Opozicinė politinė jėga kelia klausimus, kiek lėšų išmokėta ir investuota į Lietuvos ekonomiką nuo 2021 m. iki 2024 m. liepos mėn. pabaigos akumuliuotu skaičiavimu iš „Naujos kartos Lietuva“ plano RRF lėšomis. Taip pat frakcija „Vardan Lietuvos“ ragina pateikti informaciją apie 2023 m. lėšų išmokėjimo plano bei 2024 m. (iki 2024 m. liepos mėn. pabaigos) lėšų išmokėjimo plano vykdymą.
Politikai kviečiasi G. Skaistę į Seimo tribūną atsižvelgdami į tai, kad Finansų ministerija per teisės aktų nustatytus terminus neatsakė į Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario Luko Savicko paklausimą dėl NKL lėšų išmokėjimo plano vykdymo.
ELTA primena, kad Lietuva iš RRF fondo yra gavusi beveik 1,36 mlrd. eurų – 886 mln. eurų subsidijinės dalies ir beveik 470,3 mln. eurų paskolinės dalies lėšų. Dabartinė plano vertė – 3,85 mlrd. eurų (2,3 mlrd. eurų dotacijų ir 1,55 mlrd. eurų paskolų). Tai beveik dvigubai viršija pirminio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano vertę.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau sakė, kad antrasis RRF fondo lėšų išmokos Lietuvai prašymas yra sustabdytas tol, kol parlamentas nepriims su mokesčių reformos paketu susijusių sprendimų. Anot jos, jeigu reikalingi pokyčiai nebus priimti, Europos Komisija (EK) gali taikyti sankcijas.
Lietuva taip pat yra pateikusi ieškinį Europos Sąjungos Bendrajam teismui (ESBT) dėl EK dalinės 8,7 mln. eurų sankcijos RRF plano daliai. Ieškinį pateikusi Teisingumo ministerija pranešė, kad Lietuvos institucijų manymu, EK tiek netinkamai apskaičiavo neišmokėtą RRF paramos sumą, tiek paskelbė priemonės rodiklių vertinimo metodiką po to, kai Lietuva pateikė pirmąjį mokėjimo prašymą ar patvirtino „Naujos kartos Lietuva“ planą.
Rugsėjo viduryje EK gavo trečią Lietuvos mokėjimo prašymą pagal RRF dėl 463 mln. eurų (atėmus išankstinį finansavimą), kurį sudaro 174,7 mln. eurų dotacijų ir 288,3 mln. eurų paskolų. Tai papildo 1,3 mlrd. eurų sumą, jau išmokėtą Lietuvai pagal pirmąjį ir antrąjį mokėjimo prašymus, informavo Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.
