti naujos Vyriausybės kompetencijai.

Esamos valdančiosios daugumos Seimo kadencijai artėjant link pabaigos, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad per ketverius metus pavyko priimti dalį mokestinių pakeitimų, numatytų nepriimtoje mokesčių reformoje, tačiau apgailestauja, kad jos įgyvendinti nepavyko pilna apimtimi. Visgi, anot ministrės, reformos klausimas lieka atviras naujos sudėties Vyriausybei.

Trečiadienį paskelbtas 2025–2027 metų valstybės biudžeto projektas, pirmasis numatantis lėšas 3 metams. Kaip teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė, tikimasi, kad toks tvarkos pasikeitimas užtikrins efektyvesnį asignuotų lėšų naudojimą institucijose, o galimybė jas perkelti – sumažins išlaidavimą. „Tai yra pirmas trimetis biudžetas, kur asignavimai yra sudėliojami ateinantiems trims metams. Tai duoda tikrumo ir asignavimų valdytojams, jie tai žino ne tik šiems, bet ir dar dviem metam į priekį.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad 2025 m. valstybės biudžeto projekte numatomas kelių infrastruktūros finansavimui skirtų lėšų mažėjimas yra susijęs su mažesnėmis solidarumo įnašo pajamomis į valstybės biudžetą. Tuo tarpu, pasak jos, bazinis Kelių priežiūros ir plėtros programa (KPPP) finansavimas išliks nepakitęs. „2024 m. KPPP susidėjo iš pagrindinės dalies 543 mln. eurų ir taip pat buvo numatytas Utenos kelio finansavimas 40 mln. eurų.

Turintiems būsto paskolas pereiti į banką, siūlantį geresnes sąlygas ir mažesnes paskolos įmokas, bus paprasčiau. Dabar, kad gyventojas turintis būsto paskolą, pereitų į kitą banką, kartais turi susimokėti ir iki 1000 eurų, taip pat tvarkyti begalę dokumentų. Finansų ministerija ir Lietuvos bankas siūlo refinansavimą padaryti nemokamą – tereiktų susirasti geresnį pasiūlymą, o toliau viskas veiktų automatiškai.

Per pirmas keturias veikimo dienas į Gynybos fondą gyventojams paaukojus daugiau nei 16 tūkst. eurų, finansų ministrė Gintarė Skaistė akcentuoja, kad pagrindines fondo pajamas sudarys Seimo padidinti mokesčiai, o savanoriškos gyventojų įmokos finansuos viršplaninę 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) krašto apsaugai skiriamą dalį. „Esminės pajamos į Gynybos fondą yra iš mūsų susitarimo dėl mokestinių pakeitimų, (...) kad galima būtų finansuoti 3 proc. bendrojo vidaus produkto krašto apsaugai.

Šiaurės investicijų banko (ŠIB) 100 mln. eurų paskola elektriniams ir bateriniams traukiniams įsigyti Lietuvai suteikta palankiomis sąlygomis, sako finansų ministrė. „Pasirašius šią valstybės garantijos sutartį bus sudarytos sąlygos finansuoti elektrinių traukinių įsigijimą. ŠIB teikdamas paskolą su valstybės garantija nustato palankias skolinimosi sąlygas“, – penktadienį valstybės garantijos sutarties su ŠIB pasirašymo renginyje sakė G. Skaistė.

Finansų ministrei Gintarei Skaistei Seime teko aiškintis dėl stringančios europinės paramos. Socialdemokratai tvirtino, kad Lietuva gali negauti kone milijardo eurų pažadėtos europinės paramos ir dėl to kaltina valdančiuosius, pažadėjusius, bet nepriėmusius mokesčių reformos. Ministrė atsakomybės ir toliau mėgina kratytis, dėl to kaltindama opoziciją ir koalicijos partnerius. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Nuo spalio 1 d. krašto gynybai žmonės ir verslai galės paaukoti kokią tik nori sumą. Pinigai keliaus į gynybos fondą, o vėliau prisidės prie karinės technikos pirkimų. Spalį atsiras galimybė ir įsigyti krašto gynybai skirtų obligacijų. Krašto apsaugos ministras viliasi, kad patriotiški žmonės ir įmonės suaukos šimtus tūkstančių eurų.

