rimantas šadžius

Naujų Lietuvos inovacijų vystymas, nuosavo verslo kūrimas, kelionės po egzotiškas šalis, nepriklausomas konsultavimas ar sėkmingai tebesitęsianti politinė karjera – taip darbuojasi buvę Lietuvos ministrai. Portalas tv3.lt apžvelgia, ką šiuo metu veikia buvę šešioliktosios ir septynioliktosios vyriausybių ministrai. Iš politikos nepabėgo Stebėtinai nemažai šešioliktosios vyriausybės ministrų vis dar nepasitraukė iš politikos.

Buvęs finansų ministras socialdemokratas Rimantas Šadžius, dabar atstovaujantis Lietuvai Europos Audito Rūmuose, sako remiantis paskutinės ekonominės krizės priežasčių analizavimą Seime. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas R. Šadžių apklaus kitą savaitę. Jis 2009 metais prisipažino 2008-aisiais sąmoningai nutylėjęs apie artėjančią krizę, „Nebūsiu populiarus Lietuvoje taip sakydamas, bet remiu iniciatyvą tokio tyrimo. Mes turime visi mokytis iš to, kas buvo.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ketvirtadienį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Finansų ministerijai nutekintos įslaptintos informacijos apie kandidatą į „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybą. Taip pat STT iš Finansų ministerijos paėmė tyrimui reikšmingų dokumentų. Portalas tv3.lt aiškinasi, kuo svarbus tyrimas dėl „Lietuvos energijos“ stebėjimo tarybos ir kaip su tyrimu susijęs įmonės generalinis direktorius Dalius Misiūnas.

Finansų ministerijai pradėjus tarnybinį Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko Dainoro Bradausko veiklos tyrimą, laikinai inspekcijai vadovauti paskirtas jos viršininko pavaduotojas Vygantas Ivanauskas. Finansų ministerija informavo, kad V.Ivanauskas finansų ministro įsakymu VMI vadovu paskirtas laikinai, D.Bradausko nedarbingumo metu.

Lietuvai po 2020-ųjų nebenumatant skirti didelę europinę paramą, reikėtų pasirūpinti, kad dabar skiriamos lėšos duotų grąžą valstybei, mano Europos Audito Rūmų (EAR) narys, buvęs finansų ministras Rimantas Šadžius. Jis interviu BNS teigė, kad Europos Sąjungos parama turi duoti grąžą ir būti investuojama, o ne įsisavinama. Tačiau R.Šadžius pripažįsta, kad atsakymo greitai rasti nepavyks, ir apie efektyvų investavimą bus diskutuojama dar ilgai.

Paskirtoji finansų ministrė Rasa Budbergytė teigia, kad ekonomikos augimo nestabdantys nekilnojamojo turto bei automobilių mokesčiai Lietuvoje anksčiau ar vėliau turės būti įvesti. „Aš galvoju, kad, žinoma, ne iki rinkimų, bet po rinkimų reikės peržiūrėti mokesčių sistemą, plėsti mokestinę bazę tikriausiai teks. Yra per daug apmokestinama darbo jėga. Kaip tarptautiniai ekspertai pažymi, gali būti įvesti mokesčiai, kurie nekenkia ekonomikos augimui.

  Prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė į Europos Audito Rūmus dirbti išvykstančio finansų ministro Rimanto Šadžiaus atsistatydinimą. Jis iš pareigų atleidžiamas nuo birželio 15 dienos, pranešė Prezidentės spaudos tarnyba.   Europos Audito Rūmuose R.Šadžius turėtų pradėti dirbti nuo birželio 16 dienos.

Jei būtų nutarta šviežią ir atšaldytą mėsą apmokestinti lengvatiniu 5 proc. pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), šalies biudžetas per metus netektų 81 mln. eurų pajamų, sako finansų ministras. „Tyrimai rodo, kad mėsos produktų požiūriu daugiausiai (dėl lengvatinio PVM - BNS) išlošia prekybininkai, nes pakyla prekybos marža ir šiek tiek perdirbėjai. Gal dar kažkiek lieka ūkininkui, bet ne vartotojui. Gal vieną mėnesį kaina šiek tiek sumažės, bet kitą mėnesį efektas dings.

