rimantas šadžius

 Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2014 metais į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus gauta 22,917 mlrd. litų pajamų, tai yra 1,3 proc. (298,3 mln. litų) daugiau nei planuota ir 5,1 proc. (1,112 mlrd. litų) daugiau nei 2013 metais. Valstybės biudžeto pajamų planas viršytas 0,2 proc. arba gauta 35,9 mln. litų daugiau nei buvo planuota. Į valstybės biudžetą 2014 metais planuota gauti 18,726 mlrd. litų pajamų, faktiškai gauta 18,762 mlrd. litų.

  Ketvirtadienis yra paskutinė diena, kai Lietuvoje cirkuliuoja dvi valiutos – galima atsiskaityti ir litais, ir eurais. „Šiandien parduotuvėse mes galime atsiskaityti litais, bet litai neprapuola, juos dar galėsime keisti. Pašto skyriai litus keis iki kovo 1 dienos, visi bankų skyriai – iki liepos 1-osios, didesnių bankų skyriai – iki metų pabaigos“, – ketvirtadienį interviu LRT radijui sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Pirmosiomis sausio savaitėmis vyksta tam tikras sąmyšis tarp pirkėjų ir prekybininkų. Šie pagal euro įvedimo įstatymą privalo visuomet grąžą atiduoti eurais, tačiau į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą kreipėsi apie 160 vartotojų ir skundėsi Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo pažeidimais prekybos bei paslaugų teikimo vietose.

Finansų ministerija teigia, kad atsiskaitant už prekes ir paslaugas grąža, išskyrus kelias išimtis, turi būti atiduodama eurais, ir primena, kad išimtimis verslas gali naudotis tik išskirtiniais atvejais, kurių kiekvieną privalės pagrįsti įrodymais. „Atvejai, kai grąža litais pirkėjams atiduodama didžiuosiuose prekybos centruose, nebus toleruojami.

Pinigai yra ne valstybingumo simbolis, o priemonė šalies gerovei pasiekti, tikina finansų ministras. Rimantas Šadžius teigia, kad Lietuva, atsisakiusi lito, nepraras savo nepriklausomybės simbolio, o tiesiog taps geriau matoma pasaulyje.

Lietuva ketvirtadienį taps devynioliktąja euro zonos nare - šis žingsnis turės geopolitinių ir ekonominių pasekmių, ypač dabartinėmis naujo Rusijos agresijos protrūkio sąlygomis, rašo britų verslo dienraštis „The Financial Times“. Lietuva į bendros valiutos zoną įstoja paskutinė iš trijų Baltijos šalių ir, pareigūnų teigimu, euro zonos plėtra gali keleriems metams sustoti.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad įvedus eurą, gyventojai susidurs su psichologiniais iššūkiais. Ministras ragina neskubėti litų keisti į eurus pirmosiomis dienomis:   „Psichologinių iššūkių bus, kadangi reikia priprasti prie naujo kainų masto, pagal įstatymą kainos dviem valiutomis bus skelbiamos pusę metų. Europos Komisija, beje, parekomendavo šitą terminą pratęsti iki 2015-ųjų metų pabaigos. Manau, kad Seimas šitą iniciatyvą svarstys.

Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad šių metų biudžeto pajamų surinkimo planas turėtų būti įvykdytas. Pasak jo, tikėtina, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs daugiau nei prognozuota - 2,9 proc. Tačiau ministras pesimistiškiau vertina kitų metų ekonomikos augimą ir teigia, kad jis gali augti mažiau nei laukta anksčiau - tai yra 2,7-2,9 proc. „Prognozuojama 2,9 proc. realaus BVP augimo.

Pagrindiniai iššūkiai Lietuvos ekonomikai kitąmet bus silpnėjanti perkamoji galia Rusijoje, konkurencija euro zonoje ir menkos investicijos į gamybos plėtrą. Taip mano finansų ministras. „Sunkiai prognozuojamų tarptautinių pasekmių matome ir dabar, Rusijos priešinės sankcijos, kurios buvo paskelbtos atsakant į JAV ir ES sankcijas, įsigaliojo metų viduryje. Jos paskelbtos metams, bet šiandien niekas negalėtų pasakyti, kiek jos galios.

