gintarė skaistė

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad skolintis lėšų gynybai, priešingai nei pernai, neleidžia ekonominės prognozės, įtemptas biudžetas. „Tuomet buvo matoma, kad gali būti ir geresnis (valdžios sektoriaus – BNS) balansas, – Žinių radijui trečiadienį sakė ministrė. – Šiuo atveju matome, kad biudžetas tikrai yra įtemptas, ekonomikos augimas, kuris yra numatomas ateinantiems metams, tikrai yra pakankamai ribotas, matome lėtėjančią ekonomiką visoje Europos Sąjungoje.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad savivaldybėms pačioms numatant nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifus, kurie galėtų siekti 0,05–4 proc., galima numatyti saugiklius, kad tuo nebūtų piktnaudžiaujama. „Vyriausybė pasiūlė vakarietišką modelį, kuris taikomas plačiai kitose valstybėse, taikant gana plačias žirkles, tam, kad savivaldybės galėtų vykdyti tam tikrą politiką. (...) Klasikinis modelis, kuomet gana plati mokėtojų bazė, bet tarifas gana santykinai žemas.

Antradienį Seimas imasi kitų metų valstybės biudžeto tvirtinimo. Nuo šio dokumento priklausys, kokioms sritims, kiek pinigų bus skirta, kiek, kokių mokesčių bus surinkta iš gyventojų ir verslo. Kaip pristatydama biudžeto projektą sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė, planuojama, kad kitais metais valstybės biudžeto pajamos sudarys 17 mlrd. eurų, o išlaidos – 20,5 mlrd. eurų. Lietuva turi beveik 2,8 mln. gyventojų.

Į Seimą atkeliauja kitų metų biudžeto projektas. Kitąmet laukia net treji rinkimai, tad parlamentarai tikrai pasiūlys ne vieną idėją, kaip būtų galima renovuoti vieno ar kito rajono mokyklą, ragins savo vienmandatėje esančiai bažnyčiai nupirkti naują altorių ar pateiks kitą siūlymą. Idėjų, kaip patobulinti biudžetą, turi ir valdančiųjų atstovai, ir šalies vadovas. Vyriausybė Seimui ketvirtadienį pristatys 2024 metų valstybės biudžeto projektą.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog laikinasis, dvejus metus galiosiantis bankų solidarumo mokestis ateityje negalėtų būti pratęstas. Pasak jos, tai lemia pati mokesčio konstrukcija.

Valdančiųjų konservatorių, liberalų ir „laisviečių“ koalicinė taryba pirmadienį aptars Vyriausybės Seimui perduotą kitų metų valstybės biudžeto projektą, kurį finansų ministrė Gintarė Skaistė vadina gana subalansuotu.  Kaip BNS sakė Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, trijų valdančiųjų partijų ir frakcijų vadovai daugiausia dėmesio skirs svarbiausio 2024 metų valstybės pajamų ir išlaidų plano aptarimui.

Šalia Panevėžio, Berčiūnuose, dviejų aukštų, 200 kv. m ploto name gyvenantis Juozas su žmona skaičiuoja, kad artėjanti žiema gerokai patuštins pinigines. Viskas dėl siūlomo naujo NT mokesčio. „Brangu, visam namui kūrenti mums reikia vos ne 30 kubų malkų, įsivedėm dujas, džiaugėmės, o dabar nežmoniškai sukėlė kainas ir atsisakėm dujų“, – tikino senjoras Juozas. Tačiau ne tik artėjanti žiema verčia senjorus skrupulingai skaičiuoti savo išlaidas.

Vyriausybei 2024 metų biudžeto projekte numačius didesnį nei numatomas šiemet – 2,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) deficitą, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad biudžetas yra „gana“ subalansuotas, o ekonomiką skatinti būtina.  „Kuomet ekonomika žemiau potencialo, reikia skatinti ekonomiką ir šiuo laikotarpiu manom, kad pateiktas biudžeto projektas yra optimalus dabartinei situacijai“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė ministrė.

