rimantas šadžius

Finansų ministrui Rimantui Šadžiui dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio liejasi kritikos lavina. Koalicijos partneriai reikalauja didesnės neapmokestinamosios vertės ir nuolaidos pirmajam būstui. Auditoriai skaičiuoja, kad naujasis modelis palankus turčiams, mat pagal dabartinį įstatymą gresiančius mokesčius sumažins iki 6 kartų, o štai vidutinės vertės turto savininkams mokestis atsiras ir net didės.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako dar nėra galutinai apsisprendęs, ar sieks Euro grupės pirmininko posto.   „Šiuo metu dėl savo kandidatavimo nesu priėmęs galutinio sprendimo“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė R. Šadžius.    BNS remdamasis leidiniu „Politico“ rašė, kad jis svarsto pretenduoti į grupės pirmininko postą.  Balsavimas dėl Euro grupės vadovo turėtų vykti šių metų liepą.

Finansų ministerijos siūloma nauja nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo tvarka brangaus turto savininkų įnašų iš esmės nepakeistų, nepaisant siūlomo mažesnio tarifo, sako finansų ministras Rimantas Šadžius.    „Laipteliai ir jų ribos buvo apskaičiuotos tokiu būdu, kad tiems žmonėms, kurie dabar moka brangaus NT mokestį, mokėtina suma ir nemažėtų, ir kad labai nedidėtų“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė R. Šadžius.

Finansų ministerija siūlo kas trejus metus nustatyti nekilnojamojo turto (NT) mokestinę vertę, sako ministras Rimantas Šadžius. Dabar ji nustatoma kas penkerius metus. „Mes pasiūlėme, kad turto vertinimas būtų daromas dažniau, kas trejus metus, kas yra geroji tarptautinė praktika, kadangi visos šalys susiduria su šiais klausimais. Ir jeigu Seimas pritars, kitas vertinimas taip drastiškai nebesiskirs nuo to, kas bus įvertinta kitų metų sausį“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė R. Šadžius.

Už nekilnojamąjį turtą teks mokėti, jei jo vertė viršys 40 tūkst. eurų. Mažiausias metinis mokestis sieks 5 eurus, už pusės milijono eurų vertės namus teks mokėti 500 eurų, už milijono eurų namus teks pakloti 5 tūkst. eurų – tokį visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokestį siūlo finansų ministras Rimantas Šadžius.  Finansų ministras teikia kelis mėnesius derintą visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio projektą. Juo siūlo mokestį užkrauti turtui, kurio vertė viršys 40 tūkst.

Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas šildymui, karštam vandeniui bei malkoms, kurio teikiamame mokestinių pakeitimų pakete siūloma atsisakyti, yra pasenęs. Anot jo, lengvata buvo reikalinga, kai gyventojų algos buvo mažesnės, tad žmonės daugiau pajamų išleisdavo šildymui.   „Iš tikrųjų ta lengvata buvo labai svarbi tada, kai komunalinės paslaugos buvo žymiai brangesnės, lyginant su žmonių pajamomis.

Finansų ministras Rimantas Šadžius ramina dėl trečiadienį ministerijos pasiūlyto mokesčio visoms ne gyvybės draudimo sutartis. Pasak jo, laisva rinka šioje srityje užtikrins, kad draudimo įmonės Lietuvos nepaliks. „Aš būčiau skeptiškas tų atžvilgiu, kurie kategoriškai sako, kad visi (draudikai – ELTA) išvažiuos, šitas nunyks ar anas sužlugs – taip tikrai nebus, nes privačiame sveikatos draudime ir kitose draudimo srityse yra laisva rinka“, – trečiadienį žurnalistams teigė R. Šadžius.