Pirmadienį, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ir finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatys spalio 1 d. pradėsiantį veikti Gynybos fondą. Jo tikslu įvardijamas siekis padidinti šalies gynybos finansavimą. Gynybos fondo lėšos bus skirtos Krašto apsaugos ministerijos poreikiams – nacionalinės divizijos vystymui, svarbios ginkluotės įsigijimui.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad esant šiai valdančiajai koalicijai mokesčių reforma priimta nebus, o toliau spręsti dėl būsimų mokestinių pakeitimų reikės naujai išrinktam parlamentui. Anot jos, diskutuoti apie pokyčius likus kiek daugiau nei porai savaičių iki rinkimų nebūtų konstruktyvu. „Vyriausybė savo projektus pateikusi, po pateikimo jiems pritarta, tačiau akivaizdu, kad šios koalicijos rėmuose sutarimo sutelkti nepavyko priėmimui.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai kviečia finansų ministrę Gintarę Skaistę į parlamento tribūną, kad ji atsakytų į klausimus dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) lėšų išmokėjimo ir investicijų Lietuvos ekonomikoje. Opozicinė politinė jėga kelia klausimus, kiek lėšų išmokėta ir investuota į Lietuvos ekonomiką nuo 2021 m. iki 2024 m. liepos mėn.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad diskutuojant dėl leidimo kaupiantiesiems antroje pakopoje išsiimti lėšas reiktų atsižvelgti į tai, jog tik trečdalis fonduose sukauptų lėšų yra iš paties kaupiančioji. Ji pabrėžia, kad taip pat apie trečdalį santaupų sudaro valstybės lėšos, skirtos prisidėti prie pensijų didinimo.

Išsiskiria didžiausių į Seimą kandidatuojančių partijų atstovų nuomonės dėl šalies investicinės aplinkos gerinimo – kai dalis politikų sutaria, kad nacionalinės plėtros įstaigų sujungimas į vieną ILTE (buvusi „Invega“) didina verslui skiriamą finansinių priemonių skaičių, oponuojančių jėgų kandidatai kritikuoja, jog pokyčiai nepakankamai supaprastina smulkiojo verslo prieigą prie kapitalo.

Pirmadienis skirtas svarbiausiai aktualijai – artėjantiems Seimo rinkimams. Laidoje „Didieji TV3 debatai“ būsimi kandidatai į Seimą diskutuos valstybės biudžeto ir finansų klausimais. Politikai iki pat rinkimų bus pasiruošę aštriausiai žodžių kovai: jie ne tik turės atsakyti į laidos vedėjo, bet ir į pačių rinkėjų sugalvotus klausimus, kuriuos jie galės užduoti naujienų portale tv3.lt.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad dėl Regionų ministerijos steigimo galima diskutuoti, tačiau kuriant naują instituciją reikia tuo pačiu pasiūlyti, kokių ministerijų reikėtų atsisakyti arba kurias optimizuoti.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė giria Tarptautinio valiutos fondo (TVF) sprendimą neribotam laikui atidėti spalį planuotas atnaujinti misijas į Rusiją. Jos nuomone, tokį tarptautinės organizacijos sprendimą galėjo paskatinti ir tai, jog Lietuva, Latvija, Estija, Suomija, Švedija, Norvegija, Islandija, Danija bei Lenkija TVF vykdomąją direktorę Kristaliną Georgievą ragino atsisakyti šio žingsnio.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad šioje kadencijoje mokesčių reformos klausimas sprendžiamas nebus, nesusiformavus klausimą palaikančiai politinei daugumai. Kita vertus, politikė neabejoja, jog bet kuri kita Vyriausybė privalės grįžti prie mokesčių pertvarkos. „Panašu, kad politinės valios priimti sprendimą trūksta, Vyriausybė jį įtraukė į rudens sesijos darbų programą kaip galimybę Seimui sugrįžti prie šio klausimo tada, kai jam atrodys patogu.

