Politikai priėmė Pelno mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais siūlyta nustatyti automobilių įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaitymo ribojimus. Tokie pakeitimai – papildomo gynybos finansavimo plano dalis.
Susies su automobilio išmetamu CO2 kiekiu
Pasak Finansų ministerijos atstovų, nauji pakeitimai tam tikrais atvejais galėtų sąlygoti ne visą (kaip yra nustatyta šiuo metu), o dalinį lengvųjų automobilių, naudojamų įmonės pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti, įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaitymą.
„Galimas atskaityti išlaidas siūloma sieti su automobilio išmetamu anglies dioksido (CO2) kiekiu, taip prisidedant ir prie aplinkosauginių – žaliojo kurso – tikslų įgyvendinimo“, – sakoma naujienų portalui tv3.lt atsiųstame ministerijos komentare.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė kiek anksčiau teigė, kad tokie pakeitimai sumažintų verslininkų norą pirkti brangius ir taršius automobilius.
„Įmonėse pajamoms uždirbti ekonominės klasės automobilis yra tai, kas generuoja pajamų uždirbimą, tuo metu prabangos automobiliai visgi turėtų būti įsigyjami akcininkų sąskaita, o ne sumažinant sąnaudas“, – pristatydama gynybos mokesčių paketą Seimui kalbėjo ministrė.
Siūloma, kad iš pajamų būtų atskaitoma lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidų, jei:
- išmetamas CO2 kiekis lygus nuliui ir suma neviršija 75 tūkst. eurų;
- išmetamas CO2 kiekis neviršija 130 g/km ir 50 tūkst. eurų;
- išmetamas CO2 kiekis viršija 130 g/km, bet neviršija 200 g/km ir 25 tūkst. eurų;
- išmetamas CO2 viršija 200 g/km ir neperžengia 10 tūkst. eurų.
Tiesa, ministerijos atstovai sako, kad šiuo atveju toks apmokestinimas esą nėra nukreiptas į automobilį kaip tam tikrą objektą, bet susijęs su įmonės apmokestinamojo pelno apskaičiavimu
„Pagal pelno mokesčio apskaičiavimo taisykles yra įtvirtintas bendras principas, pagal kurį iš pajamų atskaitomi Mokesčių administravimo įstatymo nustatyti mokesčiai ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais arba Vyriausybės nutarimais nustatytos rinkliavos bei privalomosios įmokos“, – teigiama atsiųstame komentare.
Be to, įstatymo pakeitime numatyta, kad pelno mokesčio tarifai padidės 1 proc. Tačiau, pasak G. Skaistės, dėl to ekonomika nesugrius.
„Dejonės, kad sugrius mūsų ekonomika dėl 1 proc. pelno mokesčio tarifo, atrodo, tiesą sakant, yra destrukcija ir bandymas sugriauti visą paketą. Ir diskredituoti mūsų bendrą sprendimą gynybos fondo finansavimui“, – Seimui, dar prieš priimant įstatymo pakeitimus, sakė G. Skaistė.
Ras būdą, kaip įstatymo pakeitimus apeiti?
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė Daiva Čibirienė naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kad šiuo atveju du pagrindiniai kriterijai – automobilio įsigijimo vertė ir išmetamas CO2 g/km – nulems, ar verslininkai už įsigytą transporto priemonę galės sumažinti pelno mokestį.
Tačiau, kaip teigė asociacijos vadovė, jeigu šių įstatymo pakeitimų siekis yra užkirsti kelią verslo atstovams įsigyti prabangius, galingus automobilius, tai padaryti tikrai gali būti sudėtinga.
„Mes teikėme pastabas įstatymo pataisų rengėjams, jei yra nenorima leisti atskaitymų dėl to, kad automobilis labai brangus. Tokiu atveju reikėjo surenkamus duomenis priskirti ne prie įsigijimo vertės, o prie rinkos kainos“, – teigė ji.
Pašnekovės manymu, labai tikėtina, kad tokiu atveju juridiniai asmenys galiausiai imsis kitų būdų, kaip naujų įstatymo pakeitimų būtų galima išvengti ir galiausiai sumažinti pelno mokestį įsigijus automobilį.
„Jeigu mes nusiperkame prabangų automobilį ir jį naudojame kelerius metus, savaime aišku, kad tokios transporto priemonės rinkos kaina sumažėja. Tačiau jei mes tokią transporto priemonę naudosime toliau, jos įsigijimo vertė vis tiek gali viršyti Pelno mokesčio įstatyme apibrėžtą vertę, kuri užkerta kelia leidžiamų atskaitymų taikymui.
