rimantas šadžius

Valdančioji koalicija artėja prie gana gero sutarimo dėl mokesčių pakeitimų, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. „Tiesos (dėl mokesčių pakeitimų – BNS) dar nėra. Šiandien yra diena, kai koalicijos taryba aptars tolesnes kryptis. Labai tikiuosi iš to, ką girdžiu, kad koalicijoje kyla gana geras sutarimas“, – antradienį susitikime su Amerikos prekybos rūmų nariais Lietuvoje sakė R. Šadžius.

Su Jungtinės Karalystės (JK) iždo vyriausiuoju sekretoriumi pirmadienį susitikęs finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad Europa turi toliau griežtinti sankcijas karą prieš Ukrainą pradėjusiai Rusijai.

Lietuva tikisi tolesnių Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) investicijų į šalies projektus, įskaitant privataus sektoriaus, energetikos ir kapitalo rinkų plėtrą, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. „Nors dėl savo specifinio mandato ERPB tiesiogiai negali prisidėti prie gynybos projektų finansavimo, tačiau daugumą banko investicijų nukreipiant į privatų sektorių stiprinamas šalies atsparumas, žalioji transformacija ir energetinė nepriklausomybė.

Europos Komisija (EK) turėtų iki vasaros sukurti teisinį pagrindą skolintis virš 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) Mastrichto kriterijaus ribos, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. Anot politiko, EK planuoja leisti į deficitą neįskaičiuoti 1,5 proc. nuo BVP išlaidų, jei jos skirtos gynybai.  „Dėl fiskalinio atpalaidavimo EK yra suformavusi tam tikras mintis. Bet tai turi atgulti į teisės aktą. O šis teisės aktas, planuojama, būtų patvirtintas iki vasaros.

Finansų ministras Rimantas Šadžius tikisi, kad visas mokestinių pakeitimų paketas Seimui bus pateiktas jau balandžio mėnesį.  „Viskas priklausys nuo diskusijų tempo. Man labai norėtųsi, kad mes galėtume balandį atnešti (Seimui – ELTA)“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė R. Šadžius.  „Mes stengsimės nešti visą paketą iš karto“, – pabrėžė jis.

Seimui ėmus svarstyti, ar triskart padidinti leistiną atsiskaitymų grynaisiais sumą, finansų ministras Rimantas Šadžius teigia įžvelgiantis pasiūlymo rizikas, tačiau mano, kad tai turi būti politinis, į visuomenės poziciją atsižvelgiantis parlamentarų sprendimas. Pasak jo, žmonėms grynųjų naudojant vis mažiau, svarbu prižiūrėti mokėjimus elektroniniais pinigais, pavyzdžiui, kriptovaliutomis. „Matau grėsmę. Bet tai taip pat yra politinis sprendimas.

Vėluojant pirmojo 700 megavatų (MW) vėjo parko Baltijos jūroje projekto pradžiai, finansų ministras Rimantas Šadžius atsisako vertinti, ar dėl to atsakinga vystytojo „Ignitis“ vadovybė. Ministras tvirtina, kad dėl valdybos narių atsakomybės turi spręsi stebėtojų taryba.  „Aš tikrai nesiimsiu vertinti, nes nei tyrimai atlikti, nei ką. Tai stebėtojų tarybos funkcija“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams teigė R. Šadžius.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, jog prie valstybės gynybos finansavimo turėtų prisidėti ne tik visuomenė mokėdama didesnius mokesčius, bet ir valstybės institucijos – mažindamos išlaidas. „Tai reiškia, kad kai kur jos turėtų taikyti nulinio biudžeto metodą, neatsiremiant į tai, kas praeitais metais buvo patvirtinta, išleista ar neišleista, tačiau iš naujo peržiūrėti savo priemones, sutaupytas lėšas nukreipiant gynybai“, – pranešime teigė R. Šadžius.

