rimantas šadžius

Trečią kartą finansų ministru tapęs Rimantas Šadžius sako, jog ieškant galimybių didinti finansavimą gynybai ir rizikuojant viršyti 3 proc. BVP valstybės biudžeto deficito ribą Vyriausybė ketina derėtis su Europos Komisija dėl išlygos.     Ji leistų viršyti Mastrichto kriterijais apibrėžtą deficito ribą su sąlyga, kad ateityje tai bus kompensuota papildomomis biudžeto pajamomis. „Neatmetama, kad pagal tą suderėtą trajektoriją biudžeto deficitas konkrečiais metais viršytų 3 proc.

Lietuvos 2025 m. biudžeto svarstymo metu Seime kilus klausimų, ar dalis „paklaidos ribose“ rastų lėšų turėtų būti skiriamos žvyrkelių programai, finansų ministras Rimantas Šadžius tvirtina – tai reikalinga, nes mažina socialinę atskirtį. Anot jo, net nedidelis išasfaltuoto žvyrkelio kiekis reiškia patogesnį susisiekimą tarp centrų ir regionų. „Žvyrkelių finansavimo programa, tai ne vien žvyrkeliai ir ne vien asfaltavimo įmonių darbo užmokestis ir darbo vietos.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad nėra finansinių galimybių jokioms pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatoms, įskaitant mažesnį tarifą maitinimo sektoriui. „Šiuo metu nėra jokių finansinių galimybių kažkaip kaitalioti, įvedinėti ar pratęsinėti PVM lengvatas“, – antradienį Seime per antrą kitų metų biudžeto projekto svarstymo Seime pareiškė R. Šadžius.   Parlamentaras Artūras Zuokas klausė, ar planuojama grįžti prie lengvatos restoranams grąžinimo.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako palaikantis idėją kurti bendrą Europos Sąjungos (ES) kapitalo rinkų sąjungą, tačiau pabrėžia, kad prieš tai Europa, o ypač didžiosios valstybės, turi pasidaryti namų darbus ir pasimokyti iš Baltijos šalių patirties. „Kartu su Baltijos šalimis kuriame vieningą kapitalo rinką.

Naujieji ministrai jau mina Vyriausybės slenkstį – renkasi į pirmą posėdį. Kai kuriems apsilankymas Vyriausybės rūmuose pirmas, tad ir koridoriai, pasak ministrų, dar klaidūs. Vis dėlto naujieji ministerijų vadovai vardija, kaip įvyko valdžios perdavimas. Vieni dovanų iš buvusių ministrų gavo portfelį, kiti – lentelę su užrašu netrukdyti. O po pirmo posėdžio finansų ministras Rimantas Šadžius pareiškė, kad kitąmet Lietuva galės pasiskolinti beveik 6 milijardus eurų.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad patikslinus kitų metų valstybės biudžeto projektą, išlaidos auga 40 mln. eurų. Anot jo, šie milijonai eurų atsirado patikslinant lėšų skaičiavimą, kurios numatytos skolai aptarnauti. „Tos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į mūsų fiskalinį balansą, papildomai išauga apie 40 mln. eurų. Tai nėra didelis dydis. Tie milijonai atsirado patikslinant skaičiavimą lėšų, kurios yra numatytos skolai aptarnauti.

Visos pajamos iš nekilnojamojo turto (NT) mokesčio turėtų atitekti savivaldybėms, sako paskirtasis finansų ministras Rimantas Šadžius. Jis pasisako už tai, kad ne tik komercinio turto, bet ir bangaus gyventojų būsto mokestis atitektų savivaldai.    „Mano asmenine nuomone, nekilnojamojo turto, kuris konkrečiai stovi konkrečioje savivaldybėje, mokestis yra sui generis savivaldybės mokestis.

 Paskirtasis finansų ministras Rimantas Šadžius tikisi, kad Europos Komisija pritars naujos Vyriausybės siekiui pakeisti kai kuriuos įsipareigojimus, numatytus Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane (RRF).  „Nauja Vyriausybė, manau, turi mandatą – ir Europos Komisija tą pripažins – pateikti savo viziją, matymus ir kai kurių priemonių terminus galbūt ir mėginsime rasti sutarimą. Koks jis bus, negaliu pasakyti “, – trečiadienį konservatorių frakcijoje teigė R. Šadžius.

