Italijoje gyvenanti lietuvė už maistą išleidžia mažiau nei Lietuvoje: „Visa tai man kainavo 11 eurų“

Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Kaip liudija lietuvių Vokietijoje darytos nuotraukos, kava „Jacobs“ ten kainuoja apie 7 eurus, o Lietuvoje beveik pusantro euro daugiau. Šokoladas „Milka“ Vokietijoje kainuoja 1,29 euro, Italijoje tiek pat, o Lietuvoje daugiau nei pusantro euro. Italijoje bulvių traškučiai „Pringles“ kainuoja 2,19 eurus, o Lietuvoje – 2,69 eurus.

TAIP PAT SKAITYKITE:

FAO: pasaulyje per metus labiausiai brango pieno produktai, mėsa ir grūdai

Skaistė: būtina geriau koordinuoti ES šalių paramą gyventojams ir verslui

Žygimantas Mauricas apie atleidimus kitąmet: kai kuriems sektoriams jau dega geltona arba netgi raudona lemputė

Šias kainas Italijoje fiksavusi ten gyvenanti lietuvė Neringa Budrytė pastebi, kad ten pigesnės nei Lietuvoje yra ne tik tarptautinių prekinių ženklų, bet ir daug kitų prekių.

„Buvau prekybos centre, labai greitai sustojau apsipirkti vakarienei, turiu kaip tik kasos čekį. Buvo kalakuto filė, brokolis, dvi šviežios kiaulienos dešrelės, duonos kepaliukas, picos gabaliukas. Visa tai man kainavo 11 eurų“, – savo pirkinių sąrašu dalijosi moteris.

Ne tik maistas, bet ir drabužiai ar kitos prekės net tų pačių prekybos tinklų parduotuvėse kitose Europos šalyse kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, dekoratyvinis padėklas Lietuvos „Lidl“ parduotuvėse kainuoja beveik 3 eurus, o Vokietijoje – euru pigiau. Varveklį primenančią girliandą to paties tinklo parduotuvėse Lietuvoje galima nusipirkti už beveik 30 eurų, o Italijoje – beveik 5 eurais pigiau. Net „Lidl“ reklaminis megztinis pas mus kainuoja beveik 10 eurų, o Vokietijoje – 3 eurais pigiau.

Net to paties tinklo parduotuvėse Lietuvoje ir Latvijoje kainos būna ne Lietuvos naudai. Latvijos „Rimi“ parduodami konservuoti kukurūzai kainuoja 88 centus, o Lietuvos „Rimi“ – beveik 40 centų brangiau. Kodėl Lietuvoje ta pati prekė kainuoja brangiau nei užsienyje, prekybos tinklas pakomentuoti nepanoro.

Lietuvos maisto pramonės asociacijos vadovas Mindaugas Snarskis spėlioja, esą ta pati prekė galėjo būti gaminama skirtingu laiku.

„Jei pagaminome burokėlių sriubą šių metų gegužę ir šių metų spalį, tai jos savikaina tikrai skirtinga. Vienas dalykas – energetinių išteklių įtaka“, – sakė M. Snarskis.

Ekspremjeras Algirdas Butkevičius įvardija kitą galimą tų pačių kukurūzų kainų skirtumo priežastį – ir ji ne prekybos centro naudai.

„Latvijoje darbo užmokestis praeitais metais augo 4–6 procentais, Lietuvoje augo 16 procentų. Manau, kad prekybininkai yra labai išmintingi ir jaučia, kad žmonių perkamoji galia yra padidėjusi, ir reguliuoja pagal šitą svertą. Kitų priežasčių tiesiog negalėčiau rasti“, – kalbėjo parlamentaras.

Nė vienas prekybos tinklas nepanoro pakomentuoti jų parduodamų prekių skirtumų Lietuvoje ir užsienyje. Anot ekonomistų, priežasčių gali būti ne viena. Prekes branginti gali net parduotuvių plotas.

