finansų ministerija

Spalio 10 d. Finansų ministerijai pradėjus platinti Valstybės gynybos fondo obligacijas, gyventojai, verslas ir kitos organizacijos iki šiol įsigijo 4,6 mln. eurų vertės šių tikslinių taupymo lakštų. Ministerijos duomenimis, žmonės obligacijas perka kur kas aktyviau nei įmonės. Obligacijas platina bankai „Swedbank“ ir „SEB“, už jas valstybė mokės 2 proc. metinių palūkanų. Kaip skelbiama, visų obligacijų išpirkimas planuojamas po metų.

Turintiems būsto paskolas pereiti į banką, siūlantį geresnes sąlygas ir mažesnes paskolos įmokas, bus paprasčiau. Dabar, kad gyventojas turintis būsto paskolą, pereitų į kitą banką, kartais turi susimokėti ir iki 1000 eurų, taip pat tvarkyti begalę dokumentų. Finansų ministerija ir Lietuvos bankas siūlo refinansavimą padaryti nemokamą – tereiktų susirasti geresnį pasiūlymą, o toliau viskas veiktų automatiškai.

Ketvirtadienį Seime pateiktas Finansų ministerijos inicijuotas siūlymas įgalinti mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigas tiesiogiai dalyvauti mokėjimo sistemose. Už Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo projektą balsavo 73, suilaikė 6, prieš balsavusių parlamentarų nebuvo. Pagrindiniu klausimą svarstysiančiu komitetu patvirtintas Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.

Finansų ministerija parengė įstatymų projektus, kuriais siūloma nustatyti naują mokestį, taikomą 750 mln. eurų pajamų ribą viršijančių įmonių grupių bendrovėms. Numatoma, kad pakeitimai turėtų įsigalioti kitų metų sausio 1 d. „Tarybos direktyva siekiama apmokestinti didžiųjų tarptautinių įmonių grupių pelną bent 15 proc.

Finansų ministerijai pasiūlius įvesti dalies draudimo sutarčių mokestį, būsto paskolas turintiems gyventojams bus siūloma penkeriems metams jį atidėti, jei būstas naudojamas gyventi, sako finansų viceministrė.  Pasak Vaidos Česnulevičiūtės-Markevičienės, atnaujintas vadinamojo Saugumo įnašo įstatymo projektas, numatantis dalį draudimo sutarčių apmokestinti 10 proc., Vyriausybę turėtų pasiekti artimiausiu metu.

Finansų ministerija gerina Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) projekciją – 2024 m. jis turėtų augti 2,3 proc. Taip pat, kaip teigiama naujajame institucijos Ekonominės raidos scenarijuje, infliacija toliau sparčiai lėtės ir šiemet sieks 1 proc. „Lietuvos ekonomikos augimas įsibėgėja, o kitąmet, atsigaunant išorės paklausai, augimas turėtų stiprėti.

Jeigu tikėsime Finansų ministerijos prognozėmis, tai šiais metais Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis augs dešimt kartų sparčiau nei prekių ir paslaugų kainos. Tai numatyta naujausiame Ekonominės raidos scenarijuje, kurį trečiadienį pristatė ministerija. Jame kaip tik pateikiamos prognozės, nuo kurių, be kita ko, priklausys ir kitų metų valstybės biudžetas. Jame bus nustatyta, kiek ir kokių mokesčių sumokėsime ir kas kokių išmokų gaus.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė trečiadienį pristatys naujausią Lietuvos ekonominės raidos scenarijų. Atnaujintomis bendrojo vidaus produkto ir kitų svarbiausių ekonomikos sričių prognozėmis remiamasi rengiant 2025 metų valstybės biudžetą.

Daugiabučių modernizavimui šiemet siūloma skirti dar iki 30 mln. eurų valstybės lėšų.  Finansų ministerija siūlo Vyriausybei suteikti tokią 11 metų trukmės paskolą bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“), administruojančiai Daugiabučių namų modernizavimo fondą, iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų už jų kainą, plius 0,101 procentinio punkto, rašoma nutarimo projekte.  „Invega“ 2024–2026 metais prašo suteikti iš viso 260 mln.

Finansų ministerija siūlo nutraukti muitinės bendradarbiavimo sutartis su Rusija ir Baltarusija. Kaip numatyta ministerijos Vyriausybei teikiamame nutarimo projekte, nuo 2022 m. pradžioje įvykusios Kremliaus plataus masto invazijos į Ukrainą, Lietuvos muitinė nebendradarbiauja ir nesikeičia informacija su Rusijos ir Baltarusijos muitinėmis.