Valdantieji svarsto visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį ir prasitaria, kad mažiausias mokestis gali siekti 15-20 eurų. Tiesa, gali būti, kad visiems jo mokėti neteks, o tik tiems, kieno būsto vertė viršys 80 tūkstančių eurų. Valdantieji kivirčijasi ir dėl pelno mokesčio padidinimo verslui 2 procentais.

Nuo aukštų dyzelino kainų kenčiantys vairuotojai keikia ne tik valdžią, įvedusią didžiausius mokesčius regione, tačiau piktinasi ir degalinių valdytojais, kurie reikšmingai atpigus naftai ir dyzelinui didmenoje, degalinėse leisti kainų neskuba. Finansų ministras mažinti akcizų dyzelinui taip pat neskuba ir tikisi, kad aukštumoje kainas laikančias degalines nubaus patys vairuotojai jose tiesiog nebepirkdami degalų.

Finansų ministras Rimantas Šadžius lankydamasis Helsinkyje su Šiaurės investicijų banko (ŠIB) prezidentu André Küüsveku tarėsi dėl Lietuvos gynybos finansavimo investicijų.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, jog Lietuvai susitarus su susitarus su Vokietijos gynybos pramonės milžine „Rheinmetall“ dėl šaudmenų gamyklos statybos Radviliškio rajone, tai „iš esmės pakeitė“ Kauno rajone veikiančios Giraitės ginkluotės gamyklos vaidmenį, todėl bus ieškoma naujo nuolatinio jos vadovo. „Naujam vadovui reikia suformuluoti visai kitokius reikalavimus.

Lygiai tris mėnesius išlaukę nuo naujosios Vyriausybės priesaikos, žemdirbių atstovai nusprendė nebetylėti ir jau lieja nepasitenkinimą naująja Vyriausybe. Jie kaltina ministrus, kad šie tik žodžiais palaiko ūkininkus, o priimtame priemonių plane parama esą per menka. Negana to, Finansų ministerija planuoja ūkininkams naujus nekilnojamojo turto, pajamų mokesčius.  Kiaulių augintojai skundžiasi skriaudžiami naujosios Vyriausybės.

Verslininkams pranešant apie mažėjančius kuro pardavimus Lietuvoje, finansų ministras Rimantas Šadžius mažinti akcizo mokesčio degalams neplanuoja. Ministro teigimu, prieš imantis veiksmų, reikia sulaukti pirmojo metų ketvirčio finansinių rezultatų. „Kol kas ne, reikia palaukti, kol baigsis ketvirtis ir tada pasižiūrėti pirmojo ketvirčio duomenis. Jeigu įdėmiai stebite švieslentes, pastebėjote, kad degalų kainos krenta.

Finansų ministras Rimantas Šadžius mano, kad prekybos muitų karai tarp JAV ir Europos Sąjungos ilgalaikio poveikio šalies ekonomikai neturės, ir prognozuoja greitą jų baigtį. „Muitų karai yra blogai visoms kariaujančioms šalimis ir tai suteikia vilties, kad tie muitų karai galbūt nebus amžini. Vakar matėme pavyzdį, kai muitų karas tarp JAV ir Kanados truko 3-4 valandas“, – trečiadienį žurnalistams kalbėjo R. Šadžius.

Krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė ir finansų ministras Rimantas Šadžius su Lietuvoje viešinčiu Liuksemburgo finansų ministru Gilles Roth aptarė gynybos pajėgumų vystymo prioritetus, finansavimą ir tolimesnį dvišalį bendradarbiavimą. „Principingi Europos šalių veiksmai yra mūsų visų nacionalinio saugumo klausimas. Būtina didinti investicijas į kritinius Europos gynybos pajėgumus, stiprinti gynybos pramonę.

Vokietijai ratifikavus sutartį dėl Lietuvoje dislokuojamos vokiečių brigados karių teisių, Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad su Europos investicijų banku (EIB) sutarta, kad jis dalyvaus Rūdninkų miestelio statybų projekte, kuris bus įgyvendinamas viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu.

