finansų ministrė

Lietuva išgyvena dvigubą naštą – ir vis dar bene didžiausią Europoje infliaciją, ir toliau didinamas palūkanų normas. Ir nors Tarptautinis valiutos fondas (toliau – TVF) žada, kad ekonomika šiemet turėtų nustoti trauktis, mūsų verslo atstovai šiuo klausimu laikosi kitos nuomonės. Apie visa tai laidoje „Dienos komentaras“ pasakojo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė, komentuodama jos galimybes toliau eiti pareigas, sako, kad „jokia nauja Vyriausybė nėra formuojama“. „Gerbiu prezidento įgaliojimus, kurie yra suteikti Konstitucijos. Matyt, jis pasinaudos įgaliojimais, kai ateis laikas, bet šiuo metu jokia nauja Vyriausybė, mano žiniom, nėra formuojama“, – trečiadienį žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė G. Skaistė.

Žlugus JAV bankui „Silicon Valley Bank“ ir finansų rinkose kritus kai kurių bankų vertei, finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad Lietuvos bankų sistemai krizė negresia, nes bankų pelnai ir likvidumas yra rekordiniai.  „Stebint dabartinę situaciją ir Lietuvos bankų likvidumą, net, sakyčiau perteklinį likvidumą, tas kredito rizikas, kurios šiuo metu yra Lietuvoje, kol kas tikrai nestebime situacijos, kad galėtų pasikartoti kažkas panašaus kaip Amerikoje.

Pavasario sesijoje Seimui gali būti teikiami pasiūlymai dėl tolygesnio, nuo veiklos rūšių mažiau priklausomo gyventojų pajamų apmokestinimo, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai yra vienas iš mokesčių sistemos pokyčių, kurie yra reikalingi.  „Man atrodo, reikalingi pokyčiai gyventojų pajamų apmokestinime, padarant jį tolygesnį ir mažiau priklausomą nuo veiklos rūšių“, – antradienį LRT radijui sakė G. Skaistė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad naujos kompensacijos gyventojams už energiją bus taikomos tik nuo 2023 metų, priėmus naują valstybės biudžetą. Dėl nulinio tarifo šilumai ir kitų galimų papildomų priemonių energijos kainoms amortizuoti, jos teigimu, Vyriausybė apsispręs rugsėjo viduryje atnaujinus makroekonomikos prognozes.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, jog Europos Sąjungos sankcijos Rusijai turi ribotą poveikį Lietuvos ekonomikai, tačiau neigiamos įtakos jai daro Rusijos tęsiamas karas Ukrainoje. „Ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas, ir veikia gerokai stipriau nei sankcijos pačios savaime“, – spaudos konferencijoje trečiadienį po susitikimo su eurokomisare Mairead McGuinness (Meirid Makgines) Vilniuje sakė G. Skaistė.

Infliacijai birželį Lietuvoje peržengus 20 proc. ribą, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad liepą kainų augimas gali būti dar didesnis.  „Tikėtina, kad šią vasarą dar matysime infliacijos augimą, tam turi įtakos ir tai, kad auga energetikos kainos, dujų ir elektros kainos nuo liepos 1 dienos“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį trečiadienį sakė ministrė.

Seime tęsiasi NATO Parlamentinės Asamblėjos (NATO PA) pavasario sesija. Ekonomikos ir saugumo komiteto posėdyje kalbėjusi Lietuvos finansų ministrė Gintarė Skaistė apžvelgė Rusijos neišprovokuoto karo ekonomines pasekmes Lietuvai ir pasaulio ekonomikai, papasakojo, kurių priemonių ėmėsi Lietuva, mažindama energetinę priklausomybę nuo Rusijos, rašoma pranešime spaudai.

