„Nežiūrėkim plokščiai į gynybos finansavimą. Tie penki su virš procentų, jie nebūtinai turi būti įkalkuliuoti į mūsų valstybės biudžetą. Nepamirškime, kad mes paleidžiame milžinišką viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektą – tai yra gynybos išlaidos į karinio miestelio Rūdninkuose statybą. Iš valstybės biudžeto mes pradėsime kompensuoti tas investuotas lėšas nuo 2028 metų ir tas kompensavimas išsidėstys per ilgą laikotarpį, kurį mes suderėsime, pavyzdžiui, su Europos investicijų banku“, – interviu BNS sakė finansų ministras.
Jo teigimu, ginkluotės įsigijimus valstybė sugebės finansuoti iš papildomų mokesčių, surinktų į Gynybos fondą.
„Tai, ką mes gynybai išleisime 2026-2027 metais, nebūtinai atsispindės valstybės biudžete. Tačiau tai, ko reikia mums valstybės biudžete, pavyzdžiui, įsigyjant ginkluotę arba dalyvaujant europiniuose įsigijimo projektuose, tai šitą iš Gynybos fondo lėšų papildytų tokiu būdu, manau, mes sugebėsime finansuoti, kad smarkiai nepažeistume Mastrichto kriterijų“, – aiškino R. Šadžius.
Ministras pakartojo, kad Lietuva pasinaudos Europos Sąjungos siūloma išlyga, kuri leis laikinai peržengti 3 proc. Mastrichto deficito ribą.
„Bet sąlyga yra, kad po ketverių metų mes turime tą peržengimą susikompensuoti. Tai tokiu būdu mes pinigų srautus ir susiplanuosim“, – pridūrė R. Šadžius.
BNS anksčiau rašė, kad R. Šadžius tikisi, jog Europos Komisija (EK) iki vasaros apsispręs, ar leisti Europos Sąjungos (ES) narėms pažeisti fiskalinę drausmę ir į bendrą biudžeto deficitą neįskaičiuoti gynybai, įskaitant infrastruktūros projektus, išleisto 1,5 proc. BVP.
EK kovą pristatė Bendrijos gynybos gaires ir dalį gynybos stiprinimo plano priemonių – ji siūlo sušvelninti bloko fiskalines taisykles ir leisti valstybėms skirti daug daugiau lėšų gynybai – į biudžeto deficitą neskaičiuoti jai išleisto 1,5 proc. BVP. Ši priemonė per ketverius metus galėtų atlaisvinti 650 mlrd. eurų.
G. Paluckas galimybę gynybai išleisto 1,5 proc. BVP neįskaičiuoti į biudžeto deficitą tuomet pavadino „vieninteliu geru dalyku“ Europos gynybos plane.
BNS rašė, jog Valstybės gynimo taryba dar sausį nusprendė siekti, jog Lietuva krašto apsaugai iki 2030-ųjų skirtų papildomus 12–13 mlrd. eurų, kas kilsteltų finansavimą gynybai iki 5–6 proc. BVP.
Tam lėšų pirmiausia planuojama imti skolinantis, o vėliau dalį išlaidų padengti padidinus kai kuriuos mokesčius ir iš ekonomikos augimo.
Finansavimas gynybai didinamas siekiant iki 2030 metų išvystyti kariuomenės diviziją.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