Ketvirtadienį Seime įvyko susitikimas tarp parlamento liberalų frakcijos bei kandidatės į socialinės apsaugos ir darbo ministres Ingos Ruginienės ir kandidato į finansų ministrus Rimanto Šadžiaus. Kaip teigė frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen, pokalbio metu ypatingai išsiskyrė liberalų ir I. Ruginienės požiūris į antrąją pensijų pakopą, kuriai opozicijos partija mato riziką.

Naujai Vyriausybei žadant gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą susieti su pajamomis, nepriklausomai nuo jų šaltinio, paskirtasis finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad nustatant naujus tarifus vis dėlto gali tekti atsižvelgti į tai, kaip pajamos gaunamos.

Minimali mėnesio alga (MMA) per artimiausius ketverius metus augs santūriais tempais, kartu bus didinamas ir neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD), tačiau jis nepasieks MMA lygio, sako paskirtasis finansų ministras. Pasak Rimanto Šadžiaus, priešingu atveju labai nukentėtų savivaldybių biudžetai.  „Praktiškai sulyginti NPD su minimalia mėnesio alga reikštų labai reikšmingus gyventojų pajamų mokesčio netekimus“, – ketvirtadienį Seimo liberalų frakcijoje teigė R. Šadžius.

Socialdemokratų kandidatas į finansų ministrus Rimantas Šadžius sako, kad papildomas finansavimas keliams yra „rėkiantis“ prioritetas, kuriam reikia rasti ne tik biudžeto lėšų, bet ir papildomų finansavimo šaltinių. „Absoliučiai pritariu, kad tai (keliai – BNS) rėkiantis prioritetas, kurio finansavimui reikia rasti ne tik biudžeto lėšų, bet taip pat ir kitų finansavimo būdų“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda antradienį sakė R. Šadžius.

Socialdemokratų į finansų ministrus teikiamas Rimantas Šadžius sako, kad užėmęs pareigas mokesčių reformos į parlamentą neneštų, tačiau gynybai finansuoti siūlytų didinti šalies skolinimosi limitą ir plėsti didžiausias pajamas gaunančių gyventojų apmokestinimą. Politikas įvardino ribotas galimybes koreguoti esamos Vyriausybės jau pristatytą kitų metų valstybės biudžetą. „Jame jau įkalkuliuotas 3 proc. leistinas bendrojo vidaus produkto deficitas.

Naujai paskirtas premjeras Gintautas Paluckas sako, kad į Finansų ministerijos vadovo pareigas bus teikiama kartą finansų ministru jau buvusio Rimanto Šadžiaus kandidatūra. „Taip, Rimantas Šadžius yra kandidatas į finansų ministrus“, – interviu portalui „15min“ penktadienį teigė G. Paluckas. ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį paskyrė socialdemokratą G. Palucką ministru pirmininku.

Naujų Lietuvos inovacijų vystymas, nuosavo verslo kūrimas, kelionės po egzotiškas šalis, nepriklausomas konsultavimas ar sėkmingai tebesitęsianti politinė karjera – taip darbuojasi buvę Lietuvos ministrai. Portalas tv3.lt apžvelgia, ką šiuo metu veikia buvę šešioliktosios ir septynioliktosios vyriausybių ministrai. Iš politikos nepabėgo Stebėtinai nemažai šešioliktosios vyriausybės ministrų vis dar nepasitraukė iš politikos.

Buvęs finansų ministras socialdemokratas Rimantas Šadžius, dabar atstovaujantis Lietuvai Europos Audito Rūmuose, sako remiantis paskutinės ekonominės krizės priežasčių analizavimą Seime. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas R. Šadžių apklaus kitą savaitę. Jis 2009 metais prisipažino 2008-aisiais sąmoningai nutylėjęs apie artėjančią krizę, „Nebūsiu populiarus Lietuvoje taip sakydamas, bet remiu iniciatyvą tokio tyrimo. Mes turime visi mokytis iš to, kas buvo.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ketvirtadienį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Finansų ministerijai nutekintos įslaptintos informacijos apie kandidatą į „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybą. Taip pat STT iš Finansų ministerijos paėmė tyrimui reikšmingų dokumentų. Portalas tv3.lt aiškinasi, kuo svarbus tyrimas dėl „Lietuvos energijos“ stebėjimo tarybos ir kaip su tyrimu susijęs įmonės generalinis direktorius Dalius Misiūnas.