Ketvirtadienį Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžeto projektui ir jį lydintiems teisės aktams. Juose yra numatoma, kiek mokesčių Lietuvoje bus surinkta ir kam kiek pinigų atiteks. Planuojama, kad kitais metais valstybės biudžeto pajamos sudarys 17 mlrd. eurų, o išlaidos – 20,5 mlrd. eurų. Lietuva turi beveik 2,8 mln. gyventojų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto siūlomas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio variantas yra kompromisinis ir galėtų būti priimtas.    „Tikimės, kad tas kompromisas galėtų būti priimtas (Seime – BNS)“, – žurnalistams trečiadienį sakė finansų ministrė.  „Pats karkasas išlieka tas pats, kurį pasiūlė Finansų ministerija – kad būtų apmokestinamas nekilnojamojo turto objektas, o ne sumuojamas turtas, kaip būdavo anksčiau.

 Valdžiai diskutuojant dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pertvarkos, finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad įvairūs siūlymai dėl šio mokesčio nekeičia Finansų ministerijos siūlytos esmės. „Man atrodo pasiūlymai, kurie dabar yra pateikti, jie yra pateikti ant to paties karkaso, kuris yra pasiūlytas Finansų ministerijos.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tikina, kad šiuo metu vykstančios diskusijos bei pasiūlymai dėl Nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymo pakeitimų rodo, jog „gimsta kompromisas“. Ji tikisi, kad Seimas dėl šio įstatymo priims sprendimą greičiau, negu dėl kitų mokesčių reformoje numatytų projektų.

Komentuodama vyro įžeidimus streikuoti besirengiantiems mokytojams, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kiekvienas žmogus yra atsakingas už savo paties žodžius. „Manau, kad kiekvienas suaugęs žmogus prisiima atsakomybę už tai, ką sako ar mano. Aš galiu tik pasakyti savo poziciją: streikas yra demokratijos ir žodžio laisvės garantuojama teisė. Tikrai visi turi teisę protestuoti, streikuoti, jei mano, kad tam yra objektyvios aplinkybės“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministrė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog Vyriausybė neketina prašyti politinės Europos Komisijos (EK) paramos šalies politikams diskutuojant dėl mokesčių reformos ir šaliai gresiant netekti dalies paramos iš Europos Sąjungos (ES) ekonomikos gaivinimo fondo, jei Seimas nepriims tam būtinų mokesčių įstatymų.  G. Skaistė BNS teigė, jog mokesčių pakeitimai yra „nacionalinė diskrecija“.  „Manau, kad mokesčių pakeitimai yra nacionalinė diskrecija.

Europos Sąjungai (ES) nusprendus steigti naują Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos agentūrą (AMLA), Lietuva dalyvauja atrankoje ir turi visus privalumus, kad ši įstaiga įsikurtų Vilniuje, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „AMLA įkūrimas Vilniuje siųstų reikšmingą signalą dabartinėje geopolitinėje realybėje ir būtų stiprus pasitikėjimo Lietuva ženklas, simbolizuojantis dar gilesnę integraciją į svarbiausias ES struktūras“, – pranešime sakė ministrė.

„Europos Sąjunga naujajame peržiūrėtame ilgalaikiame biudžete turėtų skirti daugiau pinigų Ukrainai remti ir papildomai padidinti lėšas ES kariniam mobilumui“, – naujienų agentūrai „Reuters“ sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė. Peržiūrėdama 2021–2027 m. ES biudžetą, Europos Komisija birželį pasiūlė 50 milijardų eurų dotacijų ir paskolų Ukrainai, kad Kijevas būtų finansuojamas kovojant su rusijos agresija.