Seimas ketvirtadienį iš naujo patvirtino 2015 metų biudžetą. Naujo svarstymo prireikė praėjusią savaitę Seimui padidinus asignavimus 90 mln. litų, tačiau nenurodžius konkrečių šaltinių, iš kur paimti lėšas. Biudžetas priimtas už jį balsavus 79, prieš – 14, o susilaikius 34 parlamentarams. Seimas, prieš balsuodamas dėl biudžeto priėmimo, pritarė Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) siūlymui dėl šaltinių, iš kur kitąmet bus paimta papildomai maždaug 26 mln. eurų (90 mln.

 Seimas ketvirtadienį iš naujo patvirtino 2015 metų biudžetą. Naujo svarstymo prireikė, praėjusią savaitę Seimui padidinus asignavimus 90 mln. litų, tačiau nenurodžius konkrečių šaltinių, iš kur paimti lėšas.   Biudžetas priimtas, už jį balsavus 79, prieš - 14, o susilaikius 34 parlamentarams. Seimas, prieš balsuodamas dėl biudžeto priėmimo, pritarė Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) siūlymui dėl šaltinių, iš kur kitąmet bus paimta papildomai maždaug 26 mln. eurų (90 mln.

  Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ketina teikti 2015 metų biudžetą prezidentei Daliai Grybauskaitei, nepaisant opozicijos prašymų to nedaryti, nes jį priimant esą padaryta šiurkščių pažeidimų. „Aš tikrai pasirašysiu biudžetą, nes labai atsakingai žiūriu į valstybę, ir tikrai nereikia jokio sąmyšio, ypač šiomis dienomis“, - LRT radijui penktadienį sakė L.Graužinienė.

Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad 2015 metų biudžete 5 proc. mažės valstybės valdymo išlaidos. Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad visos ministerijos turėtų įvertinti, kokią naudą duoda konkretūs tarnautojai ir ar jų nėra per daug, be to, gal būtų pigiau dalį paslaugų pirkti. „Šnekant apie reformas, tai aš asmeniškai pirmiausia matyčiau būtinybę išskirti valstybės valdymo sritį - pačios valstybės ir valstybės institucijų valdymo sritį.

Finansų ministras Rimantas Šadžius patvirtino finansinių priemonių, kurioms numatytos 2014-2020 m. laikotarpio ES fondų lėšos, įgyvendinimo taisykles. Jos reglamentuoja ES fondų lėšų paskoloms, garantijos ir investicijos į įmonių nuosavą kapitalą naudojimo tvarką. Finansų inžinerijos priemonės pradėtos taikyti dar 2007-2013 m. laikotarpiu – joms buvo skirta daugiau nei 420 mln. eurų ir pritraukė daugiau kaip 520 mln. eurų privačių investicijų.

Minimali mėnesio alga (MMA) 2015 metais neturėtų būti didinama, sako finansų ministras. Pasak Rimanto Šadžiaus, kitų metų biudžeto projekte nėra numatyta lėšų MMA didinimui. „Šiuo metu apskaičiuota, kad MMA, kai ji sausio 1 pasieks 300 eurų, visus metus nebus didinama. Šiuo metu projekte numatyta taip“, - trečiadienį Seimo konservatorių frakcijoje pareiškė R.Šadžius.

 Vilnius turi pats geriau rinkti mokesčius, jei nori pagerinti savo finansinę padėtį, teigia finansų ministras Rimantas Šadžius. Pasak jo, tai, kad miestas įgyvendina didelius projektus, papildomų skylių biudžete nesukuria, nes jie finansuojami ir valstybės lėšomis.

 Nepaisant kritikos dėl optimistinių kitų metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozių, finansų ministras tvirtina, kad kitais metais šalies ūkio augimas turėtų būti didesnis nei euro zonoje, tačiau jis „nebus audringas“. Rimantas Šadžius pabrėžia, kad dėl ES ir Rusijos santykių krizės sunkumai bus ilgalaikiai. „Nežiūrint, kaip viskas vyks, iš tikrųjų tai yra augimas, artimas 3 proc.

Griežtas taupymo priemones prasidėjus finansų krizei įgyvendinusi Lietuva kai kurių įtakingų ekonomistų šiandien laikoma pavyzdžiu kitoms iš liūno tebesikapstančioms Europos šalims. Tačiau nepanašu, kad Senojo žemyno vyriausybės ar jų rinkėjai būtų pasiryžę aukotis ir kentėti taip pat, kaip lietuviai. Be to, didelėms ir santykinai uždaroms ekonomikoms pritaikyti Baltijos šalių sprendimų beveik neįmanoma.