Finansų ministerijai pradėjus tarnybinį Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko Dainoro Bradausko veiklos tyrimą, laikinai inspekcijai vadovauti paskirtas jos viršininko pavaduotojas Vygantas Ivanauskas. Finansų ministerija informavo, kad V.Ivanauskas finansų ministro įsakymu VMI vadovu paskirtas laikinai, D.Bradausko nedarbingumo metu.

Lietuvai po 2020-ųjų nebenumatant skirti didelę europinę paramą, reikėtų pasirūpinti, kad dabar skiriamos lėšos duotų grąžą valstybei, mano Europos Audito Rūmų (EAR) narys, buvęs finansų ministras Rimantas Šadžius. Jis interviu BNS teigė, kad Europos Sąjungos parama turi duoti grąžą ir būti investuojama, o ne įsisavinama. Tačiau R.Šadžius pripažįsta, kad atsakymo greitai rasti nepavyks, ir apie efektyvų investavimą bus diskutuojama dar ilgai.

Paskirtoji finansų ministrė Rasa Budbergytė teigia, kad ekonomikos augimo nestabdantys nekilnojamojo turto bei automobilių mokesčiai Lietuvoje anksčiau ar vėliau turės būti įvesti. „Aš galvoju, kad, žinoma, ne iki rinkimų, bet po rinkimų reikės peržiūrėti mokesčių sistemą, plėsti mokestinę bazę tikriausiai teks. Yra per daug apmokestinama darbo jėga. Kaip tarptautiniai ekspertai pažymi, gali būti įvesti mokesčiai, kurie nekenkia ekonomikos augimui.

  Prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė į Europos Audito Rūmus dirbti išvykstančio finansų ministro Rimanto Šadžiaus atsistatydinimą. Jis iš pareigų atleidžiamas nuo birželio 15 dienos, pranešė Prezidentės spaudos tarnyba.   Europos Audito Rūmuose R.Šadžius turėtų pradėti dirbti nuo birželio 16 dienos.

Jei būtų nutarta šviežią ir atšaldytą mėsą apmokestinti lengvatiniu 5 proc. pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), šalies biudžetas per metus netektų 81 mln. eurų pajamų, sako finansų ministras. „Tyrimai rodo, kad mėsos produktų požiūriu daugiausiai (dėl lengvatinio PVM - BNS) išlošia prekybininkai, nes pakyla prekybos marža ir šiek tiek perdirbėjai. Gal dar kažkiek lieka ūkininkui, bet ne vartotojui. Gal vieną mėnesį kaina šiek tiek sumažės, bet kitą mėnesį efektas dings.

Pridėtinės vertės mokesčio lengvatą taikant tik šviežiai ir atšaldytai mėsai, valstybės biudžetas gaus mažiau įplaukų, mano Mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas. Tačiau, pasak Egidijaus Mackevičiaus, lengvatą pritaikius ir daliai mėsos produktų, vartojimas išaugtų, taip kompensuodamas biudžeto praradimus. „Mes manome taip: jeigu bus padaryta tik šviežiai mėsai, biudžetas tikrai nukentės, nes šviežia mėsa yra šviežia mėsa. Ji tiesiog pagal savo pridėtinę vertę nesudaro didžiosios dalies.