Tolimesnė parama Ukrainai yra neatskiriama Europos Sąjungos (ES) saugumo užtikrinimo strategijos dalis, teigia Euro grupės (EG) ir ES Ekonomikos ir finansų reikalų ministrų tarybos (ECOFIN) posėdžiuose dalyvausiantis finansų ministras Rimantas Šadžius. „Dabartinėje geopolitinėje aplinkoje ES gynybinių pajėgumų stiprinimas yra pagrindinis prioritetas. Esame pasirengę priimti būtinus nacionalinio lygmens sprendimus, bet reikia ir ES lygmens mechanizmų.

Finansų ministras Rimantas Šadžius atskleidė, kad koalicinei tarybai ketinama pristatyti dvi nekilnojamojo turto (NT) mokesčio alternatyvas. Pirmoji – buvusios Vyriausybės siūlytas apmokestinimo nuo pusantros vidutinės būsto vertės modelis. Antroji – galiojančio mokesčio brangiam nekomerciniam nekilnojamajam turtui bazės išplėtimas. „Pateiksime dvi alternatyvas. (...) Pirma alternatyva – tai jau Seime svarstytas modelis, kai apmokestinimo riba būtų pusantro medianos dydžio.

Finansų ministras Rimantas Šadžius palaiko Prezidentūros idėją šalies specialius einamosiose sąskaitose gyventojų laikomus indėlius įveiklinti šalies ekonomikos augimui, tokiu būdu didinant lėšų surinkimą papildomam gynybos finansavimui. Pasak jo, Lietuva galėtų sekti Prancūzijos pavyzdžiu, kurioje panašus modelis jau yra taikomas. „Pamėginkime šitą mechanizmą.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad norint pasiekti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimą šalies gynybos reikmėms per ateinančius ketverius metus, neišvengiamai teks daryti mokesčių sistemos korekcijas. „Vienintelis tvarus šaltinis valstybės reikmėms finansuoti yra mokesčių įmokų sistema. Tai be abejo, mes nuo to neišsisuksime.

Finansų ministras Rimantas Šadžius pareiškė, kad Europos investicijų bankas (EIB) galėtų iš dalies finansuoti Lietuvos gynybos ir saugumo infrastruktūros projektus, įskaitant karinius miestelius ir karinio mobilumo projektus.  Tai ministras pareiškė pirmadienį Liuksemburge susitikęs su EIB prezidente Nadia Calvino, pranešė Finansų ministerija.   „Turime siekti plėsti EIB investicijų politiką saugumo ir gynybos srityje.

Nuo sausio įsigaliojus didesniems kuro akcizams finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad dar anksti vertinti jų įtaką ekonomikai ir pajamų surinkimui.  „Be abejo, žiūrėsime, stebėsime. Labai nedaug laiko nuo metų pradžios praėjo ir tie akcizai dar taikomi labai neilgai. Matyt, po pirmo ketvirčio bus galima suvesti kažkokius rezultatus“, – žurnalistams trečiadienį sakė R. Šadžius.

Finansų bei teisingumo ministrai sako, jog vis dar svarstoma, ar atsiimti Europos Sąjungos (ES) teismui praėjusią vasarą pateiktą ieškinį dėl Europos Komisijos (EK) sprendimo neišmokėti 8,7 mln. eurų iš Lietuvai skirtos 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) paramos.  „Svarstome“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį trečiadienį sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

 Finansų ministras Rimantas Šadžius pirmadienį pareiškė tebetikintis viceministro Valentino Gavrilovo lojalumu Lietuvai ir profesiniais gebėjimais. „Išaiškėjęs naujas socialinio tinklo pavadinimas nepaneigia ankstesnio pono Gavrilovo paaiškinimo, todėl požiūris dėl lojalumo Lietuvai ar pasitikėjimas jo profesiniais gebėjimais nepasikeitė“, – BNS perduotame komentare sakė ministras.