Pridėtinės vertės mokesčio lengvatą taikant tik šviežiai ir atšaldytai mėsai, valstybės biudžetas gaus mažiau įplaukų, mano Mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas. Tačiau, pasak Egidijaus Mackevičiaus, lengvatą pritaikius ir daliai mėsos produktų, vartojimas išaugtų, taip kompensuodamas biudžeto praradimus. „Mes manome taip: jeigu bus padaryta tik šviežiai mėsai, biudžetas tikrai nukentės, nes šviežia mėsa yra šviežia mėsa. Ji tiesiog pagal savo pridėtinę vertę nesudaro didžiosios dalies.

Didžiosios šalies įmonės privalės atsiskaityti visuomenei už savo veiklą, pateikiant ne tik finansines, bet ir socialinius, aplinkosaugos, žmogaus teisių užtikrinimo ir kitus klausimus apimančias nefinansines ataskaitas. Naujoji tvarka palies beveik pusšimtį didžiausių šalies bendrovių. Tai numatyta Finansų ministerija parengtose ir Vyriausybei pateiktose Įmonių finansinės atsakomybės ir Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymų pataisose.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad jo dėl kandidatūros į Europos Audito Rūmų narius Europos Parlamente turėtų būti balsuojama birželio pradžioje. „Slaptas balsavimas Europos Parlamente yra numatytas birželio pradžioje“, - ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė R.Šadžius. Seima kovą nubalsavo, kad į Europos Audito Rūmus turėtų būti deleguojamas R.Šadžius. Be to, jo kandidatūrai pritaria ir šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad šiemet nebus svarstomi nauji nekilnojamo turto (NT) ar automobilių mokesčiai, nes Seimo kadencija eina į pabaigą, ir tai svarstyti turėtų naujasis Parlamentas. „Šiemet jau tikrai ne. Šie metai jau suplanuoti. Aš tikrai nenorėčiau, kad šiemet turint patvirtintus visus biudžetus - valstybės socialinio draudimo ir sveikatos draudimo - kad jie keistųsi. Mums reikia įprasti prie normalaus biudžetinio ciklo. Dėl ateities šnekėti labai sunku.

Strateginius transporto ir energetikos infrastruktūros projektus koordinuos nauja komisija. Vyriausybė trečiadienį pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui sudaryti Ekonominės infrastruktūros plėtros komisiją.

Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia matantis galimybę krašto apsaugos biudžetą kitąmet didinti dar 150 mln. eurų iki 725 mln. eurų. Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, tokiu atveju gynybos biudžetas sudarys 1,77 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). R.Šadžius teigia, kad tiksli suma paaiškės, tvirtinant 2017-ųjų metų biudžetą.

Seime stringa socialinio modelio svarstymas - antradienį parlamentarams tikriausiai nebus pateiktas svarstyti nė vienas naujojo Darbo kodekso lydintysis projektas. Visus teisės aktus, kuriems savo išvadą pateikė Socialinių reikalų ir darbo komitetas Seimas jau apsvarstė, o dėl tų, kurių komitetas dar neatvertė, kyla daugiausia diskusijų ir nesutarimų.

Europos Komisija (EK) šiandien paskelbė 2016 m. pavasario Europos Sąjungos (ES) šalių narių makroekonominius vertinimus, kuriuose Lietuvai prognozuojamas geresnis valdžios sektoriaus deficitas, didesnis investicijų augimas, mažesnis nedarbo lygis.

Lietuvai kartu su dar 7 Europos Sąjungos (ES) narėmis kritikuojant Stabilumo ir augimo pakte įtvirtintas biudžeto deficito ir skolos taisykles, Lietuvos finansų ministras sako, kad Europos Komisija pozityviai reaguoja į diskusijas. Rimanto Šadžiaus teigimu, konkrečių pokyčių galima laukti rudenį, kai bus svarstomi šalių 2017 metų biudžetų projektai.