„Viename kvadratiniame metre Vokietijoje apyvarta didesnė beveik du kartus nei Lietuvoje. Sandorių kiekis yra didesnis ir užsidirbama gerokai daugiau“, – aiškino Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus.

Didelių kainų priežastis gali būti ir maža Lietuvos rinka.

„Ar mūsų prekybininkai, ar importuotojai sugeba importuojamas prekes nusipirkti už normalią kainą? Viena iš problemų gali būti, kad esame ne tokie dideli kaip Vokietija ar kitos Vakarų šalys, todėl ir negauname tų gerų kainų“, – savo įžvalgas pateikė „SEB“ banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Ekonomistai sako, kad ir patys pirkėjai kalti dėl didesnių kainų. Jie prisiriša prie prekinių ženklų, o tuo naudodamiesi gamintojai kelia kainas.

„Lietuviai yra tam tikrų įmonių vergai. Na, neleiskit, kad jus numelžtų, neprisiriškit. Nėra nė vieno į Lietuvos rinką įleisto pieno produkto, kuris būtų nesaugus. Tai jei matote, kad sviestas kainuoja 1,5 euro, nepirkit už 3 eurus, pirkit už 1,5 euro“, – patarė A. Bartkus.

Ekonomistai įžvelgia ne tik kainas keliančias priežastis, bet ir norą pasitaikius progai tiesiog daugiau užsidirbti.

„Tiek praeitais, tiek šiais metais yra plačiai atvertos gyventojų piniginės. Patys gyventojai jau nebe taip kreipė dėmesį į kainų pokyčius, išlaidavo tikrai labai daug. Prekybininkai pasinaudojo ta galimybe ir pakėlė kainas“, – pastebėjo „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Ekspremjeras A. Butkevičius dėl Lietuvoje didesnių kainų mato ir mūsų valdžios kaltę.

„Vyriausybė turėjo sureaguoti arba Konkurencijos tarybai pavesti atlikti tyrimą, ar nėra kartelinių susitarimų. Ypač jei kalbame apie pieno, mėsos gaminių produktų pardavimą. Tų pačių prekių kainos praktiškai vienodos“, – sakė politikas.

„2007 metais, kai buvo kilęs ažiotažas dėl labai sparčiai kylančių kainų, pikinis augimas buvo 7 procentai. Dabar turime 34 procentus. O tada buvo ir komisija, ir eilė priemonių kovoje su kylančiomis maisto kainomis. Dabar jau niekas nieko nebedaro“, – pritarė Ž. Mauricas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė su tuo nesutinka.

„Yra numatytos priemonės žmonių perkamosios galios išsaugojimui – tiek mažinant mokesčius darbo sutartims, tiek ir užtikrinant darbo užmokesčio augimą. Dėl kitų priemonių galėtų pakomentuoti kiti ministrai“, – tikino ministrė.

Tačiau tokia kova su augančiomis kainomis primena ugnies gesinimą pilant benziną.

„Sako, kad infliacija padidėjo 12 procentų, o socialines išmokas didiname 16 procentų. Universitete dėstytojas tokiam studentui parašytų dvejetą, jei nepasakytų, kokios pasekmės laukia ilgalaikiame laikotarpyje“, – kalbėjo A. Butkevičius.

Maisto gamintojai tikina, kad kas jau kas, bet jie šiuo metu nesipelno.

„Ir 2021, ir 2022 metai yra tikrai sudėtingi ir maržos tik traukiasi. Daugeliu atveju, kainodaros prasme, mes, kaip gamintojai, susidūrėme su situacija, kad žaliavų tiekėjas pasakė, kad arba pirk, arba nepirk, nes turiu kam parduoti“, – sakė M. Snarskis.

Kas teisus, o kas meluoja, galėtų atsakyti tyrimą atlikusi Konkurencijos taryba, bet ji kol kas tyli.

Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.

VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:

Laidą „Karštai su tv3.lt“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 20:00 per TV3 televiziją.

Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Karštai su tv3.lt“.