Valstybės gynimo tarybai (VGT) siūlant artimiausiais metais didinti gynybos finansavimą iki 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad europinis mechanizmas leistų krašto apsaugą finansuoti geografijos principu – didinant lėšas rytinėms bendrijos „pafrontės“ valstybėms.

Finansavimo didinimas saugumui ir gynybai Europos Sąjungos (ES) lygiu turi būti sprendžiamas skubiai, nelaukiant naujos daugiametės finansinės programos, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. Anot ministro, nauja ES finansinė programa įsigalios tik 2028 metais, todėl būtina išnagrinėti visas galimas finansavimo didinimo priemones, įskaitant ir ES bendro skolinimosi instrumentą.

Šią savaitę Euro grupės (EG) ir Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų ministrų tarybos (ECOFIN) posėdžiuose dalyvausiantis Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, jog pernai pasiektas susitarimas Ukrainos poreikiams naudoti įšaldytą Rusijos turtą yra svarbus solidarumo bei vienybės simbolis. „Praėjusiais metais pasiektas sutarimas Ukrainos poreikiams naudoti užšaldytą Rusijos turtą yra svarbi solidarumo bei vienybės žinutė Ukrainai.

Finansų ministras Rimantas Šadžius pripažįsta – krašto gynybos finansavimo didinimas tik skolintomis lėšomis turi nemažai trūkumų. Ministro teigimu, politikai, nepasirūpinę, kaip išlaidas pagrįsti tvariais šaltiniais, ilgainiui mokės dvigubai. Tiesa, taip R. Šadžius teigė dar iki Valstybės gynimo tarybai įsipareigojant nuo kitų metų skirti krašto apsaugai 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.  „Augant ekonomikai visada atsiranda daugiau lėšų.

Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad Vyriausybė planuoja ne mokesčių reformą, bet pakeitimus esamos mokestinės sistemos ribose, teikdama prioritetą jos stabilumui ir plačiam sutarimui visuomenėje bei politinėje bendruomenėje. Taip pat ministras pabrėžia – reikia ieškoti ir kitų, nemokestinių būdų dengti valstybės išlaidoms.

Finansų viceministrui Valentinui Gavrilovui pareiškus, kad Antrojo pasaulinio karo pabaigą nuo šiol jis minės gegužės 8-ąją, ministerijos vadovas Rimantas Šadžius teigia, kad visi nesusipratimai šiuo klausimu jau išspręsti. Ministras tikina neabejojantis V. Gavrilovo kompetencijomis ar lojalumu Lietuvai.  „Manau, kad visi nesusipratimai išsisprendė ir mes galėsime dirbti toliau“, – antradienį LRT radijui teigė R. Šadžius.

Premjerui Gintautui Paluckui pareiškus, kad rusų minimą Pergalės dieną švenčiantis finansų viceministras Valentinas Gavrilovas galėtų eiti pareigas,  politologas apžvalgininkas Marius Laurinavičius sako, jog tai yra okupacijos dienos šventimo įteisinimas. Pirmadienį G. Paluckas teigė, kad jei finansų ministras Rimantas Šadžius pasitiki Gegužės 9-ąją mininčiu viceministru V. Gavrilovu, jis gali eiti savo pareigas.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako neabejojantis viceministro Valentino Gavrilovo lojalumu Lietuvos valstybei, todėl jis gali tęsti darbą. „Aš neabejoju jo lojalumu Lietuvos valstybei ir jo kvalifikacija, tai vienintelis paaiškinimas, vienintelis komentaras“, – BNS penktadienį sakė R. Šadžius. Taip ministras kalbėjo žiniasklaidai paskelbus dalį V. Gavrilovo įrašų „Facebook“ paskyroje.

Vyriausybė su verslo atstovais jau derina naujus mokesčius. Verslininkai piestu stojasi prieš didesnius mokesčius aukštoms pajamoms ir pelnui. Jie siūlo vienu procentu padidinti PVM ir įvesti visuotinį NT mokestį. Tačiau finansų ministras kategoriškai prieštarauja bet kokiems PVM pakeitimams: tiek didinimui, tiek ir lengvatoms. O štai visuotinis nekilnojamojo turto mokestis priimtinas abiem pusėms.