Tokiu atveju įmonei labiau apsimoka tokį automobilį parduoti ir ji vėliau dar kartą nusipirkti, nes tikėtina, kad jo rinkos vertė jau bus mažesnė, nei nustatyta riba Pelno mokesčio įstatyme, ir visos nusidėvėjimo sąnaudos naujai įsigyto seno automobilio bus leidžiamos atskaitymams“, – kalbėjo D. Čibirienė.
Tiesa, pašnekovė neatmeta, kad jei taip bus daroma, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) galės panašius sandorius apibrėžti kitaip ir neleis daryti visų sąnaudų atskaitos iš naujo įsigytam automobiliui.
„Tačiau aišku viena, kad net ir po įstatymo pakeitimų šiuo metu išlieka galimybių, kaip tokių ribojimų išvengti“, – svarsto ji.
Ir nors finansų ministrė G. Skaistė užsiminė, kad tokiu būdu taip pat bus skatinama, jog juridiniai asmenys įsigytų mažiau taršias transporto priemones, D. Čibirienė mano priešingai.
„Šie pakeitime įstatyme neturi nieko bendro su žalumu ir tai nesumažins CO2 kiekio, išmetamo į atmosferą. Kas pirko prabangius automobilius, tas pirks ir toliau.
Vargu, ar šie įstatymo pakeitimai taip pat turi ką nors bendro su gynybos finansavimu. Tai labiau primena būdą, kaip surinkti papildomą pelno mokestį“, – kalbėjo pašnekovė.
Asociacijos prezidentė užsimena, kad tokie pakeitimai taip pat palies ne tik didžiąsias verslo įmones, bet ir mažesnes pajamas gaunančius juridinius asmenis.
„Atskaitos ribojimas taip pat būtų taikomas ir ne tokiems prabangiems automobiliams, t.y. tai palies mažesnes įmones, kurios neišgali įpirkti mažiau taršių transporto priemonių.
Pavyzdžiui, jei automobilio vertė viršija 10 tūkst. eurų ir jo išmetamas CO2 kiekis viršija 200 g/km, vadinasi, pelno mokestis negalės būti sumažintas vertei kuri viršija 10 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad mažesnės įmonės ne tik turės sumokėti didesnį pelno mokestį, bet ir bus sunkiau atrasti papildomų lėšų savo veiklai vykdyti“, – svarstė D. Čibirienė.
Pašnekovė nemano, kad artimiausiu metu įstatymas ir vėl galėtų būti koreguojamas.
„Galimos korekcijos tik tuo atveju, jei VMI pasakys, kad mums yra be galo sudėtinga tai kontroliuoti, t.y. tikrinimo sąnaudos didelės, o efektas – ne. Tad galbūt ateityje VMI gali pasiūlyti kokį nors paprastesnį variantą“, – neatmetė D. Čibirienė.
Lietuvos verslo organizacijos priešinasi
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Lietuvos verslo konfederacijos laikinasis vadovas Emilis Ruželė anksčiau teigė, kad valdžios planas dėl lengvųjų automobilių atskaitos kelia abejonių.
„Mums ir taip labai apribotas yra automobilių įsigijimas“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete aptariant planuojamą gynybos fondą teigė E. Ruželė.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotoja Daiva Macijauskė tąkart taip pat teigė, kad organizacija ribojimams nepritaria.
„Manome, kad šiuo metu automobilių įsigijimo išlaidų atskaitymo į sąnaudas apribojimas yra per radikalus, nesavalaikis ir ne vietoje. Automobiliai bus apmokestinami keturis ar penkis kartus nepaliekant verslui galimybės prisitaikyti“, – sakė ji.
Pasak jos, dabar verslas, įsigydamas transporto priemonę, moka pridėtinės vertės mokestį (PVM), vienkartinį taršos mokestį, o jeigu automobilis naudojimas asmeniškai, jis papildomai apmokestinamas.
Finansų ministerija viliasi, kad dėl automobilių įsigijimo kainos išlaidų atskaitymo ribojimų nustatymo numatomos 8 mln. eurų per metus papildomos pajamos.
Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai įsigalios nuo 2025 m. sausio 1 d. Lengvųjų automobilių įsigijimo kainos ir nuomos sąnaudų atskaitymo ribojimai būtų taikomi apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį, kai lengvieji automobiliai įsigyti ar išsinuomoti nuo 2025 m. sausio 1 d.
