rimantas šadžius

 Finansų ministras Rimantas Šadžius siūlo nejuokauti vertintojams pareiškus, kad nustatydama būsto ir kito gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokestinę vertę masiniu būdu valstybė ne tik galėtų nustatyti jos tvarką, bet ir apmokėtų išlaidas iš biudžeto. Lietuvos turto vertintojų asociacijos vadovas Tauras Antanas Tupinis sako, kad tai būtų teisinga kiekvieno turto savininko atžvilgiu.  „Turto vertės tikslinimą turėtų net valstybė apmokėti.

Seimas klimpsta ginčuose dėl mokesčių reformos. Verslo atstovai reikalauja ją kišti kuo giliau į stalčių, tačiau profsąjungos ir skurstančių gynėjai atvirkščiai – spaudžia parlamentarus mokesčius dar labiau didinti. Finansų ministras Rimantas Šadžius tikina, kad reformos likimas parlamentarų rankose ir aiškina, kad didesnių mokesčių reikia ne tik atskirčiai mažinti ar viešosioms paslaugoms, bet ir šalies gynybai.

Vyriausybei paprašius visų ministerijų, išskyrus Krašto apsaugos (KAM), jų įstaigas bei asignavimų valdytojus 2026 metais sutaupyti daugiau nei 100 milijonų eurų išlaidų, finansų ministras Rimantas Šadžius sako, jog išanalizavus ministerijų informaciją apie galimus sutaupymus paaiškėjo, kad jų suma siektų tik apie 38 mln. eurų.  „Bet biudžetinės derybos (dėl 2026 metų ir trimečio 2026-2028 metų biudžeto – BNS) dar neprasidėjo.

 Finansų ministras Rimantas Šadžius sako dar nėra galutinai apsisprendęs, ar sieks Euro grupės pirmininko posto.  „Asmeninio sprendimo dar nesu priėmęs“, – antradienį Seime žurnalistams teigė R. Šadžius.   „Priimsiu sprendimą po to, kai bus paskelbti rinkimai. Bus terminas, per kurį kandidatai, kurie kels savo kandidatūras, pateiks savo vizijas, kaip jie matytų Euro grupės tolesnę veiklą“, – pridūrė ministras.

Atidėję visus darbus ir keliones, valdantieji po pateikimo pritarė naujajam nekilnojamojo turto mokesčiui. Pagrindinio būsto mokesčio grindys bus 10 tūkstančių eurų, o kito turto – 50 tūkstančių eurų. Finansų ministras Rimantas Šadžius tikina, kad grindimis siekia apsaugoti gyventojus nuo galimo savivaldybių politikų godumo, tačiau opozicijos atstovai grindis vadina nelogiškomis.

Sumaištis valdančiojoje koalicijoje dėl naujojo nekilnojamojo turto mokesčio tęsiasi. Seimui atmetus Vyriausybės pateiktą projektą, finansų ministras skubiai jį keičia ir jau sutinka padidinti nepamokestinamąjį dydį ir nuo mokesčio atleisti prasčiausio turto savininkus. Rimantas Šadžius skaičiuoja, kad tokiu atveju gynybai teks mažiau pinigų, mat šio mokesčio gyventojai sumokės trečdaliu mažiau – ne 14 , o 9 milijonus eurų per metus.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad siūlymas nustatyti mažiausiai 10 tūkst. eurų siekiančias pirmo būsto apmokestinimo „grindis“, o ne leisti savivaldybėms savo nuožiūra apsispręsti dėl bet kokio jų dydžio, gyventojams užtikrina socialines garantijas dėl jų turimo pagrindinio būsto apmokestinimo.

Lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas šildymui nebeturi socialinės prasmės, sako finansų ministras.  Tačiau Rimantas Šadžius pabrėžia, kad panaikinus lengvatą reikėtų liberalizuoti šildymo kompensacijų mokėjimo tvarką atlaisvinant reikalavimus gyventojų turtui.  „Ji (lengvata – BNS) socialinės prasmės galbūt ir turėjo prieš 15 metų.

 Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad Vyriausybės inicijuojama kai kurių mokesčių pertvarka leis Lietuvai tinkamai reaguoti į gynybos ir socialinio saugumo iššūkius.    „Šalis susiduria su iššūkiais, iš kurių pagrindinis, žinoma, saugumo. Jis daugiaveidis – ne tik karinis saugumas, bet taip pat ir socialinis. Ir privalome į tuos iššūkius teisingai reaguoti“, – antradienį Seimui pristatydamas svarbiausių mokesčių pataisas teigė R. Šadžius.

Seimui antradienį pristatant mokesčių reformos planą, finansų ministras Rimantas Šadžius sako besitikintis, kad parlamentas „nepuls pritarinėti gausioms lengvatų iniciatyvoms“. „Tikiuosi, parlamentas, svarstydamas mūsų finansinę situacija, bus išmintingas ir nepuls pritarinėti gausioms lengvatų iniciatyvoms, kurioms šiandien, labai atsakingai galiu pareikšti, neturime finansinių galimybių“, – LRT radijui antradienį sakė ministras.

Finansų ministrui Rimantui Šadžiui atskleidus, kad galutinis siūlymas dėl visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio atsirado likus kelioms valandos iki Vyriausybės sprendimo, Seime jis sulaukė klausimų iš buvusių valdančiųjų. Tačiau ministras nepasimetė ir atkirto, kad buvusios Vyriausybės pasiūlytas mokesčių pakeitimų paketas apskritai nesulaukė finalo.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad balandžio pabaigoje prieš Nekilnojamojo turto (NT) mokestį sostinėje surengtas mitingas turėjo įtakos sprendžiant dėl mokestinių pakeitimų. Pasak jo, kiekvieniems valdantiesiems yra svarbu žinoti, kokios emocijos tvyro visuomenėje. „Kadangi mokestinių pakeitimų paketas, įstatymų siūlymai buvo viešai paskelbti, tai buvo visko.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad galutinis siūlymas dėl visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio atsirado likus kelioms valandos iki Vyriausybės sprendimo. Taip jis kalbėjo trečiadienį Ministrų kabinetui patvirtinus kai kurių mokesčių pakeitimų paketą, numatantį leisti savivaldybėms pačioms nustatyti neapmokestinamą pirmojo būsto vertę, vadinamąsias grindis, o virš jų būtų taikomi 0,1–1 proc. tarifai.

 Lietuvai ir kitoms su Rusija besiribojančioms šalims ypač svarbi partnerystė gynybos srityje su JAV – Europos Sąjunga (ES) ją turėtų išsaugoti, nepaisant ginčų su Donaldu Trumpu, sako Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius. „Turime labai svarbius NATO partnerius, kurių pozicijos su mūsiškėmis sutampa tiek politiniu lygmeniu, tiek kartu užtikrinant gynybos pajėgumus, – tai Norvegija, Kanada ir Jungtinės Valstijos“, – interviu leidiniui „Politico“ teigė R. Šadžius.

Valstybei kuriant gynybos įmonių holdingą, reikėtų įsteigti daugiau bendrų užsienio investuotojų ir valstybės valdomų įmonių, sako finansų ministras Riamntas Šadžius.

Finansuoti Rūdninkų karinio miestelio projektą svarstantis Europos investicijų bankas (EIB) savo aiškesnę poziciją dėl to turėtų pateikti birželį, artimiausiame direktorių valdybos posėdyje, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. Jis teigė manantis, jog EIB nuspręs finansiškai prisidėti prie šio Vokietijos karinei brigadai Lietuvoje svarbaus projekto. „Negalėčiau pasakyti konkrečių datų, bet direktorių tarybos posėdis, vienas artimiausių, numatytas birželį.