Audriaus Skaisčio žodžiai mokytojų atžvilgiu – įžeidūs ir niekaip neatspindintys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vertybių ir pozicijos, rašoma partijos pirmininko pavaduotojos Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės komentare. „Politikas, išsakęs tokius vertinimus – turi nedelsiant atsiprašyti visos mokytojų bendruomenės. Apgailestauju ir asmeniškai atsiprašau dėl tokių Audriaus Skaisčio pareiškimų.

Į finansų ministrės Gintarės Skaistės sutuoktinio, konservatoriaus Audriaus Skaisčio viešojoje erdvėje išsakytą kritiką streikuojantiems mokytojams sureagavo ir pedagogų profsąjungos pirmininkas Andrius Navickas. Anot jo, A. Skaistys, teigdamas, kad mokytojai yra „komuniagos“, parodė tikrąjį konservatorių veidą.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad peržiūrint Europos Sąjungos (ES) fiskalines taisykles ir fiskalinį deficitą apribojant ties 3 proc., investicijos į gynybos pajėgumus galėtų būti vertinamos lanksčiau.  „Peržiūrint ES fiskalines taisykles matome poreikį ir galimybę įvesti protingą ribotos apimties lankstumą investicijoms į gynybinius pajėgumus. Pavyzdžiui, manome, kad tokios investicijos, ypač nesukuriančios tęstinių įsipareigojimų, galėtų būti lanksčiau vertinamos 3 proc.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas, sostinės tarybos narys ir finansų ministrės Gintarės Skaistės vyras Audrius Skaistys internete pasidalino nuomone apie streikuoti planuojančius mokytojus. Politikas juos išvadino broileriais ir komuniagomis. Tai ne juokais supykdė A. Skaisčio bendrapartietę mokytoją, kuri tokius politiko pasisakymus pavadino apgailėtinais.

Penktadienį ir šeštadienį finansų ministrė Gintarė Skaistė Ispanijoje dalyvaus neformaliuose Eurogrupės (EG) ir Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir finansų ministrų (ECOFIN) susitikimuose, kuriuose didžiausias dėmesys bus skiriamas euro zonos ekonominėms perspektyvoms, fiskalinės ir pinigų politikos sąveikai bei siekiui stiprinti ES strateginę autonomiją, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Žūtbūtinis mūšis dėl mokesčių reformos: dėl naujovių nesutariantys koalicijos partneriai – konservatoriai, liberalai ir laisviečiai – bando užkasti karo kirvius ir galų gale susitarti, kokia mokesčių reforma bus ir ar iš viso ją reikia svarstyti Seime. Opozicija situaciją vadina jovalu ir tvirtina, kad reforma likus metams iki rinkimų yra praktiškai neįgyvendinama. Konservatorių, liberalų sąjūdžio ir laisvės partijos atstovai renkasi Seimo pirmininkės kabinete.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Biudžeto sandaros ir susijusių įstatymų pakeitimams, kuriais siūloma įtvirtinti išsamesnius trejų metų biudžeto rodiklius.  Finansų ministerijos teigimu, trejų metų biudžetas leistų efektyviau planuoti išlaidas, užtikrintų finansavimo tęstinumą bei formuotų tvaresnę šalies fiskalinę politiką.

Valdantiesiems konservatoriams, liberalams ir „laisviečiams“ koalicinėje taryboje sutarus neskubėti mokesčių reformą Seime tvirtinti šiemet, opozicinių „darbiečių“ lyderis Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis sako, kad toks sprendimas signalizuoja apie nepasitikėjimą finansų ministre Gintare Skaiste.  „Tas rezultatas, kurį dabar turime, yra jau akivaizdus, kad nebus nieko iš tos mokesčių reformos.

Finansų ministrė teigia nesutinkanti su Lietuvos banko (LB) išvada dėl Vyriausybės siūlymo didinti apyvartos ribą, kurią viršijus būtina registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais. Gintarė Skaistė mano, kad kartelės kėlimas į biudžetą iš PVM leis surinkti daugiau pajamų.  LB atstovas sako, kad Lietuvoje jau dabar taikoma riba yra aukšta, ir tai, kaip rodo kitų šalių patirtis, negarantuoja, kad bus surenkama daugiau PVM pajamų.