„The Financial Times“ grupės žurnalas „The Banker“ Lietuvos finansų ministrę Gintarę Skaistę paskelbė Metų finansų ministre pasaulio ir Europos kontekste, pranešė Finansų ministerija.  Pasak pranešimo, kasmet sudaromame geriausių metų finansų ministrų sąraše pagerbiami vadovai, kurie geriausiai sugebėjo paskatinti augimą ir stabilizuoti ekonomiką, o G. Skaistės didžiausias pasiekimas – per rekordiškai trumpą laiką parengtas ekonomikos gaivinimo, arba  „Naujos kartos Lietuva“ planas.

Prezidento bus prašoma suteikti įgaliojimus finansų ministrei Gintarei Skaistei pasirašyti sutartį su Kinijos autonominiu Honkongo regionu dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos. Kreipimuisi į prezidentą trečiadienį pritarė Vyriausybė.  Lietuvos Vyriausybės ir Kinijos ypatingojo administracinio regiono statusą turinčio Honkongo vyriausybės sutartis parafuota 2019 metų gruodį.

Seime siūlant uždrausti dienpinigius ir darbo užmokestį mokėti grynaisiais, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako pritarianti, kad atlyginimai būtų mokami bankiniu pavedimu. Pasak jos, tai galėtų padėti sumažinti šešėlį. „Darbo užmokestis yra toks dalykas, kurį tikrai būtų galima mokėti bankiniais pavedimais, o ne grynaisiais, galų gale tai padėtų sumažinti šešėlį tam tikruose sektoriuose, o kaštai nėra tokie dideli“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė.

Naujoji finansų ministė Gintarė Skaistė pripažįsta, kad per kelias pirmas darbo dienas bene visą dėmesį teko skirti koronaviruso pandemijai ir 2021 metų biudžeto projektui. Tačiau, anot jos, jau kitąmet turėtų prasidėti diskusijos dėl mokestinės sistemos ateities, ieškoma sprendimą valdžios deficitui ir valstybės skolai suvaldyti. 39-erių G. Skaistė interviu BNS patvirtino, kad kitų metų valstybės išlaidos bus papildomai didinamos daugiau kaip 1 mlrd.

  Finansų ministrė nepritaria idėjai pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą nuo galiojančių 21 proc. iki 18 proc., koks jis buvo iki finansų krizės. Pasak Rasos Budbergytės, mažinti PVM tarifo neleidžia ekonominė situacija.

Finansų ministrė Rasa Budbergytė tikisi, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) nepriemoką padės mažinti ir šių metų pabaigoje prasidėsianti čekių loterija, rašo „Verslo žinios“. „Papildomą postūmį PVM surinkimo gerinimui galėtų atnešti veiksmingiau koordinuotas Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), Muitinės departamento ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos bendradarbiavimas bei metų gale turinti startuoti fiskalinių kasos čekių loterija“, - teigiama dienraščiui atsiųstame R.Budbergytės kom...

Finansų ministerija šią savaitę pagerino šalies ūkio augimo prognozę. Manoma, kad šiemet ūkis augs 3,5 proc. – tai 1 proc. sparčiau, nei ministerija buvo prognozavusi anksčiau. Tačiau laikinoji Finansų ministrė I. Šimonytė pabrėžia, kad išlaidauti – dar ne metas. Su ja kalbėjosi LRT televizijos laidos „Savaitė“ vedėja Nemira Pumprickaitė. „Šis rodiklių patikslinimas nesuteikia pagrindo tikėtis reikšmingesnių planuojamų viešųjų pajamų pokyčių nei šįmet, nei kitąmet.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas, realiausias kandidatas į Premjerus Algirdas Butkevičius nemano, kad dabartinė finansų ministrė Ingrida Šimonytė gali likti vadovauti ministerijai. Ketvirtadienį viešėdamas Delfi.lt konferencijoje A. Butkevičius sakė neabejojąs, kad I. Šimonytė protinga, ir priminė, jog, 2004 m. jam pradėjus dirbti finansų ministru, antrąją darbo dieną I. Šimonytė buvo paskirta į ministerijos sekretoriaus pareigas.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė teigia nemananti, kad mažesnis akcizas sumažintų benzino kainas. „Galimybės yra, bet prasmės tai daryti nematau. Per pastaruosius kelerius metus labai sparčiai augant bazinei kuro kainai be mokesčių, mokesčių dalis galutinėje kuro kainoje sudaro vis mažesnę dalį – dabar benzino kainoje sudaro  mažiau nei 50 proc., tai naudoti mokesčius kaip kainos augimo amortizavimo veiksnį yra vis sunkiau ir sunkiau“, – sakė ministrė.

