Ketvirtadienio rytą prezidentė Dalia Grybauskaitė į susitikimą pakvietė apie banko „Snoras“ nacionalizavimą vakar pranešusius premjerą Andrių Kubilių, finansų ministrą Ingridą Šimonytę ir Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską. Bus siekiama aptarti situaciją, susidariusią valstybei nusprendus nacionalizuoti „Snorą“.
Prezidentės patarėjos Daivos Ulbinaitės teigimu, susitikime planuojama aptarti, kaip sustabdžius banko „Snoras“ veiklą užtikrinti banko klientų, visuomenės ir valstybės interesų apsaugą. 8 val. 30 min. prasidėsiantis pasitarimas vyks prezidentūroje.
Įvertinusi banko „Snoras“ finansinę būklę, pastarųjų metų veiklos tendencijas ir naujausio patikrinimo rezultatus Lietuvos banko valdyba nutarė bankui paskirti laikinąjį administratorių ir taikyti laikinąsias banko turto apsaugos priemone.
Trečiadienį bankui paskyrus laikinąjį administratorių, sustabdyta jo veikla, kuri turėtų būti atnaujinta artimiausią pirmadienį. Indėliai yra saugūs, finansų ministrės teigimu, yra saugūs.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė po neeilinio vyriausybės posėdžio žurnalistams pranešė, kad banko „Snoras“ akcijos perimamos visuomenės poreikiams, akcininkams bus atlyginta įstatymų numatyta tvarka. Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas teigė, kad bankui grėsė nemokumas, tad kitos išeities esą ir nebuvę.
Maža to, tyrimą dėl dalies banko turto galimo dingimo pradėjo Generalinė prokuratūra. „Kalba apie dalies turto nebuvimą banke. Su tuo galima susiję atsakingi banko asmenys. Inspektavimo metu pastebėjome, kad trūksta nemenkos vertės vertybinių popierių, kurie banko nurodomi kaip laikomi užsienio jurisdikcijose. Dėl jų buvo kreiptasi į užsienio valstybes. Jos atsakė, kad vertybinių popierių nėra. Todėl atitinkamai banko turto vertė reikšmingai sumažėjusi. Apie tai informavome teisėsaugos institucijas“, – sakė V.Vasiliauskas. Lietuvos banko vadovo teigimu, trūkstamų vertybinių popierių suma siekia daugiau kaip 1 mlrd. litų.
Seimui bus siūloma pakeisti įstatymus ir leisti Vyriausybei padalinti „Snorą“ į dvi dalis – vadinamąjį „gerą“ ir „blogą“ banką.
Pasal I. Šimonytės, taip valstybei nereikėtų kompensuoti indėlių „Snoro“ klientams, nes jų „gerasis“ bankas galėtų veikti toliau. „Mūsų supratimu, to galima išvengti padalijus banką į dvi dalis. Į vieną dalį, gerą dalį, iškeliant sveiką turtą, taip pat įsipareigojimus. Tai leistų geriausiai apsaugoti mokesčių mokėtojų ir kreditorių interesus. Kitame banke liktų kitas turtas. Jei Seimas nepritars, nebūtų galima apsaugoti mokesčių mokėtojų nuo nuostolių“, – trečiadienį sakė I.Šimonytė.
Paskutinį kartą Lietuvoje bankrutavo bankas „Litimpex“ – valstybė tuomet bandė gelbėti banką, tačiau 1999 metais jam buvo iškelta bankroto byla. Be to, 1996 metų pabaigoje valstybė perėmė Lietuvos akcinį inovacinį banką, kurio veikla iš karto buvo sustabdyta, o po metų jį buvo nutarta likviduoti.
Taip pat skaitykite:
Bankas „Snoras“ nacionalizuotas, prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą
LB vadovas: „Snorui“ jau ketvirtadienį būtų pritrūkę lėšų
Prie „Snoro“ filialų nusidriekė žmonių eilės, indėlių išdavimas sustabdytas
Psichologas apie paniką dėl „Snoro“: tokie dalykai sukelia nesaugumo jausmą
„Lietuvos ryto“ akcijos taip pat pereina į valstybės rankas?
