Finansų ministerija šią savaitę pagerino šalies ūkio augimo prognozę. Manoma, kad šiemet ūkis augs 3,5 proc. – tai 1 proc. sparčiau, nei ministerija buvo prognozavusi anksčiau. Tačiau laikinoji Finansų ministrė I. Šimonytė pabrėžia, kad išlaidauti – dar ne metas. Su ja kalbėjosi LRT televizijos laidos „Savaitė“ vedėja Nemira Pumprickaitė.
„Šis rodiklių patikslinimas nesuteikia pagrindo tikėtis reikšmingesnių planuojamų viešųjų pajamų pokyčių nei šįmet, nei kitąmet. Taigi, atsakingos fiskalinės politikos tąsa, išlaidų augimo valdymas, siekiant subalansuotų ir saikingai perteklinių viešųjų finansų artimiausiu trejų metų laikotarpiu, turi išlikti vienu pagrindinių būsimosios Vyriausybės darbotvarkės uždavinių“, – sako laikinoji finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Tuo metu kandidatė į Ūkio ministrus socialdemokratė Birutė Vėsaitė, kalbėdama apie permainas, kurias planuoja naujoji Vyriausybė finansų politikoje, minėjo didesnį minimalų mėnesinį atlyginimą, progresinius mokesčius, renovaciją, verslo ir investicijų skatinimą. Premjeras Algirdas Butkevičius yra kalbėjęs apie mokesčių lengvatas.
Į „Savaitės“ klausimus atsako laikinoji Finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
– Numatoma, kad kitų metų Nacionalinio biudžeto pajamos (be ES ir kitos finansinės paramos lėšų) sudarys 21 mlrd. 295 mln. litų, išlaidos – 21 mlrd. 993 mln. litų. Ar tiesa, kad pagal tai, ką žada naujoji Vyriausybė, biudžetui trūksta 1 milijardo litų?
– Na, iš tiesų tų siūlymų man teko girdėti labai daug ir labai įvairių. Aš nežinau, kokie tie siūlymai yra tikrieji, todėl, kad kažkas kalba apie PVM lengvatas vien mėsai, kažkas kalba apie PVM lengvatas būtiniesiems maisto produktams (tai turbūt būtų duona, pienas ir panašūs maisto produktai), progresiniai mokesčiai taip pat yra iš esmės mokesčių mažinimas. Progresinių mokesčių schema, bent jau ta, kurią man teko girdėti rinkimų kampanijos metu ir vėliau, sumažintų biudžeto pajamas apie 700–800 milijonų litų.
Be jokios abejonės, jeigu visa tai būtų kartu įgyvendinta, kalbėti apie kokią nors fiskalinę drausmę, kokį nors Mastrichto kriterijus atitinkantį deficitą ir panašius dalykus (ką taip pat kalba naujoji dauguma, kiek man teko girdėti) tikrai nebūtų jokio pagrindo. Reikia manyti, kad pati naujoji dauguma tokius sprendimus projektuoja galbūt visai kadencijai ir, realiai įvertinusi ir biudžeto projektą, ir artimiausių 3 metų ekonomikos plėtrą, ir galimas gauti pajamas, būtinas patirti išlaidas, jau tada konkrečiau apsispręs, kokius žingsnius kokiu spartumu ir kokia seka daryti.
– Bet, jeigu Jūs sakote, kad vien progresiniai mokesčiai valstybei gali kainuoti 800 milijonų, tai čia ir milijardo neužteks?
– Na, aš sakyčiau, nėra realu progresinius mokesčius įgyvendinti nuo sausio 1 dienos. Todėl, kad net dėl techninių priežasčių tai yra nepaprastai didelis pasikeitimas.
– Bet jie ir nežada nuo sausio 1-osios.
– Taip, tą aš ir noriu paminėti. Veikiausiai ties tuo klausimu bus dirbama ilgiau, tačiau net jeigu tokį sprendimą bus bandoma priimti, tarkime, kad jis įsigaliotų nuo 2014 metų, tai tuomet teks bandyti suderinti sunkiai suderinamus dalykus.
– Bet Jūs apskritai esat prieš progresinius mokesčius?
– Ne, aš nesu prieš. Aš niekada nesu pareiškusi kažkokios labai radikalios nuomonės. Lietuvoje kalbant apie progresinius mokesčius yra labai daug mitų, kurie naudojami selektyviai ir, mano supratimu, ne visai padoriai. Kalbant apie progresinius mokesčius, pamirštama kalbėti apie socialinio draudimo įmokas, apie jų „lubas“. Nes, taip, daugelyje Vakarų valstybių yra progresinis pajamų mokesčių tarifas, tačiau kai socialinio draudimo įmokos „belubės“, iki absoliučiai paskutinio lito, kaip tai yra Lietuvoje, tai tokios schemos man nelabai teko matyti.