Finansų ministro atstovu spaudai pradėjo dirbti iki šiol „Verslo žinių“ žurnalistu dirbęs Dalius Simėnas, ketvirtadienį pranešė Finansų ministerija. Rimantui Šadžiui jis patarinės komunikacijos ir viešųjų ryšių klausimais. D. Simėnas yra dirbęs atstovu ryšiams su visuomene buvusioje Vertybinių popierių komisijoje, o „Verslo žiniose“ su pertrauka dirbo nuo 2001 metų.

Valdantiesiems ruošiantis priimti mokesčių reformą, prezidentas Gitanas Nausėda pasigenda finansų ministro paaiškinimų. Šalies vadovas ragina ministrą paaiškinti visuomenei ruošiamus mokesčių pakeitimus. Ministras žada pasistengti pasitaisyti, tačiau kalba, kad apie mokesčius šnekėsis su politikais.

Viešojoje erdvėje darkart atsinaujinus diskusijoms dėl planuojamų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimų, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, kad daugiausia problemų šiuo klausimu kelia nepakankama finansų ministro Rimanto Šadžiaus komunikacija. „Šiandien su NT mokesčiu didžiulė bėda yra ta, kad mes finansų ministro – nematome, o jis turėtų būti pirmose eilėse ir aiškinti, kaip veiks šis mokestis, atsakinėti į klausimus apie jį“, – laidoje „Iš esmės“ kalbėjo S. Skvernelis.

Finansų ministras Rimantas Šadžius su Šiaurės investicijų banku (angl. Nordic Investment Bank – NIB) pasirašys 400 mln. eurų paskolos sutartį, šias lėšas skiriant Lietuvos saugumo stiprinimui. R. Šadžius šią galimybę su NIB prezidentu André Küüsvek aptarė kovo viduryje, kai buvo išvykęs į Helsinkį, o gegužės 6 d. Vilniaus rotušėje planuojama oficialiai pasirašyti sutartį.

Norint švelninti ateinančiais metais prognozuojamą valstybės skolos augimą, būtina keisti Lietuvos viešųjų finansų sistemą, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. Pasak jo, valdžios sektoriaus skola 2024 m. pabaigoje sudarė 38,2 proc. nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) arba 29,9 mlrd. eurų ir kitais metais augs.

Seimas svarstys siūlymą valstybės įmonės statusą turintį Turto banką pertvarkyti į akcinę bendrovę. Pasak finansų ministro Rimanto Šadžiaus, pavertus Turto banką akcine bendrove, valstybė galės efektyviau naudoti savo nekilnojamą turtą, mažinti jo išlaikymo kaštus ir didinti skaidrumą.

Vašingtone su Ukrainos finansų ministru susitikęs Gintauto Palucko vadovaujamo ministrų kabineto narys Rimantas Šadžius žada tolesnę finansinę paramą Kyjivui.  „Pirmiausia, noriu dar kartą akcentuoti – remsime Ukrainą tiek finansiškai, tiek politiškai – tiek, kiek reikės. Ne tik iki Ukrainos pergalės, bet ir po jos – mums labai rūpi, kad jūsų šalies atstatymo projektai vyktų kuo sklandžiau ir sparčiau“, – susitikime su Ukrainos kolega Serhiy Marchenko pabrėžė Lietuvos finansų ministras.

Siūlomo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio idėja kelia klausimų ne tik gyventojams, bet ir patiems politikams. Būsimomis naujovėmis labiausiai piktinasi tie, kas turi savo būstą ir kam gresia mokesčio mokėjimas. Tačiau dėl didesnio NT mokesčio papildomų išlaidų gali patirti ir tie, kurie nuosavo būsto net neturi. Specialistai pastebi, kad jei mokesčio pakeitimai bus priimti ir įsigalios, papildomų išlaidų patirs ir būsto nuomotojai.