Finansų ministerija valstybės institucijoms ir verslo partneriams pateikė derinti Saugumo įnašo įstatymo projektą, kuriuo siūlo daliai draudimo sutarčių įvesti 10 proc. mokestį. Toks įnašas būtų mokamas nuo 2025 m. liepos mėn., o iš jo surinktos lėšos būtų skiriamos Valstybės gynybos fondui.     Suderinus šį projektą, jį svarstys Vyriausybė. Jeigu Ministrų kabinetas pritars siūlymams, jis bus teikiamas Seimui.

Pirmadienį baigėsi Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) platinimas. Gyventojai jų įsigijo už 6,2 mln. eurų, sudarytas 531 sandoris, pranešė Finansų ministerija. Už šią naują vienerių metų trukmės VTL emisiją gyventojams bus mokama 3,2 proc. metinių palūkanų. Pernai atnaujinus VTL platinimą, dvyliktos emisijos VTL gyventojai galėjo įsigyti liepos 1–15 dienomis. Ši emisija bus išperkama 2025 m. liepos 16 d. VTL platinami per „Swedbank“ ir SEB bankus.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog 8,7 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) subsidijos Europos Komisija (EK) neišmokėjo dėl, Briuselio teigimu, nepakankamai ambicingos pernai Seimui pateiktos mokesčių reformos ir mokestinių lengvatų peržiūros.

Finansų ministerija siūlo į nacionaliniam saugumui strategiškai svarbų finansų ir kredito  sektorių įtraukti kriptoturto paslaugas ir su turtu susietų žetonų leidimą. Tai reiškia, kad šia veikla užsiimantys asmenys būtų tikrinami dėl jų atitikties nacionalinio saugumo interesams.  Toks siūlymas teikiamas, nes priėmus europinį vadinamąjį MiCA reglamentą šios veiklos tapo reguliuojamo finansų sektoriaus dalimi.

Lietuva iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) yra gavusi beveik 1,36 mlrd. eurų – 886 mln. eurų subsidijinės dalies ir beveik 470,3 mln. eurų paskolinės dalies lėšų, teigia Finansų ministerija. „Patvirtinus „Naujos kartos Lietuva“ (NKL) planą Lietuva yra gavusi 13 proc. (289,145 mln. eurų) avanso mokėjimą iš subsidijos lėšų ir 557,19 mln.

Finansų ministerijos siūlomas dalies draudimo sutarčių apmokestinimas, ieškant papildomų lėšų gynybai, neturėtų atbaidyti gyventojų ir verslo nuo šių paslaugų, sako finansų viceministrė.  „Matome, kad vidutinė (draudimo – BNS) sutarties kaina žiūrint į įvairius segmentus kyla, ir ji kyla nuosekliai, tačiau taip pat kyla ir skaičius asmenų, kurie draudžiasi ir sudaro naujas draudimo sutartis. (...) Praėjusiais metais įmokų augimas siekė beveik 20 proc.

Seimas griebėsi naujų griežtinimų. Jei iki šiol įmonės be vargo galėjo įsigyti prabangius automobilius ir išvengti kai kurių mokesčių, tai netrukus padaryti bus sudėtingiau. Tiesa, specialistai neslepia, kad būdų, kaip apeiti naują įstatymą, tikrai bus. Politikai priėmė Pelno mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais siūlyta nustatyti automobilių įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaitymo ribojimus. Tokie pakeitimai – papildomo gynybos finansavimo plano dalis.

Verslas ir profesinės sąjungos nesugebėjo susitarti, kokia kitais metais bus minimali alga. Darbdaviai pritartų, kad ji augtų dešimčia procentų ir į rankas pasiektų 755 eurus, o profsąjungos reikalauja beveik 16 procentų augimo. Verslas grasina, kad tokiu atveju dalis įmonių turės skelbti bankrotus. Darbuotojų atstovai aiškina, kad verslas perlenkia lazdą. Trišalei tarybai sutarimo neradus, dėl minimalios algos dydžio nuspręs Vyriausybė.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Mokytojų atlyginimams didinti nuo rugsėjo papildomai planuojama skirti 31,9 mln. eurų, penktadienį pranešė Finansų ministerija. Ši suma skiriama siekiant, kad pedagogų darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VDU). „Pagal atnaujintas Lietuvos ekonomikos projekcijas įvertinome, kiek šalia biudžete numatytų asignavimų reikia papildomų lėšų Vyriausybės tikslui dėl mokytojų atlyginimų dydžio įgyvendinti.