Europos strateginių investicijų fondo (EFSI) lėšomis naudojasi 25 iš 28 ES valstybių. Nors kalbama apie verslų plėtrą Lietuvoje, tačiau atsiduriame tarp 3 valstybių, kurios nesinaudoja galimybe tiek valstybinių projektų, tiek verslų finansuoti EFSI lėšomis. Šiuos pastebėjimus pateikė Europos Parlamento narys Antanas Guoga. Anot jo, sudėtinga iš 300 mlrd. eurų paimti nulį, tačiau mes tai sugebėjome. „Čia grynai Ūkio ministerija kalta, kad jie šita veikla neužsiėmė.

Lietuvos valdžios sektoriaus biudžeto deficitas 2015 metais buvo mažiausias iš visų deficitą fiksavusių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. Šalies valdžios sektoriaus deficitas pernai buvo 77,6 mln. eurų, arba 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Latvijoje valdžios sektoriaus deficitas pernai sudarė 1,3 proc. BVP, o Estijoje užfiksuotas 0,4 proc. valdžios sektoriaus perteklius. Pertekliniai biudžetai pernai taip pat buvo Liuksemburge (1,2 proc. BVP) ir Vokietija (0,7 proc.

Išeitines išmokas darbuotojams, kurie darbo neteks dėl darbdavio kaltės, ateityje mokės ir specialus fondas, ir darbdavys. Maksimali išmoka turintiems daugiau kaip 20 metų darbo stažą siektų 5 vidutinius darbo užmokesčius.

Lietuvos verslo konfederacija nepalaiko siūlymo steigti fondą, iš kurio būtų mokamos išmokos ne dėl savo kaltės atleistiems darbuotojams. Pramonininkai sako, kad toks fondas reikalingas, nes leistų kurti lankstesnę darbo rinką, tačiau jie nesutinka, kad darbdaviai į fondą mokėtų papildomai. Fondo veiklą numatantis įstatymas Seimą jau yra pasiekę, bet parlamentiniai komitetai jo dar nesvarstė.

Daliai Europos Sąjungos valstybių nesutariant su Europos Komisija dėl biudžetų vertinimo metodikų, Lietuvos finansų ministras sako, jog problema kyla, Lietuvai ir kai kurioms šalims prognozuojant ketverių metų ekonomikos ciklus, o Komisijai - dvejų, todėl jų duomenys yra nepalyginami. Dėl to, anot Rimanto Šadžiaus, EK nepagrįstai kritikuoja šių metų Lietuvos biudžeto projektą. Tuo metu analitikai sako, kad skaičiavimo būdas yra susitarimo reikalas.

Finansų ministras labiau palaiko bendrą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo mažinimą, o ne tarifo mažinimą atskiriems produktams. Tačiau Rimantas Šadžius teigia, kad išvadas apie mokesčių mažinimą turėtų pateikti ekonomistai. „Man tikrai nesinorėtų staigaus iždo pajamų praradimo, kuris neišvengiamai atsitiktų, staiga sumažinus pridėtinės vertės mokestį vienai ar kitai prekių grupei. Tas negali būti pasakyta apie bendro tarifo mažinimą.

Valstybė neturi galimybių mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, sako vieno didžiausių komercinių bankų Lietuvoje „Swedbank“ vyriausias ekonomistas. Pasak Nerijaus Mačiulio, vietoje to valstybė turėtų mąstyti, kaip sumažinti darbo jėgos apmokestinimą. Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos vadovas mano, kad būtų galima kalbėti apie bendro PVM mažinimą 1-2 punktais nuo kitų metų, netaikant papildomų lengvatų išskirtinėms prekėms.

Premjerui Algirdui Butkevičiui prabilus apie galimą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mėsai mažinimą bei bendro PVM tarifo sumažinimą, finansų ministras, sako, kad PVM lengvata maisto produktams jų kainos nesumažins. „Mano asmeninė nuomonė ne vieną kartą buvo išsakyta dėl pridėtinės vertės mokesčio maisto produktams, kad sumažinus PVM, nepanašu, atsižvelgiant į maisto prekių kainas ir esamas defliacines tendencijas, kad jos sumažėtų.

