Pirmiausia, pakeitimai paliestų absoliučiai visus individualią veiklą vykdančius asmenis, nes Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo projektu siūloma nuo 30 iki 20 proc. sumažinti vadinamąsias prezumpcines sąnaudas, kurias dėl apskaitos paprastumo yra pasirinkę dauguma individualią veiklą vykdančių asmenų.
Antra, individualią veiklą vykdantys asmenys šiuo metu turi teisę iš gautų pajamų atimti socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Vyriausybės pateiktame GPM įstatymo projekte siūloma uždrausti toliau tai daryti.
Trečia, jei būtų įvestos papildomos „nedarbo draudimo“ įmokos, visi individualią veiklą vykdantys asmenys privalėtų jas mokėti, bet apčiuopiamos naudos negautų, nes tokios išmokos būtų mokamos tik tiems, kurie išregistruotų savo vykdomą individualią veiklą.
Galiausiai, GPM įstatymo projekte numatyta didinti gyventojo pajamų mokesčio tarifą nuo 15 iki 17 proc. nuo 2025 m., o nuo 17 iki 20 proc. – nuo 2026 m.
„Demokratų frakcijos Seime nariai įsitikinę, kad šie apmokestinimo pokyčiai gali daryti žalingą poveikį ekonomikai, valstybės ir savivaldybių biudžetams, taip pat didinti ekonomikos šešėlį ir emigraciją“, – sako A. Butkevičius.
Jo teigimu, ši mokesčių reforma jau nesavalaikė, nes ekonominė situacija neapibrėžta: ekonominė situacija negerėja daugelyje Europos Sąjungos valstybių, pramonės padėtis blogėja, o juk pramonė – mūsų šalies ekonomikos garvežys. Paskolų palūkanos taip pat didėja.
„Belieka viena išvada – Vyriausybė papuolė į spąstus, pasižadėdama Europos Komisijai atlikti mokesčių reformą, norėdama gauti RRF lėšų (liet. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, EGADP). Vyriausybės įsipareigojimas vykdomas pavėluotai, todėl EK tik vienai iš ES valstybių pritaikė dalinio mokėjimo sustabdymo procedūrą. Latvija ir Estija tokio įsipareigojimo nepateikė. Trumpai sakant, ši mokesčių reforma pateikta dėl siekio neprarasti RRF pinigų“, – atkreipia dėmesį Seimo narys A. Butkevičius.
Be to, šiemet Lietuvoje lankęsis Pasaulio banko mokesčių ekspertas Munawer Sultan Khwaja ir Tarptautinio valiutos fondo misija vieningai pabrėžė, kad Lietuvoje darbo pajamų apmokestinimas per didelis, kapitalo – per mažas, o skirtumas tarp turtingųjų ir vargšų labai didelis.
„Kalbant apie nekilnojamojo turto apmokestinimą, mano manymu, pirmojo namo ar buto apmokestinimui turėtų būti taikomas mokestinis kreditas, bet kitiems turimiems namams ir butams NT apmokestinimui neturėtų būti taikomas mokestinis kreditas. Šiuo metu didinti mokesčius kapitalui, kuriančiam pridėtinę vertę, užtikrinančiam darbo vietas ir pajamas darbuotojams, būtų netikslinga, nes, prasidėjus karui Ukrainoje, išaugus palūkanų normai ir infliacijai, keičiasi investavimo pasaulis ir žmonių perkamoji galia“, – mano Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas A. Butkevičius.
Buvusio premjero teigimu, pastaruoju metu matome didžiulį investavimo atoslūgį į gamybą ir į tai svarbu atsižvelgti, nes Lietuvos ekonomika yra atvira ir jai didžiulę įtaką turi tiek vidaus, tiek užsienio investicijos stiprioje konkurencinėje kovoje.
„Kalbant apie fizinius asmenis (pvz., notarus, advokatus), gaunančius dideles pajamas, galimi du variantai: taikant progresinę mokesčių sistemą, didinant GPM tarifą arba neleidžiant taikyti individualios veiklos formos“, – sako A. Butkevičius.
Šis komentaras yra nuomonė. Redakcija už jo turinį neatsako.
