„Mūsų pateikti sprendimai Seimui yra susiję su individualios veiklos peržiūra, mažųjų bendrijų apmokestinimu, verslo liudijimais, taip pat atskirų lengvatų (peržiūra – BNS), kurios yra atskiruose įstatymuose, tarkime pelno mokesčio, gyvybės draudimo, daugeliu lengvatų. Tačiau Europos Komisijos nuomone, spektras turėtų būti platesnis. Nežinau, kodėl“, – žurnalistams antradienį sakė G. Skaistė.
EK gegužės pradžioje priėmusi teigiamą dalinį įvertinimą leido Lietuvai naudoti dar 8,7 mln. eurų iš pernai įšaldytų 26 mln. eurų RRF subsidijos. Tačiau dėl galutinai nepasiekto su mokesčių lengvatomis susijusio rodiklio Briuselis paliko neišmokėtą 8,7 mln. eurų paramos dalį. Dar 14,9 mln. eurų (atskaičius dalį jau išmokėto avanso) buvo išmokėta gegužę.
Dėl neišmokėtos sumos Vyriausybė birželį nutarė kreiptis į Europos Sąjungos (ES) Bendrąjį Teismą – iki liepos 16 dienos numatoma pateikti ieškinį prašant panaikinti Komisijos sprendimą. Jei teismas priimtų Lietuvai nepalankų sprendimą, 8,7 mln. eurų subsidijos dalis būtų prarasta galutinai.
„Taip, dabar likęs yra teisminio proceso kelias“, – teigė G. Skaistė.
RRF lėšos išmokamos pagal valstybės įsipareigojimų įgyvendinimą. Tarp Lietuvos įsipareigojimų yra mokesčių lengvatų atsisakymas.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega patvirtino, kad EK 8,7 mln. eurų subsidiją paliko įšaldytą dėl nepakankamos mokesčių pertvarkos, daugiausia susijusios su kai kurių lengvatų atsisakymu.
„Lietuvos atveju įšaldytos lėšos yra susijusios su mokesčių pertvarka ir šiuo atveju, Komisijos vertinimu, pateikti pasiūlymai nenumatė tiek tokių prisiimtų pertvarkų ir dėl tos priežasties lėšos ir buvo įšaldytos“, – žurnalistams antradienį sakė M. Vaščega.
„Čia susiję su mokesčių sistemos pakeitimais, kad ji taptų teisingesnė ir dingtų iš jos tam tikri specialūs apmokestinimo režimai arba tam tikros išimtys (...), daugiausia (susijusios – BNS) su pajamų apmokestinimu“, – pridūrė jis.
Mokesčių reformos paketą Vyriausybė pristatė prieš metus, tačiau jis taip ir nepasiekė priėmimo stadijos Seime nesulaukus paramos iš opozicijos ir dėl pertvarkos susiginčijus patiems valdantiesiems.
„Būtent šio rodiklio (lengvatų atsisakymo – BNS) apimtis sukėlė klausimų Europos Komisijai. Mes manome, kad tiek, kiek įsipareigojome, kiek užplanuota Vyriausybės programoje, kiek aš įgaliojimą kaip ministrė turiu įsipareigoti Europos Komisijai, tas ir buvo padaryta“, – teigė G. Skaistė.
„Europos Komisija mano, kad ambicija turėjo būti didesnė. Nežinau, kodėl jie taip mano. Matyt, teismas atsakys, ar jų manymas, ar mūsų įsipareigojimai, užrašyti „Naujos kartos Lietuva“ plane, atitinka realybę“, – kalbėjo ministrė.
G. Skaistė tikino, kad Lietuva yra „ženkliai pasistūmėjusi“ ir įgyvendinusi tris ketvirtadalius reformų, reikalingų gauti RRF lėšoms, paskelbusi 95 proc. kvietimų „Naujos kartos Lietuva“ plane numatytoms investicijoms bei sudariusi daugiau nei 80 proc. su jomis susijusių sutarčių.
„Sakyčiau, kad investicijos įgauna pagreitį ir esame jau tame įgyvendinimo etape, kuomet lėšos realiai pasiekia ekonomiką“, – teigė finansų ministrė.
EK pareigūnė ragina Lietuvą sparčiau teikti paraiškas RRF lėšoms
EK Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo darbo grupės direktorė Celine Gauer (Selin Gauer) ragina Lietuvą sparčiau teikti paraiškas RRF lėšoms.
Lietuva šiuo metu yra pateikusi po vieną paraišką subsidijai ir paskolai. Pareigūnės teigimu, Italija yra pateikusi šešias paraiškas, Kroatija – penkias, tuo metu Vengrija ir Švedija – nė vienos.
„Lietuvai sekasi neblogai, ji vykdo planą ir įgyvendina investicijas, tačiau dabar reikia pagreitinti mokėjimo paraiškų procesą, nes tai mums leidžia pamatuoti, kiek jau buvo padaryta. Norėčiau jus paraginti paskubėti, nes 2026 metais procesas ir planas pasibaigs, dėl pilnai iki tol neįgyvendintų priemonių bus prarastas finansavimas“, – Vilniuje vykusioje konferencijoje antradienį sakė C. Gauer.
Finansų ministrė G. Skaistė teigė, kad šalys RRF paramos rodiklius susidėliojo anksčiau, tuo metu EK jų vertinimo metodiką patvirtino po dvejų metų.
„Jeigu aš būčiau žinojusi viską, ką aš žinau šiandien, matyt, tokia drąsi nebūčiau buvusi ir visus mokestinius rodiklius būčiau sudėjusi į vieną mokėjimo prašymą pačioje kadencijos pabaigoje ir kaip nors per tuos visus metus būtume tuos planus įgyvendinę“, – konferencijoje kalbėjo G. Skaistė.
„Jeigu politinis debatas stringa, aš negaliu atsiskaityti už visus kitus rodiklius, kuriuos Lietuva jau yra pasiekusi. Mes pažangą turime didesnę, tačiau nustatyta metodika man neleidžia prašyti pinigų už jau įgyvendintus rodiklius“, – kalbėjo ministrė.
Pasak jos, tolesnė RRF parama Lietuvai priklauso ir nuo Seimo sprendimų, tarp jų ir susijusių su mokesčių pertvarka.
„Ar šiandien galiu drąsiai pasakyti, kad Seimas yra įgalus šiandien priimti mokesčių paketą? Manyčiau, drąsiai palaukime rinkimų ir matysime, kiek tos ambicijos išlieka po jų“, – sakė G. Skaistė.
Komisija pernai gegužę už pirmuosius apie 30 rodiklių išmokėjo Lietuvai pirmąją išmoką iš RRF – 542,3 mln. eurų.
Iki šiol Lietuva yra gavusi beveik 1 mlrd. eurų RRF subsidijų ir daugiau kaip 470 mln. eurų paskolų.
„Naujos kartos plane“ reformoms ir investicijų projektams numatyta skirti beveik 2,3 mlrd. eurų subsidijų ir 1,55 mlrd. eurų paskolų. Šiuo metu įgyvendinti 59 reformų ir 14 investicijų rodikliai, EK atsiskaityta už 38 rodiklius.