Finansų ministrui Rimantui Šadžiui dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio liejasi kritikos lavina. Koalicijos partneriai reikalauja didesnės neapmokestinamosios vertės ir nuolaidos pirmajam būstui. Auditoriai skaičiuoja, kad naujasis modelis palankus turčiams, mat pagal dabartinį įstatymą gresiančius mokesčius sumažins iki 6 kartų, o štai vidutinės vertės turto savininkams mokestis atsiras ir net didės.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako dar nėra galutinai apsisprendęs, ar sieks Euro grupės pirmininko posto.   „Šiuo metu dėl savo kandidatavimo nesu priėmęs galutinio sprendimo“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė R. Šadžius.    BNS remdamasis leidiniu „Politico“ rašė, kad jis svarsto pretenduoti į grupės pirmininko postą.  Balsavimas dėl Euro grupės vadovo turėtų vykti šių metų liepą.

Finansų ministerijos siūloma nauja nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo tvarka brangaus turto savininkų įnašų iš esmės nepakeistų, nepaisant siūlomo mažesnio tarifo, sako finansų ministras Rimantas Šadžius.    „Laipteliai ir jų ribos buvo apskaičiuotos tokiu būdu, kad tiems žmonėms, kurie dabar moka brangaus NT mokestį, mokėtina suma ir nemažėtų, ir kad labai nedidėtų“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė R. Šadžius.

Finansų ministerija siūlo kas trejus metus nustatyti nekilnojamojo turto (NT) mokestinę vertę, sako ministras Rimantas Šadžius. Dabar ji nustatoma kas penkerius metus. „Mes pasiūlėme, kad turto vertinimas būtų daromas dažniau, kas trejus metus, kas yra geroji tarptautinė praktika, kadangi visos šalys susiduria su šiais klausimais. Ir jeigu Seimas pritars, kitas vertinimas taip drastiškai nebesiskirs nuo to, kas bus įvertinta kitų metų sausį“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė R. Šadžius.

Už nekilnojamąjį turtą teks mokėti, jei jo vertė viršys 40 tūkst. eurų. Mažiausias metinis mokestis sieks 5 eurus, už pusės milijono eurų vertės namus teks mokėti 500 eurų, už milijono eurų namus teks pakloti 5 tūkst. eurų – tokį visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokestį siūlo finansų ministras Rimantas Šadžius.  Finansų ministras teikia kelis mėnesius derintą visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio projektą. Juo siūlo mokestį užkrauti turtui, kurio vertė viršys 40 tūkst.

Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas šildymui, karštam vandeniui bei malkoms, kurio teikiamame mokestinių pakeitimų pakete siūloma atsisakyti, yra pasenęs. Anot jo, lengvata buvo reikalinga, kai gyventojų algos buvo mažesnės, tad žmonės daugiau pajamų išleisdavo šildymui.   „Iš tikrųjų ta lengvata buvo labai svarbi tada, kai komunalinės paslaugos buvo žymiai brangesnės, lyginant su žmonių pajamomis.

Finansų ministras Rimantas Šadžius ramina dėl trečiadienį ministerijos pasiūlyto mokesčio visoms ne gyvybės draudimo sutartis. Pasak jo, laisva rinka šioje srityje užtikrins, kad draudimo įmonės Lietuvos nepaliks. „Aš būčiau skeptiškas tų atžvilgiu, kurie kategoriškai sako, kad visi (draudikai – ELTA) išvažiuos, šitas nunyks ar anas sužlugs – taip tikrai nebus, nes privačiame sveikatos draudime ir kitose draudimo srityse yra laisva rinka“, – trečiadienį žurnalistams teigė R. Šadžius.

Siūlymas nuo 40 tūkst. eurų taikyti nekilnojamo turto (NT) mokestį yra kompromisinis, teigia finansų ministras Rimantas Šadžius. Taip pat, anot jo, Finansų ministerijos siūlomas NT mokesčio modelis per daug neapkrautų Lietuvos gyventojų.  „Tai kompromisinis variantas, paruoštas atsižvelgus į išsakytus neramumus“, – trečiadienį žurnalistams teigė R. Šadžius.  „Šeima, turinti 250 tūkst.