Krašto apsaugai šiemet papildomai skiriama 136 mln. eurų, penktadienį pranešė Finansų ministerija. Anot jos, lėšos numatytos spartesniam svarbių ginkluotės projektų įgyvendinimui. „Vakar Seime priėmus mūsų parengtą Gynybos fondo paketą bei atnaujinus ekonomikos projekcijas matome, kokiems ilgalaikiams projektams turime tvarų finansavimą ir su jais galime startuoti jau šiemet“, – pranešime spaudai teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė. Pasak jos, iš pasiskolintų lėšų 51 mln.

Sprendžiant iš ištuštėjusių gatvių miestuose ir intensyvesnio eismo užmiesčio keliuose, vasarą nemažai lietuvių keliauja. Ir dažnas pastebi, kad didelė dalis Lietuvos kelių yra blogi. Ypač palyginus juos, pavyzdžiui, su Latvijos ar Lenkijos keliais. Įvairiais skaičiavimais, blogos arba labai blogos būklės kelių Lietuvoje gali būti iki 50 proc. viso kelių tinklo. O jų sutvarkymui reikia daug daugiau pinigų, nei buvo skiriama iki šiol.

Vyriausybė pirmadienį svarstys didžiąją dalį Finansų ministerijos gegužę pristatyto Gynybos fondo paketo, kuris artimiausiais metais leistų padidinti gynybos finansavimą iki 3 proc.

Finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė-Markevičienė tikina nesutinkanti su Europos Komisijos (EK) pritaikyta daline 8,7 mln. eurų sankcija Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) plano daliai. Anot jos, priemonėse nebuvo numatyta, kokios mokesčių lengvatos šalyje turi būti panaikintos, o kai kurios iš jų yra, viceministrės teigimu, yra reikalingos.

Valdančiojo Liberalų sąjūdžio taryba antradienį patvirtintose gairėse išreiškė pritarimą antradienį Finansų ministerijos pasiūlytam minimaliam pelno mokesčiui didinimui finansuojant gynybą, tačiau skeptiškai vertina siekį apmokestinti draudimo sutartis, atriekti dalį lėšų iš gyventojų pajamų mokesčio. Liberalų taryba taip pat ragina Vyriausybę neatmesti ir skolinimosi galimybių.

Finansų ministerijai be kitų galimų gynybos finansavimo šaltinių pasiūlius ir 10 proc. dalies draudimo sutarčių apmokestinimą Lietuvos draudikų asociacijos vadovas Andrius Romanovskis sako, kad toks mokestis galėtų „gulti“ į galutinę draudimo kainą žmonėms ir įmonėms, kaip ir kitų vartojimo prekių ar paslaugų atveju.

Finansų ministerijai antradienį pasiūlius papildomų lėšų gynybai surinkti vienu procentiniu punktu didinant pelno mokesčio tarifą, verslo organizacijų vadovai sako palaikantys siūlymą 1 proc. didinti pelno mokestį, tačiau perspėja, kad kai kurie mokesčių pakeitimai pramonei sukels sunkumų, be to, dėl pasiūlymų įvairovės diskusijos gali pernelyg ilgai užsitęsti.

Finansų ministerijai pateikus konkrečius siūlymus didinti krašto apsaugos finansavimą, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė kritikuoja siūlymą didinti akcizą kurui bei per mažą pelno mokesčio didinimą.  Be to, pasak Ingos Ruginienės, galėtų būti didinamas ir gyventojų pajamų mokestis (GPM) daugiau uždirbantiems. „Yra neblogų pasiūlymų, yra ir mums visai nepriimtinų, kaip kuro akcizas ir per mažas pelno mokestis“, – antradienį BNS sakė I. Ruginienė.

Socialdemokratams siūlant dar vienam šildymo sezonui pratęsti gegužę baigusį galioti nulinį Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui, Finansų ministerija teigia, kad juo pratęsti neplanuojama – jos nuomone, naudingiau didinti žmonių pajamas ir perkamąją galią. „Tarptautinėse rinkose išnykus energijos kainų šokui PVM kompensacijos nuo 9 proc. iki 0 proc.

Europos Komisija (EK) antradienį priėmė teigiamą dalinį įvertinimą ir leido Lietuvai naudoti dar 8,7 mln. eurų iš pernai įšaldytų 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) subsidijos lėšų, pranešė Finansų ministerija.  Anot ministerijos, EK įvertino, kad Lietuva 50 proc. pasiekė su mokesčių lengvatomis susijusį rodiklį.  Dėl to gegužę Lietuvai papildomai bus išmokėta 14,88 mln. eurų RRF lėšų suma.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Finansų ministerija planuojamo steigti specialaus fondo įstatymo projektą dėl tvaresnio gynybos finansavimo planuoja pateikti artimiausiomis savaitėmis. „Finansų ministerija, mano žiniomis, jau yra kažkur prie finalinės stadijos, galbūt kitą savaitę galės tą (gynybos – BNS) fondo įstatymo projektą ir pateikti institucijoms derinti. Manau, kad čia kelių savaičių klausimas“, – žurnalistams Klaipėdoje penktadienį sakė premjerė.