Siūlymas nuo 40 tūkst. eurų taikyti nekilnojamo turto (NT) mokestį yra kompromisinis, teigia finansų ministras Rimantas Šadžius. Taip pat, anot jo, Finansų ministerijos siūlomas NT mokesčio modelis per daug neapkrautų Lietuvos gyventojų.  „Tai kompromisinis variantas, paruoštas atsižvelgus į išsakytus neramumus“, – trečiadienį žurnalistams teigė R. Šadžius.  „Šeima, turinti 250 tūkst.

Premjerui Gintautui Paluckui pranešus, kad kitais metais gynybai numatoma skirti 5,25 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), finansų ministras Rimantas Šadžius sako, jog tokia dalis nebūtinai atsispindės 2026 metų valstybės biudžete.  „Nežiūrėkim plokščiai į gynybos finansavimą. Tie penki su virš procentų, jie nebūtinai turi būti įkalkuliuoti į mūsų valstybės biudžetą.

Dalies mokesčių pakeitimus parengusios ir trečiadienį paskelbusios Finansų ministerijos vadovas Rimantas Šadžius tikisi, kad po 2-3 metų iš padidintų mokesčių valstybės biudžetas papildomai gaus apie 600 mln. eurų pajamų per metus, Pasak R. Šadžiaus, ministerijos ekspertų skaičiavimais, pagal blogiausią scenarijų šie pakeitimai šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą sumažintų 0,2 proc.

Dauguma lietuvių gyvena butuose ir namuose, kurių rinkos vertė siekia iki 75 tūkst. eurų. Ir vos 2 tūkst. visų šalies butų ir namų vertė viršija pusę milijono eurų, nors per dešimtmetį būsto vertės padidėjo trigubai. Taip skaičiuoja Registrų centras, kuriuo remsis valdžia, įvesdama visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį. Finansų ministras Rimantas Šadžius prieš pat Velykas žada paskelbti visus savo mokesčių reformos projektus.

Sprendimas nuo šių metų pradžios padidinti degalų akcizus jau turi neigiamų pasekmių tiek šalies ekonomikai, tiek valstybės biudžeto pajamoms. Verslo atstovai ragina neieškoti kaltų dėl susiklosčiusios situacijos, bet žvelgti į priekį ir pristabdyti numatytą 2026 m. akcizų didinimą, kuris gali turėti itin skaudžių padarinių Lietuvos ekonomikai. Šiemet pakilus degalų akcizams, Lietuvos transporto įmonės ir pasienio regionų gyventojai masiškai pradėjo degalus pirkti kaimyninėse šalyse.

Seimui galutinai apsisprendus didesnę Lietuvos banko (LB) pelno įmoką nukreipti gynybai, analogišku principu registruoti naujus mokestinių pakeitimų projektus finansų ministrą paragino liberalas Simonas Gentvilas. Politikas pabrėžė – priešingu atveju pati liberalų frakcija kiekvienam naujam mokesčių projektui siūlys Valstybės gynybos fondo lydinčiąsias pataisas.

Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad nors ministerijos įpareigotos kitais metais 5 proc. sumažinti išlaidas, tai nebus daroma naikinant socialines išmokas ar institucijų suteikiamas paslaugas. Anot jo, taupymo bus siekiama efektyvinant ministerijų veiklą ir mažinant jų valdymo išlaidas.  „Eina kalba būtent apie valdymo išlaidas, apie tai, kas išleidžiama informacinėms technologijoms, konferencijoms, viešinimui, patalpų išlaikymui ir pan.

Finansų ministras Rimantas Šadžius antrina premjerui Gintautui Paluckui, pareiškusiam, kad nereikėtų baimintis dėl visuomenėje jau pasigirstančių ketinimų protestuoti prieš ruošiamus mokestinius pakeitimus. Ministro teigimu, visuomenės noras parodyti savo nepasitenkinimą valdžios iniciatyvomis yra demokratijos apraiška. „Kiekvienas gali reikšti savo nuomonę“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė R. Šadžius.