Didžiosios šalies įmonės privalės atsiskaityti visuomenei už savo veiklą, pateikiant ne tik finansines, bet ir socialinius, aplinkosaugos, žmogaus teisių užtikrinimo ir kitus klausimus apimančias nefinansines ataskaitas. Naujoji tvarka palies beveik pusšimtį didžiausių šalies bendrovių. Tai numatyta Finansų ministerija parengtose ir Vyriausybei pateiktose Įmonių finansinės atsakomybės ir Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymų pataisose.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad jo dėl kandidatūros į Europos Audito Rūmų narius Europos Parlamente turėtų būti balsuojama birželio pradžioje. „Slaptas balsavimas Europos Parlamente yra numatytas birželio pradžioje“, - ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė R.Šadžius. Seima kovą nubalsavo, kad į Europos Audito Rūmus turėtų būti deleguojamas R.Šadžius. Be to, jo kandidatūrai pritaria ir šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad šiemet nebus svarstomi nauji nekilnojamo turto (NT) ar automobilių mokesčiai, nes Seimo kadencija eina į pabaigą, ir tai svarstyti turėtų naujasis Parlamentas. „Šiemet jau tikrai ne. Šie metai jau suplanuoti. Aš tikrai nenorėčiau, kad šiemet turint patvirtintus visus biudžetus - valstybės socialinio draudimo ir sveikatos draudimo - kad jie keistųsi. Mums reikia įprasti prie normalaus biudžetinio ciklo. Dėl ateities šnekėti labai sunku.

Strateginius transporto ir energetikos infrastruktūros projektus koordinuos nauja komisija. Vyriausybė trečiadienį pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui sudaryti Ekonominės infrastruktūros plėtros komisiją.

Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia matantis galimybę krašto apsaugos biudžetą kitąmet didinti dar 150 mln. eurų iki 725 mln. eurų. Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, tokiu atveju gynybos biudžetas sudarys 1,77 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). R.Šadžius teigia, kad tiksli suma paaiškės, tvirtinant 2017-ųjų metų biudžetą.

Seime stringa socialinio modelio svarstymas - antradienį parlamentarams tikriausiai nebus pateiktas svarstyti nė vienas naujojo Darbo kodekso lydintysis projektas. Visus teisės aktus, kuriems savo išvadą pateikė Socialinių reikalų ir darbo komitetas Seimas jau apsvarstė, o dėl tų, kurių komitetas dar neatvertė, kyla daugiausia diskusijų ir nesutarimų.

Europos Komisija (EK) šiandien paskelbė 2016 m. pavasario Europos Sąjungos (ES) šalių narių makroekonominius vertinimus, kuriuose Lietuvai prognozuojamas geresnis valdžios sektoriaus deficitas, didesnis investicijų augimas, mažesnis nedarbo lygis.

Lietuvai kartu su dar 7 Europos Sąjungos (ES) narėmis kritikuojant Stabilumo ir augimo pakte įtvirtintas biudžeto deficito ir skolos taisykles, Lietuvos finansų ministras sako, kad Europos Komisija pozityviai reaguoja į diskusijas. Rimanto Šadžiaus teigimu, konkrečių pokyčių galima laukti rudenį, kai bus svarstomi šalių 2017 metų biudžetų projektai.

Europos strateginių investicijų fondo (EFSI) lėšomis naudojasi 25 iš 28 ES valstybių. Nors kalbama apie verslų plėtrą Lietuvoje, tačiau atsiduriame tarp 3 valstybių, kurios nesinaudoja galimybe tiek valstybinių projektų, tiek verslų finansuoti EFSI lėšomis. Šiuos pastebėjimus pateikė Europos Parlamento narys Antanas Guoga. Anot jo, sudėtinga iš 300 mlrd. eurų paimti nulį, tačiau mes tai sugebėjome. „Čia grynai Ūkio ministerija kalta, kad jie šita veikla neužsiėmė.

Lietuvos valdžios sektoriaus biudžeto deficitas 2015 metais buvo mažiausias iš visų deficitą fiksavusių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. Šalies valdžios sektoriaus deficitas pernai buvo 77,6 mln. eurų, arba 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Latvijoje valdžios sektoriaus deficitas pernai sudarė 1,3 proc. BVP, o Estijoje užfiksuotas 0,4 proc. valdžios sektoriaus perteklius. Pertekliniai biudžetai pernai taip pat buvo Liuksemburge (1,2 proc. BVP) ir Vokietija (0,7 proc.