Premjerui Gintautui Paluckui pranešus, kad kitais metais gynybai numatoma skirti 5,25 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), finansų ministras Rimantas Šadžius sako, jog tokia dalis nebūtinai atsispindės 2026 metų valstybės biudžete.  „Nežiūrėkim plokščiai į gynybos finansavimą. Tie penki su virš procentų, jie nebūtinai turi būti įkalkuliuoti į mūsų valstybės biudžetą.

Dalies mokesčių pakeitimus parengusios ir trečiadienį paskelbusios Finansų ministerijos vadovas Rimantas Šadžius tikisi, kad po 2-3 metų iš padidintų mokesčių valstybės biudžetas papildomai gaus apie 600 mln. eurų pajamų per metus, Pasak R. Šadžiaus, ministerijos ekspertų skaičiavimais, pagal blogiausią scenarijų šie pakeitimai šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą sumažintų 0,2 proc.

Dauguma lietuvių gyvena butuose ir namuose, kurių rinkos vertė siekia iki 75 tūkst. eurų. Ir vos 2 tūkst. visų šalies butų ir namų vertė viršija pusę milijono eurų, nors per dešimtmetį būsto vertės padidėjo trigubai. Taip skaičiuoja Registrų centras, kuriuo remsis valdžia, įvesdama visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį. Finansų ministras Rimantas Šadžius prieš pat Velykas žada paskelbti visus savo mokesčių reformos projektus.

Sprendimas nuo šių metų pradžios padidinti degalų akcizus jau turi neigiamų pasekmių tiek šalies ekonomikai, tiek valstybės biudžeto pajamoms. Verslo atstovai ragina neieškoti kaltų dėl susiklosčiusios situacijos, bet žvelgti į priekį ir pristabdyti numatytą 2026 m. akcizų didinimą, kuris gali turėti itin skaudžių padarinių Lietuvos ekonomikai. Šiemet pakilus degalų akcizams, Lietuvos transporto įmonės ir pasienio regionų gyventojai masiškai pradėjo degalus pirkti kaimyninėse šalyse.

Seimui galutinai apsisprendus didesnę Lietuvos banko (LB) pelno įmoką nukreipti gynybai, analogišku principu registruoti naujus mokestinių pakeitimų projektus finansų ministrą paragino liberalas Simonas Gentvilas. Politikas pabrėžė – priešingu atveju pati liberalų frakcija kiekvienam naujam mokesčių projektui siūlys Valstybės gynybos fondo lydinčiąsias pataisas.

Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad nors ministerijos įpareigotos kitais metais 5 proc. sumažinti išlaidas, tai nebus daroma naikinant socialines išmokas ar institucijų suteikiamas paslaugas. Anot jo, taupymo bus siekiama efektyvinant ministerijų veiklą ir mažinant jų valdymo išlaidas.  „Eina kalba būtent apie valdymo išlaidas, apie tai, kas išleidžiama informacinėms technologijoms, konferencijoms, viešinimui, patalpų išlaikymui ir pan.

Finansų ministras Rimantas Šadžius antrina premjerui Gintautui Paluckui, pareiškusiam, kad nereikėtų baimintis dėl visuomenėje jau pasigirstančių ketinimų protestuoti prieš ruošiamus mokestinius pakeitimus. Ministro teigimu, visuomenės noras parodyti savo nepasitenkinimą valdžios iniciatyvomis yra demokratijos apraiška. „Kiekvienas gali reikšti savo nuomonę“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė R. Šadžius.

Į kovą dėl antrosios pensijų pakopos likimo stoja didieji šalies komerciniai bankai. Jie ragina valdančiuosius užtikrinti, kad joje liktų kuo daugiau dalyvių ir pinigų. Tačiau į tai ministrė Inga Ruginienė atšauna, kad patys fondų valdytojai turi stengtis ir įtikinėti lietuvius likti antroje pakopoje.  Kova vyksta ir dėl 300 milijonų eurų skatinamųjų įmokų iš valstybės biudžeto.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, skatinant pensijų fondų investicijas Lietuvoje, bus siūloma išplėsti tam tinkamo turto rūšių sąrašą, į jį įtraukiant ir gynybos pramonės bendrovių leidžiamas obligacijas. Politikas patvirtino, kad jo vadovaujama ministerija jau parengė tai numatančias įstatymo pataisas, jas derina su partneriais ir artimiausiomis savaitėmis teiks Seimui bei Vyriausybei.