Į kovą dėl antrosios pensijų pakopos likimo stoja didieji šalies komerciniai bankai. Jie ragina valdančiuosius užtikrinti, kad joje liktų kuo daugiau dalyvių ir pinigų. Tačiau į tai ministrė Inga Ruginienė atšauna, kad patys fondų valdytojai turi stengtis ir įtikinėti lietuvius likti antroje pakopoje.  Kova vyksta ir dėl 300 milijonų eurų skatinamųjų įmokų iš valstybės biudžeto.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, skatinant pensijų fondų investicijas Lietuvoje, bus siūloma išplėsti tam tinkamo turto rūšių sąrašą, į jį įtraukiant ir gynybos pramonės bendrovių leidžiamas obligacijas. Politikas patvirtino, kad jo vadovaujama ministerija jau parengė tai numatančias įstatymo pataisas, jas derina su partneriais ir artimiausiomis savaitėmis teiks Seimui bei Vyriausybei.

Socialdemokratų Sauliaus Čaplinsko, Rimanto Šadžiaus ir Remigijaus Motuzo artimieji užima įvairias, daugiausiai politinio pasitikėjimo pareigas Seime, skelbia naujienų portalas „Delfi“. Visgi, politikai neigia, kad giminystės ryšiai su kai kuriais socialdemokratais turėjo įtakos, priimant į darbą kolegų artimuosius. S. Čaplinsko žmona Irma Čaplinskienė dirba socialdemokrato Giedriaus Drukteinio patarėja komunikacijos klausimais.

Finansų ministras Rimantas Šadžius nemano, kad nekilnojamo turto (NT) mokesčio taikymas valstybės nuosavybei duotų mokestinės naudos. Be to, anot jo, toks mokestis dubliuotų Turto banko rolę užtikrinant, kad valstybinis NT naudojamas efektyviai.   „Valstybė mokėtų sau, viena vertus. Antra vertus, yra tiesos, kad turi būti stimulai, valstybės institucijoms nepiktnaudžiauti plotais. Bet valstybės NT yra valdomas Turto banko, o institucijos turi nuomotis šį turtą ir mokėti iš savo biudžeto.

Vyriausybei planuojant nuo 2026-ųjų kurti naują Regionų ministeriją, finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad tai svarstoma daryti jungiant esamų ministerijų padalinius, atsakingus už regioninę politiką, ir perskirstant jau numatytus biudžetus. „Suvienyti (atskirų ministerijų padalinius – ELTA) į vieną organizacinį darinį, nedidinant bendro ministerijų išlaikymo biudžeto – tai yra svarstytinas kelias.

Koalicijos tarybai nutarus nebesvarstyti papildomo 8 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo ypač daug uždirbantiems, finansų ministras Rimantas Šadžius, kad diskusija dėl didesnio turtingiausiųjų apmokestinimo dar nebaigta. „Įstatymų projektai dar nepakeisti, diskusija dėl papildomo laiptelio labai labai aukštoms pajamoms vyksta.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad laukia dar ilgas kelias, kol finansuoti gynybos infrastruktūros projektus sutikęs Europos investicijų bankas (EIB) priims sprendimą skolinti vokiečių brigadai skirto Rūdninkų karinio miestelio Lietuvoje statyboms. „Sprendimo priėmimo taškų yra labai daug: ir pasirinkimas konkrečių kontraktorių, ir sutarčių analizė, ir sutarčių pasirašymas, konkrečių rangovų pasirinkimas (...), po to – finansavimo konkretaus skyrimas.

Valdančioji koalicija artėja prie gana gero sutarimo dėl mokesčių pakeitimų, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. „Tiesos (dėl mokesčių pakeitimų – BNS) dar nėra. Šiandien yra diena, kai koalicijos taryba aptars tolesnes kryptis. Labai tikiuosi iš to, ką girdžiu, kad koalicijoje kyla gana geras sutarimas“, – antradienį susitikime su Amerikos prekybos rūmų nariais Lietuvoje sakė R. Šadžius.

Su Jungtinės Karalystės (JK) iždo vyriausiuoju sekretoriumi pirmadienį susitikęs finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad Europa turi toliau griežtinti sankcijas karą prieš Ukrainą pradėjusiai Rusijai.