Valdančiosios koalicijos partnerės Laisvės partijos atstovui pareiškus, kad svarstant mokesčių reformą reikėtų koncentruotis tik į pelno mokestį, o gyventojų pajamų (GPM) bei nekilnojamo turto (NT) mokesčių pakeitimus „padėti į šalį“, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog tokiu atveju valstybės biudžeto pajamos nebūtų subalansuotos.   „Pelno mokesčio pakeitimuose yra daugybė lengvatų, kurios mažina valstybės biudžeto pajamas.

Opozicinės Seimo Darbo partijos nariai siūlo nepritarti kai kurioms Vyriausybės parengtos mokesčių reformos dalims, tarp jų – nemažinti prezumpcinių išlaidų savarankiškai dirbantiems asmenims, kurių pajamos per metus nesiekia 65 tūkst. eurų ir nepritarti šios ribos sumažinimui iki 55 tūkst. eurų. Tai nurodoma antradienį Seime įregistruotame Gyventojų pajamų mokesčių pakeitimo ir papildymo pasiūlyme.

Pernai daugiausiai uždirbęs Lietuvos advokatas gavo 5 mln. eurų pajamų, o notaras – beveik pusantro milijono. Tačiau mokesčių jie sumokėjo 3-5 kartus mažiau nei turėtų pagal darbo sutartį, mat dirba pagal individualią veiklą. Seime kaista aistros dėl Vyriausybės siūlymo padidinti mokesčius teisininkams ir kitiems dirbantiems individualiai. Konservatoriai stumia šį projektą, žadėdami sumažinti pajamų nelygybę. Tačiau net jų koalicijos partneriai tokiam planui priešinasi.

Mokesčių reformoje numatyti dideles pajamas gaunančių gyventojų bei individualios veiklos apmokestinimo pokyčiai leis kasmet į biudžetą papildomai surinkti beveik 200 mln. eurų, maždaug tiek, kiek negaunama pajamų dėl neapmokestinamų pajamų kartelės kėlimo, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.   „Pokytis aukštų pajamų apmokestinime tiek nuimant progresinius tarifus, kurie yra dabar, tiek įvedant vieningą aukštų pajamų apmokestinimą duos plius 64 mln. eurų.

Sankcionuotos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ darbuotojams reikalaujant Vyriausybės apsaugoti įmonę nuo planuojamo uždarymo, premjerę pavaduojanti finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad bendrovė gali veikti ir dabartinėmis sąlygomis, o jos ateitis yra vadovybės atsakomybė.

Premjerė Ingrida Šimonytė liepos pabaigoje išeis pusantros savaitės atostogų, taip pat turėjo laisvą dieną pasibaigus NATO viršūnių susitikimui ketvirtadienį. Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą dėl ministrės pirmininkės atostogų liepos 13 dieną bei liepos 25–rugpjūčio 3 dienomis. Kaip BNS informavo premjerės biuro vadovė Ieva Skarelytė, didžiąją dalį savo atostogų premjerė praleis Lietuvoje. Vyriausybės vadovę atostogų metu pavaduos finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos (ES) finansų ministrų susitikimuose, kur bus aptariama nauja Bendrijos finansinė pagalba Ukrainai bei fiskalinė politika, pranešė Finansų ministerija.  „Ecofin“ posėdyje ministrai tarsis dėl 50 mlrd. eurų vertės paramos Ukrainai 2024–2027 metais – ji būtų teikiama lengvatinėmis paskolomis ir dotacijomis.