Bazinė mėnesio alga ir bazinis valandos atlygis nuo kitų metų pradžios dėl euro įvedimo keisis minimaliai, tačiau dėl to biudžete reikės papildomai rasti 22,79 mln. litų (6,6 mln. eurų). Vyriausybė pirmadienį pritarė bazinių dydžių pakeitimams, atsirandantiems dėl apvalinimo, litą pakeitus euru. „Yra tokių dalykų, jeigu mes šiam pasiūlymui pritariame, iškart žiūrime į finansų ministrą ir prašome 19,966 mln. litų. Šita suma susidaro dėl to, 14 mln.

Pensijos bus didinamos kitais metais, parlamentarams pakartojo finansų ministras Rimantas Šadžius. Jis pabrėžė, kad pensijų kėlimas nebus susijęs su apvalinimu dėl euro įvedimo. „Dėl pensijų didinimo kitais metais diskusijos tęsiasi - ir dėl sumos, ir dėl termino nuo kada. Klausimas nėra išspręstas.

Rytoj, penktadienį, finansų ministras Rimantas Šadžius dalyvaus verslo ir valdžios atstovų diskusijoje Šakių rajone, Gelgaudiškyje. Renginyje planuojama aptarti artėjančią Lietuvos integraciją į euro zoną ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijas regione. „Lietuva užsitikrino ilgalaikes ES investicijas, kurios bus skiriamos ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą skatinantiems projektams.

2015 metais Lietuvai įsivedus eurą, mokesčių pakeitimai, nesusiję su nauja valiuta, bus minimalūs, prognozuoja finansų ministras. Tačiau Rimantas Šadžius kol kas neatskleidžia, kokie mokesčiai gali keistis. „Nuo sausio 1 dienos aš prognozuoju, kad mokestiniai pakeitimai, nesusiję su euro įvedimu, bus tik minimalūs“, - Briuselyje žurnalistams sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Europos Sąjungos (ES) fondų lėšos turėtų būti investuojamos į vidutinį verslą ir konkurencingumo skatinimą, tačiau svarbiausia, kad investicijos atneštų apčiuopiamos grąžos, sako Lietuvos finansų ministras. „Svarbiausia yra efektyviau investuoti. Mes turime suprasti, kad investavimo procesas nesibaigia ties investicija. Mes turime sulaukti realios grąžos investuodami“, - pirmadienį Sanglaudos forume Briuselyje kalbėjo Rimantas Šadžius.

 Informacinę kampaniją apie euro įvedimą Lietuvoje vykdysiantis Eurobusas nuo pirmadienio pradeda turą po šalies miestus. Eurobusas sekmadienį išlydėtas iš Vilniaus. Finansų ministerija pranešė, kad per daugiau nei du mėnesius ketinama aplankyti visas 60 savivaldybių, kiekvienoje jų surengti po tris renginius. „Nuo pavasario vykdome aktyvią visuomenės informavimo apie eurą kampaniją.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, finansų ministras Rimantas Šadžius, ūkio viceministrė Rasa Noreikienė kartu su Lietuvos verslo asociacijomis, Lietuvos savivaldybių asociacija ir didžiųjų įmonių vadovais Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmuose pasirašė Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą.

Verslo atstovai ir politikai pirmadienį pasirašo geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą. Vyriausybė pranešė, kad premjeras Algirdas Butkevičius, finansų ministras Rimantas Šadžius bei ūkio viceministrė Rasa Noreikienė su verslo asociacijų ir savivaldos atstovais pasirašys memorandumą, kuriuo tikimasi užtikrinti sąžiningą kainų skaičiavimą, keičiantis valiutoms.

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. „Mažiausia valstybės rinkliava dabar siekia 5 litus, todėl ta rinkliava nepadidės, bet rinkliavų nustatymas ir mažų rinkliavų apvalinimas ne iki euro, o iki euro centų bus ta idėja, kurią svarstysime euro įvedimo darbo grupėje“, - interviu Žinių radijui sakė finansų ministras.