Finansų ministerija, siūlanti pertvarkyti įsiskolinimų administravimą, neketina pavesti antstoliams išieškoti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų.  Finansų viceministrės Rūtos Bilkštytės teigimu, „Sodra“ pati turi galimybių išieškoti iš skolininkų negautas PSD įmokas.   „Žymiai mažiau „Sodros“ bylų yra perduodama antstoliams.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) kritiškai vertina Finansų ministerijos parengtame projekte „Vienas langelis prievolėms valstybei sumokėti“ numatytą pokytį, kuomet baudų ir ekonominių sankcijų įsiskolinimų valstybėje išieškojimą perimtų Vyriausybė. Anot LVK generalinio direktoriaus pavaduotojo Emilio Ruželės, tai toliau turėtų daryti anstoliai.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 100 proc. viso galutinio elektros suvartojimo. „Energetikos sektoriuje Lietuva turi tikslą, kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 100 proc. viso galutinio elektros suvartojimo.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė mano, kad egzistuoja poreikis kurti Europos Sąjungos (ES) finansinį instrumentą, kuris leistų Rusijos grėsmę patiriančioms valstybėms lengviau skolintis finansuoti gynybos vystymui.   „Manau, kad Europa galėtų sukurti finansų instrumentą panašų į turėtą per COVID-19 pandemiją, kuris leistu valstybėms, tokioms kaip Lietuva, kurios yra arčiau karo Ukrainoje, skolintis palankesnėmis sąlygomis.

Bendras Europos Sąjungos (ES) skolinimasis krašto apsaugos reikmėms suteiktų daugiau finansinių galimybių arti Rusijos esančioms šalims, tarp jų ir Lietuvai, stiprinti gynybinius pajėgumus, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Europa galėtų turėti panašų finansinį instrumentą, koks buvo COVID-19 pandemijos metu, kai egzistavo bendro skolinimosi galimybė“, – ketvirtadienį Trijų jūrų iniciatyvos verslo forume sakė G. Skaistė.

Pirmadienį baigėsi aštuntos Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai įsigijo VTL už 3,3 mln. eurų, sudaryta 186 sandoriai, pranešė Finansų ministerija. Už šią naują vienerių metų trukmės VTL emisiją gyventojams bus mokama 3,3 proc. metinių palūkanų. Pernai atnaujinus VTL platinimą, per aštuonias emisijas gyventojai įsigijo VTL už 193,2 mln. eurų.

Finansų ministerija siūlo pluoštą priemonių, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų sektoriaus skaidrumą. Be to, siūlomos net milijoninės  baudos lošimų organizatoriams už pažeidimus.  Ministerija parengė tai numatančias Azartinių lošimų įstatymo pataisas ir pateikė jas derinti, penktadienį pranešė ministerija.

Finansų ministerija siūlo gerokai sugriežtinti azartinių lošimų verslą – ji parengė įstatymo pataisas, įpareigojančias lošimų bendroves stebėti nuo lošimų priklausančius ar dideles sumas pralošiančius žmones.  Finansų rinkų politikos departamento vyresniosios patarėjos Vilijos Petronienės teigimu, siūloma, kad lošimų organizatoriai privalėtų taikyti atsakingo lošimo priemones, taip pat sugriežtinti priemones, kurios atgrasytų įmones nuo pažeidimų.

Finansų ministerija viešam derinimui teikia įstatymo projektą, kuriuo kredito įstaigos kiekvienam nekilnojamojo turto (NT) kredito gavėjui privalėtų užtikrinti galimybę pasirinkti palūkanų normos rūšį. „Praktika rodo, jog Lietuvoje beveik visos būsto paskolos suteikiamos kintamosiomis palūkanomis, taip riziką dėl palūkanų normų padidėjimo perkeliant paskolų gavėjams. Kartu neužtikrinama reali galimybė vartotojui rinktis“, – rašoma ministerijos išplatintame pranešime.