Lietuvai siekiant didinti konkurenciją bankų sektoriuje Vyriausybė kviečia Lenkijos bankus ir kitas finansų institucijas investuoti bei plėsti veiklą Lietuvoje, pranešė Finansų ministerija. Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad didesnė konkurencija mažintų paslaugų kainą ir gerintų jų kokybę.

Šimonytės Vyriausybei dirbti likus kiek daugiau nei metus, Seime konservatoriai pristatė žadėtą mokesčių reformą. Dėl jos finansų ministrę prie sienos rėmė opozicija, vėliau savo kritikos salves pažėrė ir koalicijos partneriai. Vis tik Seimas reformai pritarė, už balsavo tiek ir liberalai su laisviečiais, tiek ir dalis socdemų.

Seimui antradienį po pateikimo priėmus svarstyti Vyriausybės pasiūlytą mokesčių pertvarką, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako esanti atvira jo tobulinimui, jeigu pasiūlymai neiškraipys dabartinio varianto. „Man atrodo, labai svarbu, kad pirmas etapas yra baigtas. Tai reiškia, kad suformuotas toks (mokesčių – BNS) paketas, kuris sulaukė Seime gana plataus palaikymo pateikimo stadijoje.

Metinei infliacijai Lietuvoje birželį, išankstiniais vertinimais, nukritus iki vienaženklio skaičiaus, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad tokių tendencijų ir tikėtasi.  „Matome tendencijos yra į tai, kad infliacija slopsta kurį laiką, tikimės, kad iki metų pabaigos metinė infliacija galėtų sumažėti iki maždaug 3 procentų. Taip pat matome, kad septintą mėnesį iš eilės yra ir maisto infliacijos slopimas, kuri gal užsilaikė šiek tiek ilgiau“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministrė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė žada koreguoti mokesčių reformos pakete numatytą naują lengvatą žemės savininkams, kuriems ji būtų dovanota. G. Skaistės teigimu, ši lengvata bus tikslinama apimant daugiau šeimos verslo šakų, ne tik žemės ūkio sektoriuje.   „Esame pasirengę pakoreguoti tą nuostatą, įtraukiant platesnį ratą, galbūt, šeimos verslo šakų, kad būtų galima panaikinti tuos klausimus, kurie kyla dėl žemės išskirtinumo.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė prognozuoja, kad kelių priežiūros finansavimas kitais metais nemažės.   Pasak jos, susisiekimo sektoriui iš bankų solidarumo įnašo gavus lėšų finansuoti dalį dvigubos – civilinė ir karinės – paskirties projektų, nemažai Kelių priežiūros ir plėtros programoje sutaupytų vidinių resursų būtų galima nukreipti kelių priežiūrai. Ministrės teigimu, įstatymas dėl bankų solidarumo įnašo garantuoja, kad šiemet bus gauta apie 120 mln.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad dėl mokesčių pertvarkos labai svarbu turėti kuo platesnį politinį sutarimą. Ji taip pat pabrėžė, kad paketas privalo išlikti subalansuotas. „Visgi manau, kad mokesčių reforma yra toks sprendinys, kad norisi kuo didesnio platesnio politinio sutarimo tam, kad būtų užtikrintas didesnis tęstinumas ir mažesnė kaita“, – antradienį socialdemokratų frakcijoje teigė ministrė, pristatydama mokesčių reformos paketą.

Vyriausybė per kelis artimiausius mėnesius žada pradėti platinti taupymo lakštus – finansų ministrė Gintarė Skaistė pirmadienį patvirtino lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo taisykles. „Šiandien pasirašytos taisyklės yra esminis žingsnis, kad taupymo lakštai vėl galėtų būti platinami Lietuvoje. Toliau – lakštų platinimo sutarčių su šalies bankais pasirašymas. Tikimės, kad ši priemonė galės startuoti per kelis artimiausius mėnesius“, – pranešime teigė G. Skaistė.