Baltijos šalių maitinimo ir restoranų sektoriaus įmonėms spalio pabaigoje planuojant streiką dėl, jų teigimu, per didelio pridėtinės vertės mokesčio (PVM), finansų ministrė Gintarė Skaistė nemano, kad PVM sumažinimas sektoriui būtų teisingas sprendimas. Anot jos, tokios lengvatos yra per mažai socialiai taiklios ar teisingos. „Man atrodo, kad pridėtinės vertės mokesčio lengvatos visos yra mažai socialiai taiklios.

Finansų ministerijai rengiant kitų metų biudžeto projektą, ministrė Gintarė Skaistė sako, kad dėl teigiamų šalies ekonominių rodiklių kitąmet „diržų veržtis nereikės“. Politikės teigimu, biudžeto prioritetinėmis sritimis išliks gyventojų pajamų ir lėšų krašto gynybai didinimas. „Matome atsistatančią užsienio paklausą, matome besistabilizuojančias kainas, augantį darbo užmokestį, vartotojų pasitikėjimą.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad idėja kurti valstybės valdomą antros pakopos pensijų fondą yra svarstytina, tačiau diskusijos apie tai turėtų vykti „ateinančios politinės daugumos kontekste“. „Matyt, premjerė gana aiškiai sudėliojo argumentus, kurie galėtų būti svarstomi analizuojant šią idėją.

Finansų ministerija gerina Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) projekciją – 2024 m. jis turėtų augti 2,3 proc. Taip pat, kaip teigiama naujajame institucijos Ekonominės raidos scenarijuje, infliacija toliau sparčiai lėtės ir šiemet sieks 1 proc. „Lietuvos ekonomikos augimas įsibėgėja, o kitąmet, atsigaunant išorės paklausai, augimas turėtų stiprėti.

Jeigu tikėsime Finansų ministerijos prognozėmis, tai šiais metais Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis augs dešimt kartų sparčiau nei prekių ir paslaugų kainos. Tai numatyta naujausiame Ekonominės raidos scenarijuje, kurį trečiadienį pristatė ministerija. Jame kaip tik pateikiamos prognozės, nuo kurių, be kita ko, priklausys ir kitų metų valstybės biudžetas. Jame bus nustatyta, kiek ir kokių mokesčių sumokėsime ir kas kokių išmokų gaus.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog rengiant kitų metų biudžeto projektą ministerija neketina siūlyti jokių naujų mokesčių pakeitimų. Anot jos, jei šis Seimas ir priimtų vieną ar kelis Vyriausybės anksčiau pasiūlytus pakeitimus, biudžetas papildomų pajamų iš jų gautų tik 2026 metais.  „Visi mokestiniai sprendimai, kurie daro įtaką ateinančių metų biudžeto pajamoms, jau priimti.

Iki 2028 metų Lietuvos muitinė planuoja pereiti prie Vakarų gamintojų pasienio rentgeno kontrolės sistemų, visiškai atsisakydama nedraugiškų šalių, tokių kaip Kinija, įrangos, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Pereiname rentgeno sistemose prie Vakarų produkcijos, atsisakant kiniškos įrangos. Po 3-4 metų visa muitinės turima rentgeno kontrolės sistema turėtų būti iš Vakarų valstybių“, – žurnalistams Medininkų pasienio punkte trečiadienį sakė G. Skaistė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad socialdemokratų programoje įtrauktus ekonominius siūlymus įgyvendinti šaliai kainuotų maždaug 2,5 mlrd. eurų. Siūlymus sekmadienį LRT televizijai pakartojusi socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė sakė, kad ateinančioje kadencijoje reikės įgyvendinti dabartinės valdančiosios koalicijos nepriimtą mokesčių reformą. „Šiais metais visos valstybės biudžeto pajamos iš mokesčių sudarė 13,8 mlrd. eurų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kitų metų valstybės biudžeto projekte bus išlaikomi iki šiol buvę prioritetai bei laikomasi ES numatytos fiskalinės drausmės – neperžengiamas 3 proc. deficitas. Anot jos, Lietuvai svarbu išlaikyti atsakingos šalies įvaizdį ir „nepasileisti plaukų“ prieš rinkimus. „Biudžetas bus teikiamas spalio viduryje, kaip ir numato įstatymai, datos pakankamai aiškiai įrašytos.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad „Commerzbank“ sprendimas atidaryti atstovybę Vilniuje yra kryptingo Vyriausybės ir kitų institucijų darbo rezultatas, o pritraukti finansų įstaigas į šalį siekė jau ne vienas Ministrų kabinetas. Ji tikisi, kad Vokietijos bankas po atstovybės įsteigimo užsiims tolimesne veiklos plėtra Lietuvoje.