Vyriausybė penktadienį pritarė, kad finansų ministras socialdemokratas Rimantas Šadžius būtų teikiamas į Europos Audito rūmų narius. Jo kandidatūrai jau yra pritaręs Seimas ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Audito rūmai veikia kaip kolegialus organas, susidedantis iš 28 narių, – po vieną iš kiekvienos valstybės narės. Narius skiria Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, šešerių metų kadencijai su galimybe ją pratęsti.

Finansų ministras socialdemokratas Rimantas Šadžius siunčiamas dirbti į Europos Audito Rūmus Liuksemburge. Jo kadencija truks 6 metus. Premjeras Algirdas Butkevičius finansų ministre vietoj Rimanto Šadžiaus siūlys skirti dabartinę Lietuvos atstovę Europos Audito Rūmuose Rasą Budbergytę. Už tai balsavo 55 Seimo nariai, prieš - 5, o susilaikė 43 parlamentarai. Dabartinės Lietuvos atstovės Europos Audito Rūmuose Rasos Budbergytės kadencija baigiasi gegužės mėnesį.

Seimas spręs, ar svarstyti pataisas dėl lengvatinio 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pagrindiniams maisto produktams Jeigu parlamentarai tokias pataisas priimtų, mažesnis PVM tarifas nuo 2017 metų būtų taikomas duonai, makaronams, kruopoms, pieno produktams, sviestui, šviežiai mėsai ir žuviai, aliejui, miltams, daržovėms, vaisiams bei cukrui. Pataisas priimti siūlo „darbiečių“ frakcijos vadovas Kęstutis Daukšys ir Biudžeto ir finansų komiteto narė Rita Tamašunienė.

Dėl artėjančių rinkimų Seime gali būti sunku priimti sprendimus, kurie pagyvintų Lietuvos kapitalo rinką ir pagerintų situaciją darbo rinkoje, mano finansų ministras. „Aš tikrai matau sunkumų, kurie iškils pavasario sesijoje parlamentui, nes, mano nuomone, rinkiminė kampanija Lietuvoje prasidėjo žymiai anksčiau“, - trečiadienį metinėje žurnalo „Valstybė“ ekonomikos konferencijoje kalbėjo Rimantas Šadžius.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad nerealu tikėtis greito pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sumažinimo iki 5 proc. būtiniausiems maisto produktams. Tuo metu finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad sumažinus PVM maisto produktams, valstybės biudžetas negautų dalies pajamų, kurias pasidalintų prekybininkai ir gamintojai. „Aš manau, kad šiandien kalbėti, kad artimiausiu metu būtų priimta tokia pataisa, tikrai nerealu.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia šiuo metu turintis du kandidatus į sveikatos apsaugos ministro postą, kuris liko laisvas atsistatydinus socialdemokratei Rimantei Šalaševičiūtei. Anot premjero, vienas partijos kandidatas bus išrinktas ir paskelbtas paskutinę vasario dieną. „Turiu du kandidatus, bet kaip dabar mėgstama, reikia išlaukti visų procedūrų. Mūsų partijos statute yra nurodyta, kad prezidiumas turi patvirtinti kandidatą, o kandidatai jau tikrai yra parengti.

Finansų įstaigas įpareigojus Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pranešti apie savo indėlininkų sąskaitas, viršijančias 5 tūkst. eurų ir bendrą metinę apyvartą per 15 tūkst. eurų, nesiekiama sekti šalies gyventojų, kartoja finansų ministras. Pasak Rimanto Šadžiaus, VMI matys tik dešimtadalio Lietuvos žmonių bankuose turimų indėlių duomenis. Tačiau ministras pastebi, kad tų asmenų indėliai sudaro 60 proc. visų Lietuvoje esančių laikomų indėlių sumos.