Premjerą Gintautą Palucką vizito Ukrainoje lydi praktiškai visas Ministrų kabinetas, delegacijoje nėra tik finansų ministro Rimanto Šadžiaus. Vizito Kyjive delegacijoje, kurios sudėtį potvarkiu patvirtino ministras pirmininkas, taip pat yra Lietuvos ambasadorė Ukrainoje Inga Stanytė-Toločkienė, energetikos atašė Ukrainoje Laura Pušinskaitė, ministerijų, ambasados, institucijų atstovai. Potvarkyje nurodyta, kad vizitas truks iki šeštadienio.

Trečią kartą finansų ministru tapęs Rimantas Šadžius sako, jog ieškant galimybių didinti finansavimą gynybai ir rizikuojant viršyti 3 proc. BVP valstybės biudžeto deficito ribą Vyriausybė ketina derėtis su Europos Komisija dėl išlygos.     Ji leistų viršyti Mastrichto kriterijais apibrėžtą deficito ribą su sąlyga, kad ateityje tai bus kompensuota papildomomis biudžeto pajamomis. „Neatmetama, kad pagal tą suderėtą trajektoriją biudžeto deficitas konkrečiais metais viršytų 3 proc.

Lietuvos 2025 m. biudžeto svarstymo metu Seime kilus klausimų, ar dalis „paklaidos ribose“ rastų lėšų turėtų būti skiriamos žvyrkelių programai, finansų ministras Rimantas Šadžius tvirtina – tai reikalinga, nes mažina socialinę atskirtį. Anot jo, net nedidelis išasfaltuoto žvyrkelio kiekis reiškia patogesnį susisiekimą tarp centrų ir regionų. „Žvyrkelių finansavimo programa, tai ne vien žvyrkeliai ir ne vien asfaltavimo įmonių darbo užmokestis ir darbo vietos.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad nėra finansinių galimybių jokioms pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatoms, įskaitant mažesnį tarifą maitinimo sektoriui. „Šiuo metu nėra jokių finansinių galimybių kažkaip kaitalioti, įvedinėti ar pratęsinėti PVM lengvatas“, – antradienį Seime per antrą kitų metų biudžeto projekto svarstymo Seime pareiškė R. Šadžius.   Parlamentaras Artūras Zuokas klausė, ar planuojama grįžti prie lengvatos restoranams grąžinimo.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako palaikantis idėją kurti bendrą Europos Sąjungos (ES) kapitalo rinkų sąjungą, tačiau pabrėžia, kad prieš tai Europa, o ypač didžiosios valstybės, turi pasidaryti namų darbus ir pasimokyti iš Baltijos šalių patirties. „Kartu su Baltijos šalimis kuriame vieningą kapitalo rinką.

Naujieji ministrai jau mina Vyriausybės slenkstį – renkasi į pirmą posėdį. Kai kuriems apsilankymas Vyriausybės rūmuose pirmas, tad ir koridoriai, pasak ministrų, dar klaidūs. Vis dėlto naujieji ministerijų vadovai vardija, kaip įvyko valdžios perdavimas. Vieni dovanų iš buvusių ministrų gavo portfelį, kiti – lentelę su užrašu netrukdyti. O po pirmo posėdžio finansų ministras Rimantas Šadžius pareiškė, kad kitąmet Lietuva galės pasiskolinti beveik 6 milijardus eurų.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad patikslinus kitų metų valstybės biudžeto projektą, išlaidos auga 40 mln. eurų. Anot jo, šie milijonai eurų atsirado patikslinant lėšų skaičiavimą, kurios numatytos skolai aptarnauti. „Tos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į mūsų fiskalinį balansą, papildomai išauga apie 40 mln. eurų. Tai nėra didelis dydis. Tie milijonai atsirado patikslinant skaičiavimą lėšų, kurios yra numatytos skolai aptarnauti.