Daugiau nei 0,5 mlrd. litų vertės keliems mėnesiams Lietuvai pristabdytas Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos mokėjimas nereiškia, kad parama nebus gaunama, sako finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Anot jos, tokia situacija susiklostė, nes kai kurie projektų vykdytojai vis dar nemoka pirkti taip, kaip numato įstatymai. „Tikrai taip negali atsitikti.

Viena iš dviejų Lietuvos ministrių – Ingrida Šimonytė sako nesureikšminanti ketvirtadienį minimos Tarptautinės moterų solidarumo dienos. Finansų ministrė I. Šimonytė sako, kad jai už šią šventę svarbesnė yra Lietuvos nepriklausomybės diena, minima Kovo 11-ąją, o Kovo 8-oji nuo vaikystės asocijuojasi su kauštelėjusiais vyrais ir pavytusiomis tulpėmis. „Turbūt tai nėra pati svarbiausia šventė mano gyvenime.

Ketvirtadienio rytą prezidentė Dalia Grybauskaitė į susitikimą pakvietė apie banko „Snoras“ nacionalizavimą vakar pranešusius premjerą Andrių Kubilių, finansų ministrą Ingridą Šimonytę ir Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė sako, kad valstybinės įmonės dalį savo metinio pelno turi sumokėti į biudžetą, kadangi nenorint kelti mokesčių ar mažinti išlaidų tai – vienas realiausių būdų mažinti biudžeto deficitą.

Netylant diskusijoms apie galimą antrąją krizės bangą, Finansų ministrė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad prieš ketverius-penkerius metus pasaulį sukrėtusios problemos niekur nedingo. Ir vis dar turi būti sprendžiamos. Vis dėlto šiuo metu Lietuva krizei yra pasirengusi geriau nei 2008-aisiais. Visą interviu su Finansų ministre skaitykite pirmadienį savaitraštyje Ekonomika.

Prancūzijos finansų ministrė Christine Lagard oficialiai pranešė, kad kandidatuos į Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovo postą, informuoja BBC. Iki šiol Ch. Lagard buvo laikoma pagrindine kandidate į šį postą. Paramą jai pareiškė dauguma Europos valstybių, tačiau besivystančių šalių atstovai priešinasi tradicijai, pagal kurią TVF vadovu renkamas europietis. Naująjį TVF vadovą išrinks 24 narius turinti TVF valdyba.

Per porą šių metų mėnesių valdžiai kol kas nepavyko surinkti planuojamų biudžeto pajamų, tačiau finansų ministrė padėties nedramatizuoja. Tai lėmė smarkiai išaugęs pridėtinės vertės mokesčio grąžinimas verslui, bet šie netolygumai esą laikini. Sausį valstybės biudžetas buvo 50 milijonų litų pilnesnis nei tikėtasi, bet pajamų surinkimas nuo plano atsiliko. Tai esą lėmė sparčiai grąžinami mokesčiai eksportuojančioms įmonėms.

Lietuva pasirengusi artimiausiais metais sumažinti biudžeto išlaidas, kad šalis 2014-aisiais galėtų prisijungti prie euro zonos. Taip teigia finansų ministrė Ingrida Šimonytė. „2011 ir 2012 metais prireiks papildomos (fiskalinės) konsolidacijos. Priešingu atveju nežinau, kaip biudžeto deficitą sumažinsime iki 3 proc. BVP“, – po Europos Sąjungos finansų ministrų susitikimo šeštadienį naujienų agentūrai „Reuters“ sakė I. Šimonytė.