Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad didesnė konkurencija mažintų paslaugų kainą ir gerintų jų kokybę.
„Tokiu būdu siekiame didinti konkurenciją mūsų šalies finansų rinkoje – tai turėtų užtikrinti didesnį finansinių paslaugų pasirinkimą, mažesnę kainą ir geresnę kokybę Lietuvos verslo, viešojo sektoriaus atstovams ir kiekvienam mūsų šalies piliečiui“, – pranešime sako finansų ministrė.
G. Skaistė kartu su Lietuvos banko atstovais pirmadienį Varšuvoje susitiko su Lenkijos finansų sektoriaus atstovais.
Susitikimų metu pabrėžta, kad Lietuva suteikia puikias galimybes plėsti bankų veiklą, nes rinka yra labai koncentruota – du didžiausi bankai užima daugiau nei pusę rinkos pagal turtą, tad veikti naujiems rinkos dalyviams erdvės yra daug.
Ministerijos teigimu, Lietuvoje yra sukurta ypač gera aplinka bankų veiklai, tai rodo geri praėjusių metų jų veiklos rezultatai.
Lietuvos Seimas gegužę priėmė įstatymą, pagal kurį bankai laikinai – dvejus metus – mokės solidarumo įnašą. Šį mokestį turės mokėti visi bankai bei kredito įstaigos, o jo lėšos – daugiau nei 400 mln. eurų – bus naudojamos gynybai ir karinei bei civilinei transporto infrastruktūrai.
Lietuva yra ketvirta valstybė Europos Sąjungoje, įvedusi tokį mokestį bankams.
Mokestis įvestas šalies bankams šiemet, tikėtina, uždirbsiant virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu – jie pelnosi iš ECB didinamų palūkanų normų. Įstatymas numato, kad įnašas sudarys 60 proc. bankų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovė Eivilė Čipkutė ne kartą teigė, kad įvedus mokestį bus iškraipyta konkurencija tarp bankų, nes „Revolut“ jo nemokės ir gaus neteisėtą valstybės pagalbą. Be to, pasak jos, mokestis pažeidžia Konstituciją, nes verslui nesuteikiama pakankamai laiko pasiruošti mokesčiui.