Lietuva tikisi tolesnių Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) investicijų į šalies projektus, įskaitant privataus sektoriaus, energetikos ir kapitalo rinkų plėtrą, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. „Nors dėl savo specifinio mandato ERPB tiesiogiai negali prisidėti prie gynybos projektų finansavimo, tačiau daugumą banko investicijų nukreipiant į privatų sektorių stiprinamas šalies atsparumas, žalioji transformacija ir energetinė nepriklausomybė.

Europos Komisija (EK) turėtų iki vasaros sukurti teisinį pagrindą skolintis virš 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) Mastrichto kriterijaus ribos, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. Anot politiko, EK planuoja leisti į deficitą neįskaičiuoti 1,5 proc. nuo BVP išlaidų, jei jos skirtos gynybai.  „Dėl fiskalinio atpalaidavimo EK yra suformavusi tam tikras mintis. Bet tai turi atgulti į teisės aktą. O šis teisės aktas, planuojama, būtų patvirtintas iki vasaros.

Finansų ministras Rimantas Šadžius tikisi, kad visas mokestinių pakeitimų paketas Seimui bus pateiktas jau balandžio mėnesį.  „Viskas priklausys nuo diskusijų tempo. Man labai norėtųsi, kad mes galėtume balandį atnešti (Seimui – ELTA)“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė R. Šadžius.  „Mes stengsimės nešti visą paketą iš karto“, – pabrėžė jis.

Seimui ėmus svarstyti, ar triskart padidinti leistiną atsiskaitymų grynaisiais sumą, finansų ministras Rimantas Šadžius teigia įžvelgiantis pasiūlymo rizikas, tačiau mano, kad tai turi būti politinis, į visuomenės poziciją atsižvelgiantis parlamentarų sprendimas. Pasak jo, žmonėms grynųjų naudojant vis mažiau, svarbu prižiūrėti mokėjimus elektroniniais pinigais, pavyzdžiui, kriptovaliutomis. „Matau grėsmę. Bet tai taip pat yra politinis sprendimas.

Vėluojant pirmojo 700 megavatų (MW) vėjo parko Baltijos jūroje projekto pradžiai, finansų ministras Rimantas Šadžius atsisako vertinti, ar dėl to atsakinga vystytojo „Ignitis“ vadovybė. Ministras tvirtina, kad dėl valdybos narių atsakomybės turi spręsi stebėtojų taryba.  „Aš tikrai nesiimsiu vertinti, nes nei tyrimai atlikti, nei ką. Tai stebėtojų tarybos funkcija“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams teigė R. Šadžius.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, jog prie valstybės gynybos finansavimo turėtų prisidėti ne tik visuomenė mokėdama didesnius mokesčius, bet ir valstybės institucijos – mažindamos išlaidas. „Tai reiškia, kad kai kur jos turėtų taikyti nulinio biudžeto metodą, neatsiremiant į tai, kas praeitais metais buvo patvirtinta, išleista ar neišleista, tačiau iš naujo peržiūrėti savo priemones, sutaupytas lėšas nukreipiant gynybai“, – pranešime teigė R. Šadžius.

Valdantieji svarsto visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį ir prasitaria, kad mažiausias mokestis gali siekti 15-20 eurų. Tiesa, gali būti, kad visiems jo mokėti neteks, o tik tiems, kieno būsto vertė viršys 80 tūkstančių eurų. Valdantieji kivirčijasi ir dėl pelno mokesčio padidinimo verslui 2 procentais.

Nuo aukštų dyzelino kainų kenčiantys vairuotojai keikia ne tik valdžią, įvedusią didžiausius mokesčius regione, tačiau piktinasi ir degalinių valdytojais, kurie reikšmingai atpigus naftai ir dyzelinui didmenoje, degalinėse leisti kainų neskuba. Finansų ministras mažinti akcizų dyzelinui taip pat neskuba ir tikisi, kad aukštumoje kainas laikančias degalines nubaus patys vairuotojai jose tiesiog nebepirkdami degalų.