Socialdemokratų Sauliaus Čaplinsko, Rimanto Šadžiaus ir Remigijaus Motuzo artimieji užima įvairias, daugiausiai politinio pasitikėjimo pareigas Seime, skelbia naujienų portalas „Delfi“. Visgi, politikai neigia, kad giminystės ryšiai su kai kuriais socialdemokratais turėjo įtakos, priimant į darbą kolegų artimuosius. S. Čaplinsko žmona Irma Čaplinskienė dirba socialdemokrato Giedriaus Drukteinio patarėja komunikacijos klausimais.

Finansų ministras Rimantas Šadžius nemano, kad nekilnojamo turto (NT) mokesčio taikymas valstybės nuosavybei duotų mokestinės naudos. Be to, anot jo, toks mokestis dubliuotų Turto banko rolę užtikrinant, kad valstybinis NT naudojamas efektyviai.   „Valstybė mokėtų sau, viena vertus. Antra vertus, yra tiesos, kad turi būti stimulai, valstybės institucijoms nepiktnaudžiauti plotais. Bet valstybės NT yra valdomas Turto banko, o institucijos turi nuomotis šį turtą ir mokėti iš savo biudžeto.

Vyriausybei planuojant nuo 2026-ųjų kurti naują Regionų ministeriją, finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad tai svarstoma daryti jungiant esamų ministerijų padalinius, atsakingus už regioninę politiką, ir perskirstant jau numatytus biudžetus. „Suvienyti (atskirų ministerijų padalinius – ELTA) į vieną organizacinį darinį, nedidinant bendro ministerijų išlaikymo biudžeto – tai yra svarstytinas kelias.

Koalicijos tarybai nutarus nebesvarstyti papildomo 8 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo ypač daug uždirbantiems, finansų ministras Rimantas Šadžius, kad diskusija dėl didesnio turtingiausiųjų apmokestinimo dar nebaigta. „Įstatymų projektai dar nepakeisti, diskusija dėl papildomo laiptelio labai labai aukštoms pajamoms vyksta.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad laukia dar ilgas kelias, kol finansuoti gynybos infrastruktūros projektus sutikęs Europos investicijų bankas (EIB) priims sprendimą skolinti vokiečių brigadai skirto Rūdninkų karinio miestelio Lietuvoje statyboms. „Sprendimo priėmimo taškų yra labai daug: ir pasirinkimas konkrečių kontraktorių, ir sutarčių analizė, ir sutarčių pasirašymas, konkrečių rangovų pasirinkimas (...), po to – finansavimo konkretaus skyrimas.

Valdančioji koalicija artėja prie gana gero sutarimo dėl mokesčių pakeitimų, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. „Tiesos (dėl mokesčių pakeitimų – BNS) dar nėra. Šiandien yra diena, kai koalicijos taryba aptars tolesnes kryptis. Labai tikiuosi iš to, ką girdžiu, kad koalicijoje kyla gana geras sutarimas“, – antradienį susitikime su Amerikos prekybos rūmų nariais Lietuvoje sakė R. Šadžius.

Su Jungtinės Karalystės (JK) iždo vyriausiuoju sekretoriumi pirmadienį susitikęs finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad Europa turi toliau griežtinti sankcijas karą prieš Ukrainą pradėjusiai Rusijai.

Lietuva tikisi tolesnių Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) investicijų į šalies projektus, įskaitant privataus sektoriaus, energetikos ir kapitalo rinkų plėtrą, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. „Nors dėl savo specifinio mandato ERPB tiesiogiai negali prisidėti prie gynybos projektų finansavimo, tačiau daugumą banko investicijų nukreipiant į privatų sektorių stiprinamas šalies atsparumas, žalioji transformacija ir energetinė nepriklausomybė.