Taivano Finansų priežiūros komisijai patvirtinus valstybinio kapitalo didžiausio šalies banko „Bank of Taiwan“ paraišką steigtis Lietuvoje, finansų ministrė sako, kad banko veikla, tikėtina, bus orientuota į verslą, tačiau konkretus jo veiklos pobūdis bus aiškesnis gavus Lietuvos banko licenciją.    „Šiandien pasakyti konkrečiai, kokia bus jo veiklos apimtis ir kas bus tiksliniai klientai, yra ankstyva.

Finansavimas krašto apsaugai šiemet gali būti dar didinimas, tai priklausys nuo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) poreikių, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Šiuo metu parengtas sprendimas dėl papildomų 7 mln. eurų skyrimo. (...) Pokalbiai su KAM yra tęsiami, todėl tikrai neatmesčiau galimybės, kad iki metų pabaigos gali būti dar papildomų sprendimų“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Skaistė.

Gynybos mokesčių paketu Seimo įteisintos gynybos obligacijos bus pradėtos leisti po spalio 1-osios, kai įsigalios Gynybos fondo įstatymas, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Pasak jos, gynybos obligacijos pakeis Vyriausybės taupymo lakštus, tačiau už jas bus mokamos mažesnės palūkanos.  Anot ministrės, konkrečios pirmosios obligacijų emisijos datos dar nėra, šiuo metu derinamos jos sąlygos. „Bent jau valstybės taupymo lakštai, kaip skolinamės dabar, skirti fiziniams asmenims.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog 8,7 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) subsidijos Europos Komisija (EK) neišmokėjo dėl, Briuselio teigimu, nepakankamai ambicingos pernai Seimui pateiktos mokesčių reformos ir mokestinių lengvatų peržiūros.

Lietuvos gynybos finansavimui šiemet jau kiek viršijus 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), šiais metais jis gali būti dar didinamas, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.  „Yra vertinami papildomi poreikiai. Matysime metų eigoje, kiek tos galimybės galimos įgyvendinti, tačiau tikrai neatmesčiau tokios galimybės, kad dar gali būti papildomų sprendimų dėl gynybos finansavimo didinimo“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Skaistė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad sprendimas dėl to, kokia bus minimali mėnesinė alga (MMA) kitais metais, Vyriausybę turėtų pasiekti iki rudens. Vis tik ji dar neatskleidė, koks konkretus MMA dydis galėtų būti numatytas 2025 m. „Kadangi profesinės sąjungos ir verslas trišalėje taryboje sutarimo nepasiekė, sprendimą turės priimti Vyriausybė. Paprastai jis priimamas iki valstybės biudžeto pateikimo, tai turime šiek tiek laiko.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad atsižvelgus į ekonomines projekcijas bei krašto apsaugos poreikius, šių metų eigoje galimi papildomi sprendimai dėl gynybos finansavimo didinimo. „Šiuo metu gynybos finansavimas yra pasiekęs 3,03 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), vertinami papildomi poreikiai, matysime metų eigoje, kiek galimybės galimos įgyvendinti.

