Šiemet pakilus degalų akcizams, Lietuvos transporto įmonės ir pasienio regionų gyventojai masiškai pradėjo degalus pirkti kaimyninėse šalyse. Dėl šios priežasties sumokami akcizai ir pridėtinės vertės mokestis (PVM) lieka užsienyje, taip pat didinamos kitų šalių mažmeninės prekybos apyvartos.
Ekonomistai pabrėžia, kad išaugusios degalų kainos turėjo įtakos ir spartesniam infliacijos augimui – kovo mėnesį metinė infliacija siekė 4,1 proc. Didieji prekybos tinklai jau praneša apie tiekėjų prašymus branginti maisto produktus, todėl kainų augimo tendencija tęsis.
Akcizų plano tikslai – nepasiekiami
Premjeras Gintautas Paluckas ir finansų ministras Rimantas Šadžius pareiškė, kad situacijos nedramatizuoja ir akcizų surinkimo rezultatus įvardija kaip optimistiškus. Verslo atstovams tokie pareiškimai atrodo nesuprantami, nes realybė kitokia.
„Verslui kyla pagrįstų klausimų, kodėl aiškiai neigiamus rezultatus valdžios atstovai pateikia kaip teigiamus. Taip, nominaliai akcizų surenkama daugiau, nes išaugo tarifai, tačiau jau dabar akivaizdu, kad šių metų 200 mln. eurų akcizų surinkimo tikslas nebus pasiektas. Tai reiškia, kad valstybė turės ieškoti papildomų lėšų biudžeto deficitui mažinti ir skylėms užkamšyti“, – pažymi Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos įmonių asociacijos (LIEPA) prezidentė Kristina Čeredničenkaitė.
Situacija mažmeninės degalų prekybos sektoriuje dar blogesnė. Premjero teigimu, šiemet dyzelino pardavimai sumažės 6 proc. Tačiau LIEPA duomenys rodo, kad bendri degalų pardavimai krito beveik dvigubai daugiau (11 proc.), o kovo mėnesio rezultatai dar prastesni – rinkos kritimas siekia 12–13 proc. Todėl nėra objektyvių priežasčių, dėl kurių degalų prekyba galėtų atsigauti artimiausiu metu.
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidento ir ekonomisto Mariaus Dubnikovo teigimu, akcizų didinimas pasiekė kritinį tašką, priversdamas verslą keisti įpročius.
„Jei Latvija ir Lenkija akcizų nekelia, o Lietuva kelia, verslas natūraliai reaguoja ir renkasi užsienio degalines. Didžiausias nuosmukis pastebimas dyzelino segmente, nes net ir nedideli kainų skirtumai skatina įmones degalus pirkti užsienyje“, – sako ekonomistas. Pasak jo, jei situacija nepagerės, 2026 metais akcizus teks mažinti, o ne didinti.
Vartojimą mažinti reikia kitaip
Žaliosios energetikos sektoriaus atstovus nustebino teiginiai, jog akcizų didinimu buvo siekiama mažinti dyzelino vartojimą.
„Mes palaikome tikslą mažinti iškastinio kuro vartojimą transporte visoje Europoje, tačiau akcizų didinimas pavienėse šalyse yra neefektyvus būdas. Dyzelino vartojimas realiai nesumažėjo – degalai tiesiog perkami Lenkijoje, o tarša lieka Lietuvoje“, – sako Atsinaujinančių degalų asociacijos FUTURE FUEL prezidentas Vytautas Kisielius.
Pasak V. Kisieliaus, mažėjant bendram degalų pardavimui Lietuvoje, šiemet krito ir atsinaujinančių degalų pardavimai – apie 10 proc. Jei ši tendencija tęsis, teks mažinti gamybą, mažiau supirkti grūdų ir rapsų iš Lietuvos ūkininkų. Jis pabrėžia, kad efektyvesnis būdas mažinti dyzelino vartojimą būtų aktyviau skatinti atsinaujinančių degalų, biometano ir elektros naudojimą transporte.
„Tube Green“ bendrovės vadovas Jurgis Polujanskas pritaria šiai pozicijai ir akcentuoja biometano potencialą: „Lietuva gali ženkliai sumažinti dyzelino vartojimą sunkiajame transporte, skatindama biometano naudojimą. Tačiau paradoksalu, jog šalyje statomos naujos biometano gamyklos, bet šio ekologiško kuro vartojimas neskatinamas. Gamintojams kyla reali problema, kur realizuoti lietuvišką biometaną.“
Degalų kainos – svarbus infliacijos veiksnys
Finansų ministras teigia, kad degalų brangimui daugiau įtakos turi pasaulinės naftos kainos ir degalinių maržos. Vis dėlto Lietuvos energetikos agentūros duomenys rodo, kad mokesčiai sudaro daugiau nei pusę dyzelino kainos.
„Infliacija šoktelėjo dėl pastaraisiais metais didėjusių atlyginimų, tačiau energijos ir degalų kainos taip pat yra itin svarbus infliacijos veiksnys. Jos veikia daugelio kitų prekių kainas, ypač tų, kurių savikainoje didelę dalį sudaro transporto išlaidos“, – akcentuoja ekonomistas M. Dubnikovas.
Verslas vieningai teigia, kad prioritetas dabar turėtų būti numatyto 2026 m. akcizų didinimo sustabdymas ir aktyvus dialogas su kaimyninėmis šalimis dėl mokesčių politikos derinimo. Jei nebus pasiekta susitarimų, Lietuvai keliant akcizus toliau, degalų kainos taps nekonkurencingos ir turės katastrofiškų padarinių šalies ekonomikai.