Finansų ministras Rimantas Šadžius lankydamasis Helsinkyje su Šiaurės investicijų banko (ŠIB) prezidentu André Küüsveku tarėsi dėl Lietuvos gynybos finansavimo investicijų.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, jog Lietuvai susitarus su susitarus su Vokietijos gynybos pramonės milžine „Rheinmetall“ dėl šaudmenų gamyklos statybos Radviliškio rajone, tai „iš esmės pakeitė“ Kauno rajone veikiančios Giraitės ginkluotės gamyklos vaidmenį, todėl bus ieškoma naujo nuolatinio jos vadovo. „Naujam vadovui reikia suformuluoti visai kitokius reikalavimus.

Lygiai tris mėnesius išlaukę nuo naujosios Vyriausybės priesaikos, žemdirbių atstovai nusprendė nebetylėti ir jau lieja nepasitenkinimą naująja Vyriausybe. Jie kaltina ministrus, kad šie tik žodžiais palaiko ūkininkus, o priimtame priemonių plane parama esą per menka. Negana to, Finansų ministerija planuoja ūkininkams naujus nekilnojamojo turto, pajamų mokesčius.  Kiaulių augintojai skundžiasi skriaudžiami naujosios Vyriausybės.

Verslininkams pranešant apie mažėjančius kuro pardavimus Lietuvoje, finansų ministras Rimantas Šadžius mažinti akcizo mokesčio degalams neplanuoja. Ministro teigimu, prieš imantis veiksmų, reikia sulaukti pirmojo metų ketvirčio finansinių rezultatų. „Kol kas ne, reikia palaukti, kol baigsis ketvirtis ir tada pasižiūrėti pirmojo ketvirčio duomenis. Jeigu įdėmiai stebite švieslentes, pastebėjote, kad degalų kainos krenta.

Finansų ministras Rimantas Šadžius mano, kad prekybos muitų karai tarp JAV ir Europos Sąjungos ilgalaikio poveikio šalies ekonomikai neturės, ir prognozuoja greitą jų baigtį. „Muitų karai yra blogai visoms kariaujančioms šalimis ir tai suteikia vilties, kad tie muitų karai galbūt nebus amžini. Vakar matėme pavyzdį, kai muitų karas tarp JAV ir Kanados truko 3-4 valandas“, – trečiadienį žurnalistams kalbėjo R. Šadžius.

Krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė ir finansų ministras Rimantas Šadžius su Lietuvoje viešinčiu Liuksemburgo finansų ministru Gilles Roth aptarė gynybos pajėgumų vystymo prioritetus, finansavimą ir tolimesnį dvišalį bendradarbiavimą. „Principingi Europos šalių veiksmai yra mūsų visų nacionalinio saugumo klausimas. Būtina didinti investicijas į kritinius Europos gynybos pajėgumus, stiprinti gynybos pramonę.

Vokietijai ratifikavus sutartį dėl Lietuvoje dislokuojamos vokiečių brigados karių teisių, Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad su Europos investicijų banku (EIB) sutarta, kad jis dalyvaus Rūdninkų miestelio statybų projekte, kuris bus įgyvendinamas viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu.

Tolimesnė parama Ukrainai yra neatskiriama Europos Sąjungos (ES) saugumo užtikrinimo strategijos dalis, teigia Euro grupės (EG) ir ES Ekonomikos ir finansų reikalų ministrų tarybos (ECOFIN) posėdžiuose dalyvausiantis finansų ministras Rimantas Šadžius. „Dabartinėje geopolitinėje aplinkoje ES gynybinių pajėgumų stiprinimas yra pagrindinis prioritetas. Esame pasirengę priimti būtinus nacionalinio lygmens sprendimus, bet reikia ir ES lygmens mechanizmų.