Lietuvoje maksimaliai sumažinti šešėlinę ekonomiką gali prireikti penkmečio, tačiau kaskart pagerinus mokesčių surinkimą, galima svarstyti apie mažesnį darbo jėgos apmokestinimą, interviu BNS sako finansų ministras. Pasak Rimanto Šadžiaus, griežtesnis mokesčių administravimas neturi tapti baudžiamosiomis akcijomis. Ministro nuomone, Lietuvoje galima didinti darbo jėgos apmokestinimo progresyvumą, tačiau ne didinant mokesčius daugiau uždirbantiems, o mažinant juos mažiausiai uždirbantiems.

Finansų ministerija ir Lietuvos bankas siūlo stiprinti būsto paskolų gavėjų apsaugą - institucijos parengė Kredito, susijusio su nekilnojamuoju turtu, įstatymo projektą. „Iki šiol Lietuvoje nebuvo vieningo teisės akto, kuris išsamiai nustatytų būsto ir kitų kreditų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, teisinį reguliavimą.

Energetikos įmonių holdingas „Lietuvos energija“ nutarė išpirkti buvusios Lietuvos elektrinės - dabartinės „Lietuvos energijos gamybos“ (LEG) smulkiųjų akcininkų akcijas. Finansų ministras Rimantas Šadžius sausio 6 dieną pasirašė įsakymą, o „Lietuvos energijos“ valdyba pirmadienį nutarė išpirkti akcijas, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė LEG. Akcijų išpirkimo tvarką „Lietuvos energija“ parengs iki vasario 15 dienos.

Muitinės departamento vadovu paskirtas buvęs įstaigos Tarptautinių ryšių skyriaus viršininkas Arūnas Adomėnas. Jis pareigas pradėjo eiti nuo antradienio, pranešė Finansų ministerija.

 Finansų ministras prognozuoja, kad kitąmet mokesčiai gali būti renkami dar geriau nei šiemet. Pasak Rimanto Šadžiaus, tarp nerimą keliančių grėsmių išlieka geopolitinė įtampa. „Šalies viduje aš gana ramiai klausausi diskusijų apie deficitinį biudžetą, kadangi matau, jaučiu, kad lūžis, renkant mokesčius, surenkant tais tarifais, kurie senokai nustatyti, lūžis 2015 metais vis dėlto įvyko.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė sako, kad buvo sulaukusi premjero pasiūlymo dirbti Europos Audito Rūmuose, bet atsakė dėl asmeninių priežasčių. „Manęs klausė premjeras, ar aš pretenduočiau. Aš atsakiau, kad ne, ir tai buvo atsakymas dėl mano asmeninių aplinkybių, šeimos aplinkybių. Šeimoje tarėmės ir priėmėme sprendimą, kad turiu dirbti Lietuvoje ir būti arčiau šeimos“, - Žinių radijui trečiadienį sakė „darbietė“ L.Graužinienė.

Seimo pirmininkei „darbietei“ Loretai Graužinienei paskutinę Seimo sesijos dieną blokavus projektą dėl finansų ministro socialdemokrato Rimanto Šadžiaus skyrimo į Europos Audito rūmus, socialdemokratai inicijuoja neeilinę sesiją. „Surinkome parašus ir tikriausiai apsispręsime teikti, neeilinę sesiją siūloma šaukti po Sausio 13-osios minėjimo“, – BNS sakė Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė.

 Seimui teikiamas patobulintas 2016 metų biudžeto projektas, kuriam Vyriausybė pritarė, o Finansų ministerija patikslino pagal Vyriausybės posėdyje išsakytas pastabas. Finansų ministerija 2016 metų biudžeto projektą parengė, įvertinusi Seimo narių, komitetų, valstybės institucijų siūlymus, Valstybės kontrolės, Europos Komisijos ir Euro grupės nuomonę bei atsižvelgusi į valstybės finansines galimybes.

