„Tie mokesčiai, kurie yra mokami Lietuvoje, solidarumo įnašas, jeigu turimas omenyje, tai jis niekur nedingsta, tas sprendimas lieka toks, koks jis yra. Sakyčiau, kad mokesčiai yra mokami ten, kur yra vykdoma veikla“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį kalbėjo G. Skaistė.
Siekiant didinti finansavimą krašto apsaugai birželio mėnesį Seimas pritarė siūlymui pratęsti bankų solidarumo įnašą vieneriems metams. Tikimasi, kad pratęsus mokestį gynybos tikslams būtų sugeneruota 60 mln. eurų.
„Įvairios Europos valstybės pasirinko apmokestinti bankus šiuo išskirtiniu laikotarpiu. Tikrai matome, kad tie sprendimai ne tik Lietuvoje yra gimę, sakyčiau, jokio išskirtinumo čia nėra, panašius sprendimus priiminėjo ir Latvija, reikia vertinti labiau kontekstą“, – tikino G. Skaistė
Anot jos, šis SEB sprendimas yra labiau susijęs su banko valdymo optimizavimu.
Buvusi finansų ministrė pridūrė, kad Lietuvos politikai apie SEB planus informuoti buvo jau kuris laikas.
„Diskusijas apie tai, kad bankas ruošiasi šiam sprendimui, žinojome jau seniai. Sakyčiau, dabartinius argumentus irgi reikėtų vertinti su tam tikra skepsio doze, nes šiuos komentarus teikia būtent filialo Lietuvoje vadovė. Matyt, tuomet reikia tam tikrų argumentų, kodėl pasirinkta Estija, o ne Lietuva, tai kiekvienas mato iš savo kampo“, – tikino G. Skaistė, kalbėdama apie SEB Lietuva vadovės Sonatos Gutauskaitės-Bubnelienės komentarus apie verslo aplinkos nuspėjamumą.
Anot politikės, pritraukti jungtinio banko būstinę siekė visose trijose Baltijos šalyse įsikūrusių SEB padalinių vadovybė, politiniai lyderiai.
„Pokalbiai aukščiausiu lygiu ir centrinių bankų, ir politikų lygiu tikrai nuolat vyko“, – sakė G. Skaistė.
ELTA primena, kad SEB grupė trečiadienį paskelbė konsoliduojanti savo veiklą Baltijos šalyse ir sujungianti tris regione veikiančius bankus į vieną juridinį asmenį. Sujungto juridinio asmens būstinė bus Estijoje, o filialai bus Latvijoje ir Lietuvoje.
SEB atstovai nurodo, kad įmonė bankinę veiklą ir toliau tęs kaip įprastai visose trijose Baltijos šalyse.
Naujoji teisinė struktūra turėtų pradėti veikti 2027 m. pradžioje, tam turi būti gauti vietinių finansų priežiūros institucijų ir Europos Centrinio Banko (ECB) leidimai.