Finansų ministras Rimantas Šadžius atskleidė, kad koalicinei tarybai ketinama pristatyti dvi nekilnojamojo turto (NT) mokesčio alternatyvas. Pirmoji – buvusios Vyriausybės siūlytas apmokestinimo nuo pusantros vidutinės būsto vertės modelis. Antroji – galiojančio mokesčio brangiam nekomerciniam nekilnojamajam turtui bazės išplėtimas. „Pateiksime dvi alternatyvas. (...) Pirma alternatyva – tai jau Seime svarstytas modelis, kai apmokestinimo riba būtų pusantro medianos dydžio.

Finansų ministras Rimantas Šadžius palaiko Prezidentūros idėją šalies specialius einamosiose sąskaitose gyventojų laikomus indėlius įveiklinti šalies ekonomikos augimui, tokiu būdu didinant lėšų surinkimą papildomam gynybos finansavimui. Pasak jo, Lietuva galėtų sekti Prancūzijos pavyzdžiu, kurioje panašus modelis jau yra taikomas. „Pamėginkime šitą mechanizmą.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad norint pasiekti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimą šalies gynybos reikmėms per ateinančius ketverius metus, neišvengiamai teks daryti mokesčių sistemos korekcijas. „Vienintelis tvarus šaltinis valstybės reikmėms finansuoti yra mokesčių įmokų sistema. Tai be abejo, mes nuo to neišsisuksime.

Finansų ministras Rimantas Šadžius pareiškė, kad Europos investicijų bankas (EIB) galėtų iš dalies finansuoti Lietuvos gynybos ir saugumo infrastruktūros projektus, įskaitant karinius miestelius ir karinio mobilumo projektus.  Tai ministras pareiškė pirmadienį Liuksemburge susitikęs su EIB prezidente Nadia Calvino, pranešė Finansų ministerija.   „Turime siekti plėsti EIB investicijų politiką saugumo ir gynybos srityje.

Nuo sausio įsigaliojus didesniems kuro akcizams finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad dar anksti vertinti jų įtaką ekonomikai ir pajamų surinkimui.  „Be abejo, žiūrėsime, stebėsime. Labai nedaug laiko nuo metų pradžios praėjo ir tie akcizai dar taikomi labai neilgai. Matyt, po pirmo ketvirčio bus galima suvesti kažkokius rezultatus“, – žurnalistams trečiadienį sakė R. Šadžius.

Finansų bei teisingumo ministrai sako, jog vis dar svarstoma, ar atsiimti Europos Sąjungos (ES) teismui praėjusią vasarą pateiktą ieškinį dėl Europos Komisijos (EK) sprendimo neišmokėti 8,7 mln. eurų iš Lietuvai skirtos 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) paramos.  „Svarstome“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį trečiadienį sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

 Finansų ministras Rimantas Šadžius pirmadienį pareiškė tebetikintis viceministro Valentino Gavrilovo lojalumu Lietuvai ir profesiniais gebėjimais. „Išaiškėjęs naujas socialinio tinklo pavadinimas nepaneigia ankstesnio pono Gavrilovo paaiškinimo, todėl požiūris dėl lojalumo Lietuvai ar pasitikėjimas jo profesiniais gebėjimais nepasikeitė“, – BNS perduotame komentare sakė ministras.

Valstybės gynimo tarybai (VGT) siūlant artimiausiais metais didinti gynybos finansavimą iki 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad europinis mechanizmas leistų krašto apsaugą finansuoti geografijos principu – didinant lėšas rytinėms bendrijos „pafrontės“ valstybėms.

Finansavimo didinimas saugumui ir gynybai Europos Sąjungos (ES) lygiu turi būti sprendžiamas skubiai, nelaukiant naujos daugiametės finansinės programos, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. Anot ministro, nauja ES finansinė programa įsigalios tik 2028 metais, todėl būtina išnagrinėti visas galimas finansavimo didinimo priemones, įskaitant ir ES bendro skolinimosi instrumentą.