Finansų viceministras Aloyzas Vitkauskas nekomentuoja savo vaidmens Pravieniškių valstybės įmonės, kurioje dirbę kaliniai, įtariama, nemokamai remontavo viceministro šeimai priklausančio namo stogą, byloje. Kaip BNS penktadienį sakė finansų ministro atstovas spaudai Remigijus Bielinskas, viceministras nemano, kad turėtų komentuoti teisme nagrinėjamą bylą.

Subalansuoto Lietuvos biudžeto galima tikėtis 2017 metais, tikina finansų ministras. Anot Rimanto Šadžiaus, tai lems geresnis mokesčių administravimas. „Aš suprantu, kad tai nuskambės bravūriškai,bet žiūrėdamas į tuos rezultatus, kuriuos atneša pačios paskutinės pritaikytos mokesčių administravimo priemonės, aš tokią perspektyvą matau kaip gana ženklią tikimybę jau 2017 metais“, - Žinių radijui ketvirtadienį sakė R.Šadžius.

Jeigu Seimas pritars 2016 metų biudžetui, numatoma, kad valstybės skola kitų metų pabaigoje sudarys apie 15,9 mlrd. eurų arba 40,9 proc. bendro vidaus produkto (BVP). Projekte siūloma patvirtinti beveik 8,004 mlrd. eurų sieksiančias valstybės biudžeto pajamas, t. y. 0,2 proc. daugiau negu planuojamos šiais metais, ir daugiau kaip 8,655 mlrd. eurų išlaidas (asignavimai viršija pajamas 651,5 mln. eurų). Kitais metais Vyriausybė planuoja skolintis apie 1,7 mlrd.

Finansų ministras prognozuoja, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs kiek daugiau nei manyta anksčiau - daugiau nei 2 proc. Rimantas Šadžius sako, kad tokia prognozė remiasi augančia vidaus paklausa ir mažmenine prekyba. „Įvertinę visas tendencijas, manome, kad realistinis BVP augimas, kurio galėtume šiemet laukti, yra 1,9 proc.

Finansų ministerija parengė teisės aktų pakeitimus, kuriuos priėmus, pagerės verslo sąlygos, siūlomi teigiami pokyčiai gali kilstelėti ir Lietuvos pozicijas kitų metų Pasaulio banko tyrime „Doing Business“. Siekiant mažinti ūkio subjektų pinigines išlaidas ir laiko sąnaudas, siūloma nustatyti mokesčių mokėjimams ir deklaravimui vienos datos taisyklę – iki atitinkamo mėnesio 15 dienos, išskyrus PVM, kuris sumokamas iki atitinkamo mėnesio 25 dienos.

Skolose skendintis Vilniaus miestas kitąmet tikriausiai nesulauks daugiau gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įplaukų - 2016 metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projekte numatyta, kad miestui tenkanti GPM dalis sudarys 45,95 proc., arba 2,05 procentinio punkto mažiau nei šiemet (48 proc.). Kaunui tenkanti GPM dalis mažėtų nuo 94 iki 76,85 proc., Neringos savivaldybei - nuo 100 iki 59,04 proc., o Klaipėdai didėtų nuo 86 iki 87,32 proc.

Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad kitąmet numatoma didinti tabako akcizą. Papildomos pajamos padengtų biudžeto netektį, padidinus neapmokestinamąjį pajamų dydį. „Akcizo didinimo mastas bus panašus, kaip ir šiemet nuo kovo 1-osios. (...) Tarptautinės organizacijos yra teigiamai įvertinusios tai, kad akcizas yra didinamas laipsniškai, be didesnių šuolių“, - BNS sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

 Šiandien Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius susitiko su Londono Sičio Politikos komiteto pirmininku Marku Boleatu ir diskutavo kaip kapitalo rinkos bei kuriamos naujos finansavimo priemonės galėtų geriau atitikti verslo finansavimo poreikį.

Ilgalaikės 85 mlrd. eurų dydžio paramos Graikijai programos tikslas yra pastatyti šalį ant kojų, kad valstybė po kelių metų galėtų savarankiškai skolintis tarptautinėse rinkose, sako finansų ministras Rimantas Šadžius.