Visos pajamos iš nekilnojamojo turto (NT) mokesčio turėtų atitekti savivaldybėms, sako paskirtasis finansų ministras Rimantas Šadžius. Jis pasisako už tai, kad ne tik komercinio turto, bet ir bangaus gyventojų būsto mokestis atitektų savivaldai.    „Mano asmenine nuomone, nekilnojamojo turto, kuris konkrečiai stovi konkrečioje savivaldybėje, mokestis yra sui generis savivaldybės mokestis.

 Paskirtasis finansų ministras Rimantas Šadžius tikisi, kad Europos Komisija pritars naujos Vyriausybės siekiui pakeisti kai kuriuos įsipareigojimus, numatytus Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane (RRF).  „Nauja Vyriausybė, manau, turi mandatą – ir Europos Komisija tą pripažins – pateikti savo viziją, matymus ir kai kurių priemonių terminus galbūt ir mėginsime rasti sutarimą. Koks jis bus, negaliu pasakyti “, – trečiadienį konservatorių frakcijoje teigė R. Šadžius.

Ketvirtadienį Seime įvyko susitikimas tarp parlamento liberalų frakcijos bei kandidatės į socialinės apsaugos ir darbo ministres Ingos Ruginienės ir kandidato į finansų ministrus Rimanto Šadžiaus. Kaip teigė frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen, pokalbio metu ypatingai išsiskyrė liberalų ir I. Ruginienės požiūris į antrąją pensijų pakopą, kuriai opozicijos partija mato riziką.

Naujai Vyriausybei žadant gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą susieti su pajamomis, nepriklausomai nuo jų šaltinio, paskirtasis finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad nustatant naujus tarifus vis dėlto gali tekti atsižvelgti į tai, kaip pajamos gaunamos.

Minimali mėnesio alga (MMA) per artimiausius ketverius metus augs santūriais tempais, kartu bus didinamas ir neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD), tačiau jis nepasieks MMA lygio, sako paskirtasis finansų ministras. Pasak Rimanto Šadžiaus, priešingu atveju labai nukentėtų savivaldybių biudžetai.  „Praktiškai sulyginti NPD su minimalia mėnesio alga reikštų labai reikšmingus gyventojų pajamų mokesčio netekimus“, – ketvirtadienį Seimo liberalų frakcijoje teigė R. Šadžius.

Socialdemokratų kandidatas į finansų ministrus Rimantas Šadžius sako, kad papildomas finansavimas keliams yra „rėkiantis“ prioritetas, kuriam reikia rasti ne tik biudžeto lėšų, bet ir papildomų finansavimo šaltinių. „Absoliučiai pritariu, kad tai (keliai – BNS) rėkiantis prioritetas, kurio finansavimui reikia rasti ne tik biudžeto lėšų, bet taip pat ir kitų finansavimo būdų“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda antradienį sakė R. Šadžius.

Socialdemokratų į finansų ministrus teikiamas Rimantas Šadžius sako, kad užėmęs pareigas mokesčių reformos į parlamentą neneštų, tačiau gynybai finansuoti siūlytų didinti šalies skolinimosi limitą ir plėsti didžiausias pajamas gaunančių gyventojų apmokestinimą. Politikas įvardino ribotas galimybes koreguoti esamos Vyriausybės jau pristatytą kitų metų valstybės biudžetą. „Jame jau įkalkuliuotas 3 proc. leistinas bendrojo vidaus produkto deficitas.

Naujai paskirtas premjeras Gintautas Paluckas sako, kad į Finansų ministerijos vadovo pareigas bus teikiama kartą finansų ministru jau buvusio Rimanto Šadžiaus kandidatūra. „Taip, Rimantas Šadžius yra kandidatas į finansų ministrus“, – interviu portalui „15min“ penktadienį teigė G. Paluckas. ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį paskyrė socialdemokratą G. Palucką ministru pirmininku.