Išeitines išmokas darbuotojams, kurie darbo neteks dėl darbdavio kaltės, ateityje mokės ir specialus fondas, ir darbdavys. Maksimali išmoka turintiems daugiau kaip 20 metų darbo stažą siektų 5 vidutinius darbo užmokesčius.

Lietuvos verslo konfederacija nepalaiko siūlymo steigti fondą, iš kurio būtų mokamos išmokos ne dėl savo kaltės atleistiems darbuotojams. Pramonininkai sako, kad toks fondas reikalingas, nes leistų kurti lankstesnę darbo rinką, tačiau jie nesutinka, kad darbdaviai į fondą mokėtų papildomai. Fondo veiklą numatantis įstatymas Seimą jau yra pasiekę, bet parlamentiniai komitetai jo dar nesvarstė.

Daliai Europos Sąjungos valstybių nesutariant su Europos Komisija dėl biudžetų vertinimo metodikų, Lietuvos finansų ministras sako, jog problema kyla, Lietuvai ir kai kurioms šalims prognozuojant ketverių metų ekonomikos ciklus, o Komisijai - dvejų, todėl jų duomenys yra nepalyginami. Dėl to, anot Rimanto Šadžiaus, EK nepagrįstai kritikuoja šių metų Lietuvos biudžeto projektą. Tuo metu analitikai sako, kad skaičiavimo būdas yra susitarimo reikalas.

Finansų ministras labiau palaiko bendrą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo mažinimą, o ne tarifo mažinimą atskiriems produktams. Tačiau Rimantas Šadžius teigia, kad išvadas apie mokesčių mažinimą turėtų pateikti ekonomistai. „Man tikrai nesinorėtų staigaus iždo pajamų praradimo, kuris neišvengiamai atsitiktų, staiga sumažinus pridėtinės vertės mokestį vienai ar kitai prekių grupei. Tas negali būti pasakyta apie bendro tarifo mažinimą.

Valstybė neturi galimybių mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, sako vieno didžiausių komercinių bankų Lietuvoje „Swedbank“ vyriausias ekonomistas. Pasak Nerijaus Mačiulio, vietoje to valstybė turėtų mąstyti, kaip sumažinti darbo jėgos apmokestinimą. Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos vadovas mano, kad būtų galima kalbėti apie bendro PVM mažinimą 1-2 punktais nuo kitų metų, netaikant papildomų lengvatų išskirtinėms prekėms.

Premjerui Algirdui Butkevičiui prabilus apie galimą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mėsai mažinimą bei bendro PVM tarifo sumažinimą, finansų ministras, sako, kad PVM lengvata maisto produktams jų kainos nesumažins. „Mano asmeninė nuomonė ne vieną kartą buvo išsakyta dėl pridėtinės vertės mokesčio maisto produktams, kad sumažinus PVM, nepanašu, atsižvelgiant į maisto prekių kainas ir esamas defliacines tendencijas, kad jos sumažėtų.

Vyriausybė penktadienį pritarė, kad finansų ministras socialdemokratas Rimantas Šadžius būtų teikiamas į Europos Audito rūmų narius. Jo kandidatūrai jau yra pritaręs Seimas ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Audito rūmai veikia kaip kolegialus organas, susidedantis iš 28 narių, – po vieną iš kiekvienos valstybės narės. Narius skiria Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, šešerių metų kadencijai su galimybe ją pratęsti.

Finansų ministras socialdemokratas Rimantas Šadžius siunčiamas dirbti į Europos Audito Rūmus Liuksemburge. Jo kadencija truks 6 metus. Premjeras Algirdas Butkevičius finansų ministre vietoj Rimanto Šadžiaus siūlys skirti dabartinę Lietuvos atstovę Europos Audito Rūmuose Rasą Budbergytę. Už tai balsavo 55 Seimo nariai, prieš - 5, o susilaikė 43 parlamentarai. Dabartinės Lietuvos atstovės Europos Audito Rūmuose Rasos Budbergytės kadencija baigiasi gegužės mėnesį.