Vadinasi, tai yra gerokai subtilesnis klausimas, negu kad kažkaip perdėlioti pajamų mokesčio tarifus, „Sodrą“ palikti tokią, kokią turime, ir galvoti, kad čia kažką labai gero padarėme. Aš jų nei demonizuoju, nei aš keliu į padanges už kažkokius ypatingus nuopelnus. Juk tose šalyse, kuriose yra progresiniai mokesčiai, tarkime, JAV, skurdas (dažnai galvojama, kad taip galima išspręsti skurdo problemą) nėra niekur išnykęs, jis yra pakankamai didelis.Tai viena.
Antra, bet kuriuo atveju progresinių mokesčių schema, kažkoks dizainas, apie kurį dabar yra diskutuojama, yra tokia schema, kuri sumažins biudžeto pajamas. Ir vienas klausimas, į kurį nemato reikalo niekas atsakyti – tai ką gi toliau daryti? Ar tai reiškia, kad kažkurie mokesčiai bus padidinti ir pajamų mokestį mokės ir mažiausias pajamas gaunantys asmenys?
– Minimali mėnesinė alga. Būdama Finansų ministre, įnirtingai kovėtės dėl MMA didinimo, ir ji tepakilo 50 litų, bet, sutikite, kad tai ne išeitis žmogui. Tuo metu nauja valdžia tikina, kad jau nuo sausio pirmosios MMA bus 1000 litų. Tai nejaugi Jūsų Vyriausybė negalėjo rasti pinigų?
– Labai nemėgstu, kai MMA klausimas bandomas pateikti kaip biudžetinis klausimas. Tai nėra biudžetinis klausimas. Teoriškai iš MMA didinimo valstybė uždirba. Teoriškai todėl, kad privačiame sektoriuje dirba daugiau žmonių negu valdiškame, todėl iš privataus sektoriaus padidinus MMA, padidinus „Sodros“ mokesčius, paprastai sakant, valstybė surenka daugiau negu savo samdomiems už MMA mokėti. Bet tokiu būdu galima pasakyti, gal tegul MMA būna 2 tūkst., 3 tūkst., 6 tūkst.? Ir tada valstybė turės iš to labai didelio pelno. Tai yra absurdiška idėja, juk yra tam tikros proporcijos. Jeigu Finansų ministerija dabar sako, kad vidutinis darbo užmokestis artimiausiu metu augs 3–4 procentus, tai 20 proc. padidėjus MMA, kuri šiaip jau yra alga už nekvalifikuotą darbą, žmonėms, kurių darbo užmokestis dėl ekonominių priežasčių praktiškai neauga arba auga labai nuosaikiai, kils viena labai paprasta mintis – kada didės mūsų atlyginimai? Ir tuomet, kai pajudės visas kalnas, pajudinus tą vieną akmenuką, pasidarys jau viešųjų finansų problema.
– Lietuvoje yra labai didelis darbo jėgos apmokestinimas. Ir jeigu būtų didesnis kapitalo, o mažesnis darbo jėgos apmokestinimas, tai galbūt patys verslininkai būtų suinteresuoti mokėti didesnius atlyginimus? Jūs nesiėmėte to pakeisti, kodėl?
– Na, iš tiesų tie pakeitimai nėra tokie paprasti, kaip atrodo, todėl, kad pajamų mokestis Lietuvoje yra labai mažas. Reali problema tos didelės naštos, kuri sukuria darbo apmokestinimo naštą, yra socialinio draudimo įmokos. Ir be pertvarkymo socialinio draudimo srityje to klausimo išspręsti taip paprastai neįmanoma todėl, kad galima pajamų mokestį sumažinti iki 10 proc., galima padaryti progresinius mokesčius ir tai nieko ypatingai nepakeis, kol 31 proc. ant darbo kaštų bus būtent socialinio draudimo įmokų. Tai čia reikėtų ne vien vienaip ar kitaip manipuliuoti pajamų mokesčiu, o derinti tai su socialinio draudimo reforma, kurios gaires Seimas patvirtino tik šį pavasarį.
– Tai ar realus naujosios valdžios pažadas kadencijos pabaigoje jau turėti nedeficitinį biudžetą?
– Absoliučiai. Aš manau, kad (tą esu sakiusi ir dar pasakysiu), jeigu naujoji kadencija laikysis Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų ir jeigu artimiausius 3 metus ekonomikos plėtra bus tokia, kaip šiandien atrodo Finansų ministerijai, tai subalansuotas biudžetas 2016 metais į Lietuvą ateis pats.
– Gerai, tai tuomet leiskite Jus pacituoti. „Vienintelis dalykas, ko būtų galima palinkėti tiems žmonėms, kurie patvirtins biudžetą ir jį vykdys, žiūrėti į aplinkybes atvirom akim. Reikia būti įpratusiam prie to, kad padėtis gali komplikuotis pačiu netikėčiausiu momentu. Gali nutikti dalykai, kurie visiškai nepriklauso nuo tavo valios ar veiksmų”. Ir dar Jūs sakote, kad jau metas Finansų ministeriją atiduoti politikui, o ne finansininkui. Tai kur Jūs matėte politiką, žiūrintį į aplinkybes atvirom akim?
– Aš turbūt esu labai naivi.
– Dėkoju Jums už šitą pokalbį ir linkiu Jums sėkmės.
Nemira PUMPRICKAITĖ