Seimas griebėsi naujų griežtinimų. Jei iki šiol įmonės be vargo galėjo įsigyti prabangius automobilius ir išvengti kai kurių mokesčių, tai netrukus padaryti bus sudėtingiau. Tiesa, specialistai neslepia, kad būdų, kaip apeiti naują įstatymą, tikrai bus. Politikai priėmė Pelno mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais siūlyta nustatyti automobilių įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaitymo ribojimus. Tokie pakeitimai – papildomo gynybos finansavimo plano dalis.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė nekomentuoja Prezidentūros viešai išsakytų pasvarstymų, kad ji galėtų pretenduoti į Europos Komisijos (EK) narius. „Manau, kad šis klausimas skirtas premjerei. Kiek žinau, ji dabar turi pokalbius su naujai formuojama Europos Komisijos vadovybe dėl galimų pozicijų, kurias galėtų užimti Lietuvos atstovas ir dėl galimų kandidatų. Manau, kad kai ateis laikas, premjerė pasiūlys savo kandidatą“, – žurnalistams Seime sakė G. Skaistė.

Prezidentui Gitanui Nausėdai sukritikavus Seimo sprendimą didinti akcizus kurui kaip nepakankamai išdiskutuotą, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako tikinti, jog šalies vadovas pasirašys šį ir kitus Seimo priimtus mokestinius pakeitimus. Mokesčiai didinami siekiant 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančio finansavimo krašto apsaugai.

Šalies vadovui Gitanui Nausėdai metiniame pranešime sukritikavus Vyriausybė dėl neįgyvendintos mokesčių reformą, finansų ministrė Gintarė Skaistė tikina prezidento kalboje išgirdusi ir palaikymo žodžių teiktiems pasiūlymams. Tuo metu tolimesnis mokestinės pertvarkos likimas, anot jos, priklausys nuo politinės valios Seime. „Manau, kad Vyriausybė savo pasiūlymą pateikė. Prezidento kalboje išgirdau ir palaikymo žodžių tai pozicijai, kurią buvo pateikusi Vyriausybė.

Seimas kiša pagalius į ratus vyriausybės užmojams kitąmet branginti degalus ir surinktus mokesčius skirti gynybai. Degalai brangs bent 3 centais mažiau nei siūlė vyriausybė. Tačiau turėtų labiau brangti elektroninės cigaretės. Brangs ir alkoholis, dėl ko alkoholio prekiautojai baiminasi dar didesnio lietuvių plūstelėjimo į Lenkiją.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Krašto apsaugai šiemet papildomai skiriama 136 mln. eurų, penktadienį pranešė Finansų ministerija. Anot jos, lėšos numatytos spartesniam svarbių ginkluotės projektų įgyvendinimui. „Vakar Seime priėmus mūsų parengtą Gynybos fondo paketą bei atnaujinus ekonomikos projekcijas matome, kokiems ilgalaikiams projektams turime tvarų finansavimą ir su jais galime startuoti jau šiemet“, – pranešime spaudai teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė. Pasak jos, iš pasiskolintų lėšų 51 mln.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tikisi, kad Seimas ketvirtadienį pritars pasiūlymams dėl gynybos finansavimo šaltinių. Bet, anot jos, jeigu vis dar atsiras kažkokių nesutarimų dėl konkrečių pasiūlymų, dar yra likę laiko dėl jų susitarti parlamento pavasario sesijos metu. „Diskutuojant dėl konkrečių pasiūlymų, visos partijos turi savo nuomonių, ypač artėjant rinkimams, bet mums pavyko pateikti pasiūlymą, kuris sulaukė plataus palaikymo.

Teisėsaugos ir priežiūros institucijoms atliekant tyrimus dėl Ievos Trinkūnaitės valdomos  finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ veiklos, finansų ministrė sako, kad abejotinos reputacijos žmonėms finansų sektoriuje nėra vietos.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad diskusijos dėl šaltinių siekiant papildomų lėšų gynybos finansavimui „eina pagal planą“ ir sprendimai turėtų būti priimti artimiausiu metu. Anot jos, procesui neturėtų sutrukdyti ir tai, kad jai laikinai tenka vadovauti trims ministerijoms. „Daugelis darbų jau buvo ir prieš tai padaryti, parengtas Gynybos fondo įstatymo projektų paketas. Su koalicija intensyviai kalbamės, kaip užtikrinti, kad jis būtų sklandžiai priimtas Seime.