Finansų ministerija siūlo trejus metus iš eilės, pradedant 2025-aisiais, didinti alkoholio ir tabako akcizus.  Ministerija trečiadienį pateikė Akcizų įstatyme siūlomą įtvirtinti trejų metų akcizų didinimo planą. Jį tikimasi priimti Seimo pavasario sesijoje.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad akcizus siūloma didinti siekiant, kad nedidėtų šių prekių įperkamumas bei vartojimas, taip pat nemažėtų akcizų dalis augančiose jų kainose.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad dėl geopolitinės situacijos Europos investicijų banko (EIB) vaidmuo finansuojant Europos Sąjungos (ES) gynybos pajėgumų stiprinimą turėtų būti didesnis.  G. Skaistė sako, kad dabar yra trys esminiai prioritetai EIB investicijoms. „Pirma, bankas turi toliau aktyviai dalyvauti finansuojant Ukrainos atstatymo ir atsparumo stiprinimo projektus.

Kol Ukraina ginasi fronte, Lietuva ieško, iš kur paimti pinigų augantiems gynybos poreikiams. Kokius šaltinius mato finansų ministrė, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė Gintarė Skaistė. Po susitikimo Vyriausybėje nuskambėjo tokia žinia, kad jeigu skolintis gynybai Lietuvai per dešimtmetį kainuotų milijardą eurų vien palūkanų. Ar mūsų biudžetas pavežtų tokias sumas, ar vis tiek reikėtų didinti mokesčius tam, kad turėtume iš ko palūkanas susimokėti paskui? Turbūt nemokamų pietų nebūna.

Pirmadienį pradėta platinti nauja vienerių metų trukmės Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisija. Anot Finansų ministerijos, už ją bus mokama 3,6 proc. metinių palūkanų. Skelbiama, kad taupymo lakštų emisija bus platinama sausio 8–22 d., o išperkama 2025 m. sausio 23 d. Kiekvienas, norintis įsigyti VTL, tą gali padaryti per Finansų ministerijos atrinktus platintojus, „Swedbank“ arba SEB, jų internetiniame banke.

Finansų ministerija nekeičia rugsėjo prognozės ir skaičiuoja, kad 2024 metais šalies ekonomika augs 1,7 proc.  Infliacija lėtės nuo 8,8 proc. šiemet iki 2,8 proc. kitąmet. Nedarbo lygis 2024 metais turėtų išlikti stabilus, o atlyginimų augimas – pakankamai spartus ir viršys 7,5 proc., pranešė ministerija, penktadienį paskelbusi naujausią ekonominės raidos scenarijų.   „2023 metais atlaikiusi iššūkius, kitąmet Lietuvos ekonomika grįš į augimo kelią.

Naują Europos Sąjungos Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos agentūrą (AMLA) numačius įkurti Vilniaus verslo centre „Yellowstone“, kurio investuotojai viešai neatskleidžiami, o vienas jų susijęs su buvusia įmone „Lewben“, Finansų ministerija kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą prašydama pateikti visą informaciją apie „Yellowstone“ vystytojus.

Europos Komisija (EK) antradienį priėmė teigiamą preliminarų įvertinimą ir leido Lietuvai naudoti beveik 9 mln. eurų iš įšaldytų 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų, pranešė Finansų ministerija. Anot jos, tokį sprendimą EK priėmė įvertinusi Lietuvos pateiktą papildomą informaciją – Komisija laiko visiškai pasiekus rodiklį dėl aplinkosaugos mokesčių ir kitų ekonomikos augimo nestabdančių šaltinių apmokestinimo.

Daug aistrų dar visai neseniai kėlęs naujas automobilių taršos mokestis nugulė į neįgyvendintų valdžios pažadų kapinyną. Seimo atmestas projektas nebuvo iki galo numarintas, tačiau trims ministerijoms nepavykus susitarti, diskusijos dėl taršių automobilių vairuotojų siaubo užtilo. Aplinkos ministerija vėl iškėlė idėją grįžti prie nepopuliaraus sprendimo, bet šį kartą iniciatyvos rodyti nenori. Entuziazmo nerodo ir kitos ministerijos.

Finansų ministrei Gintarei Skaistei penktadienį pranešus, kad naują Europos Sąjungos Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos agentūrą (AMLA) numatoma įkurti verslo centre „Yellowstone“, kurio plėtotojas susijęs su buvusia įmone „Lewben“, ministerija pareiškė vertinanti šią informaciją ir svarstanti galimybę kreiptis į institucijas. „Lewben“ (dabar – „Noewe“) anksčiau buvo pripažinta kaip neatitinkanti nacionalinio saugumo kriterijų.

Seimas įtvirtino trejų metų valstybės biudžeto sudarymą. Tai užtikrins finansavimo tęstinumą bei formuos tvaresnę šalies fiskalinę politiką, pranešė Finansų ministerija.  Be to, tikimasi, kad biudžeto lėšos bus naudojamos efektyviau, dalį nepanaudotų pinigų įstaigos galės perkelti į kitus metus.