Seimas spręs, ar svarstyti pataisas dėl lengvatinio 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pagrindiniams maisto produktams Jeigu parlamentarai tokias pataisas priimtų, mažesnis PVM tarifas nuo 2017 metų būtų taikomas duonai, makaronams, kruopoms, pieno produktams, sviestui, šviežiai mėsai ir žuviai, aliejui, miltams, daržovėms, vaisiams bei cukrui. Pataisas priimti siūlo „darbiečių“ frakcijos vadovas Kęstutis Daukšys ir Biudžeto ir finansų komiteto narė Rita Tamašunienė.

Dėl artėjančių rinkimų Seime gali būti sunku priimti sprendimus, kurie pagyvintų Lietuvos kapitalo rinką ir pagerintų situaciją darbo rinkoje, mano finansų ministras. „Aš tikrai matau sunkumų, kurie iškils pavasario sesijoje parlamentui, nes, mano nuomone, rinkiminė kampanija Lietuvoje prasidėjo žymiai anksčiau“, - trečiadienį metinėje žurnalo „Valstybė“ ekonomikos konferencijoje kalbėjo Rimantas Šadžius.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad nerealu tikėtis greito pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sumažinimo iki 5 proc. būtiniausiems maisto produktams. Tuo metu finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad sumažinus PVM maisto produktams, valstybės biudžetas negautų dalies pajamų, kurias pasidalintų prekybininkai ir gamintojai. „Aš manau, kad šiandien kalbėti, kad artimiausiu metu būtų priimta tokia pataisa, tikrai nerealu.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia šiuo metu turintis du kandidatus į sveikatos apsaugos ministro postą, kuris liko laisvas atsistatydinus socialdemokratei Rimantei Šalaševičiūtei. Anot premjero, vienas partijos kandidatas bus išrinktas ir paskelbtas paskutinę vasario dieną. „Turiu du kandidatus, bet kaip dabar mėgstama, reikia išlaukti visų procedūrų. Mūsų partijos statute yra nurodyta, kad prezidiumas turi patvirtinti kandidatą, o kandidatai jau tikrai yra parengti.

Finansų įstaigas įpareigojus Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pranešti apie savo indėlininkų sąskaitas, viršijančias 5 tūkst. eurų ir bendrą metinę apyvartą per 15 tūkst. eurų, nesiekiama sekti šalies gyventojų, kartoja finansų ministras. Pasak Rimanto Šadžiaus, VMI matys tik dešimtadalio Lietuvos žmonių bankuose turimų indėlių duomenis. Tačiau ministras pastebi, kad tų asmenų indėliai sudaro 60 proc. visų Lietuvoje esančių laikomų indėlių sumos.

Lietuvoje maksimaliai sumažinti šešėlinę ekonomiką gali prireikti penkmečio, tačiau kaskart pagerinus mokesčių surinkimą, galima svarstyti apie mažesnį darbo jėgos apmokestinimą, interviu BNS sako finansų ministras. Pasak Rimanto Šadžiaus, griežtesnis mokesčių administravimas neturi tapti baudžiamosiomis akcijomis. Ministro nuomone, Lietuvoje galima didinti darbo jėgos apmokestinimo progresyvumą, tačiau ne didinant mokesčius daugiau uždirbantiems, o mažinant juos mažiausiai uždirbantiems.

Finansų ministerija ir Lietuvos bankas siūlo stiprinti būsto paskolų gavėjų apsaugą - institucijos parengė Kredito, susijusio su nekilnojamuoju turtu, įstatymo projektą. „Iki šiol Lietuvoje nebuvo vieningo teisės akto, kuris išsamiai nustatytų būsto ir kitų kreditų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, teisinį reguliavimą.

Energetikos įmonių holdingas „Lietuvos energija“ nutarė išpirkti buvusios Lietuvos elektrinės - dabartinės „Lietuvos energijos gamybos“ (LEG) smulkiųjų akcininkų akcijas. Finansų ministras Rimantas Šadžius sausio 6 dieną pasirašė įsakymą, o „Lietuvos energijos“ valdyba pirmadienį nutarė išpirkti akcijas, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė LEG. Akcijų išpirkimo tvarką „Lietuvos energija“ parengs iki vasario 15 dienos.