Po trijų mėnesių derinimų Vyriausybė įteikė Seimui mokesčių reformą. Ji žada, esą didesni mokesčiai grės tik tiems, kas gauna daugiau nei vidutinį darbo užmokestį, tačiau nekilnojamojo turto mokestį ketina užkrauti kone pusei šalies gyventojų. Verslo organizacijos jau perspėja, kad didinti mokesčius per recesiją yra pavojinga, o konservatorių partneriai liberalai grasina, jog buldozeriu reformos nepraleis.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad paskutiniai mokesčių reformos paketo pakeitimai atlikti atsižvelgus į koalicijos partnerių – Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio – bei Prezidentūros siūlymus.  „Tuos pasiūlymus mes esame girdėję iš įvairių subjektų.

Vyriausybei trečiadienį pritarus mokesčių reformos projektui, finansų ministrė Gintarė Skaistė tikina, kad 85 proc. individualiai dirbančių žmonių mokesčiai iš esmės nesikeis.  „85 procentų individualia veiklia besiverčiančių asmenų, net ir po trejų metų užaugus pajamų lygiui, šios reformos pakeitimai iš esmės neliečia.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar teikti Seimui mokesčių pertvarkos projektus. Finansų ministrė Gintarė Skaistė išvakarėse pranešė, kad pasiūlymų paketas, lyginant su ankstesniaisiais, yra keliose vietose atnaujintas, tačiau pokyčių kol kas nedetalizavo. Pasak G. Skaistės, Vyriausybei pritarus, mokesčių paketas Seime bus pateiktas kitą savaitę. Pirmąjį mokesčių reformos projekto variantą Finansų ministerija paviešino kovą, vėliau jį koregavo.

Lietuvai siekiant, kad Vilniuje būtų įkurta nauja Europos Sąjungos (ES) Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos agentūra, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog šiuo metu tam norima sutelkti regiono valstybių paramą. Anot ministrės, tokios institucijos įsikūrimą Vilniuje oficialiai jau yra parėmusi Lenkija.  „Mūsų regione mes turime tik vienus konkurentus – tai yra Latvija.

Karas tarp Vyriausybės ir Prezidento tęsiasi. Nausėda toliau reikalauja savivaldybių čekių skandale linksniuojamų kultūros ir finansų ministrų atsakomybės. Tačiau tiek Simonas Kairys, tiek Gintarė Skaistė trauktis neketina ir toliau planuoja savo darbus. Kultūros ministras Prezidento kritiką vadina priešrinkiminiu triuku. Gitanas Nausėda atvyksta į Seime vykstantį minėjimą, skirtą Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti, ten jį pasitinka Seimo Pirmininkė.

Maisto kainoms ir toliau išliekant pagrindiniu infliacijos veiksniu, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad sprendimų dėl jų suvaldymo reikėtų ieškoti Europos Sąjungos (ES) mastu. Pasak ministrės, panašus maisto kainų augimas stebimas ir kitose Bendrijos šalyse.

Lietuva išgyvena dvigubą naštą – ir vis dar bene didžiausią Europoje infliaciją, ir toliau didinamas palūkanų normas. Ir nors Tarptautinis valiutos fondas (toliau – TVF) žada, kad ekonomika šiemet turėtų nustoti trauktis, mūsų verslo atstovai šiuo klausimu laikosi kitos nuomonės. Apie visa tai laidoje „Dienos komentaras“ pasakojo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Dvi savaites Lietuvoje dirbusiai Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijai palankiai įvertinus Vyriausybės siūlomą mokesčių pertvarką, finansų ministrė Gintarė Skaistė tikisi, kad diskusijos dėl jos bus baigtos dar šioje Seimo sesijoje.  „Taip pat buvo išreikštas palaikymas ir krypčiai, kurią diktuoja mokesčių paketas. Tai reiškia, kad Tarptautinis valiutos fondas mano, kad šis paketas atliepia ilgametes rekomendacijas ir eina sėkminga kryptimi.