Trečiadienį Europos Sąjungai galutinai pritarus euro įvedimui Lietuvoje, konkurencinėje kovoje turėtų laimėti verslininkai, mažinantys, o ne keliantys kainas prieš valiutos pakeitimą, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. „Daugelis mato, kad kai kurie verslininkai pradėjo išdykauti apvalindami kainas. Konkurencinėje kovoje laimės tie verslininkai, kurie mažina, o ne didina kainas“, - interviu LRT televizijai sakė finansų ministras.

Šiandien finansų ministras Rimantas Šadžius ir viceministras Algimantas Rimkūnas išvyksta į Briuselį, kur dalyvaus renginiuose, skirtuose oficialiam Lietuvos kvietimui prisijungti prie euro zonos. Trečiadienį Briuselyje į Bendrųjų reikalų tarybą (BRT) susirinkę ES šalių užsienio reikalų ministrai priims galutinį sprendimą leisti Lietuvai nuo kitų metų sausio 1-osios įsivesti eurą ir pakvies mūsų šalį tapti euro zonos nare.

Finansų ministro Rimanto Šadžiaus komandoje darbą pradeda trys viceministrai. Paskirtieji Lietuvos finansų viceministrai Edmundas Žilevičius, Algimantas Rimkūnas bei Aloyzas Vitkauskas šias pareigas ėjo ir prieš tai. Viceministrai priimti į darbą gavus kompetentingų įstaigų informaciją, kad jų reputacija yra nepriekaištinga.

Birutė SLAVINSKIENĖ Nors oficialus kainų stebėjimas prieš įvedant eurą dar neprasidėjo, daugelio pirkėjų akys vis dažniau užkliūva už etiketėse nurodytų dvejopų kainų – litais ir eurais. Akylesni stebėtojai sako, kad litais skelbiamos kainos neretai skiriasi nuo tų, kurios buvo, tarkim, prieš mėnesį. Esą jos pamažu ir nepastebimai kyla. Įtaresni pirkėjai įsitikinę, kad pardavėjai ir paslaugų teikėjai savo „žaidimus“ nusprendė sužaisti anksčiau negu kainos bus pradėtos stebėti.

Minimali mėnesio alga (MMA) gali didėti ir šiemet, ir 2015 metais, teigia Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. „Planuojama, kad ji (MMA - BNS) galėtų kilti dviem etapais - dviem pakėlimais. Dar turime pasiskaičiuoti, nuo kada“, - antradienį BNS teigė L.Graužinienė.

  Šiandien Vilniuje pasirašytas susitarimas, pagal kurį Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir kitos suinteresuotos institucijos turės galimybę naudotis skaitmenine sistema, leidžiančia realiu laiku stebėti tabako produktų gamybą, prognozuoti biudžeto pajamas bei patikrinti tabako gaminių autentiškumą. Susitarimą pasirašė VMI su privataus verslo iniciatyva įkurta Skaitmeninio kodavimo ir sekimo asociacija (angl.

Finansų ministerijos duomenimis, į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus sausio-gegužės mėnesiais gauta 8,952 mlrd. litų pajamų, tai yra 1,3 proc. (119 mln. litų) daugiau nei prognozuota ir 7,8 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Planuota gauti 8,833 mlrd. litų pajamų. Prognozuota, kad į valstybės biudžetą sausį-gegužę bus gauta 7,291 mlrd. litų pajamų, faktiškai įplaukė 7,287 mlrd. litų − 0,1 proc. (4 mln. litų) mažiau nei planuota ir 5,1 proc.

Finansų ministerija jau pradėjo tarnybinį tyrimą dėl žiniasklaidoje paviešintos informacijos, jog viceministras Vytautas Galvonas iš vienos lažybų bendrovės savininko gavo didelę paskolą su mažomis palūkanomis. Pats pareigūnas sako, kad tai yra provokacija. Pasak finansų ministro Rimanto Šadžiaus, viceministras kol kas nėra nušalintas nuo pareigų, sandorį jau tiria ir Valstybinė mokesčių inspekcija.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt „Manau, kad žmonių baimės dėl euro greitai išsisklaidys ir po kelerių metų 80 proc. gyventojų sakys, kad euras yra gerai“, – teigia finansų ministras Rimantas Šadžius. Kokios galimybės atsiveria įvedus eurą ir kokias grėsmes teks suvaldyti? Apie tai žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbis su finansų ministru Rimantu Šadžiumi, Pramonininkų konfederacijos prezidentu Robertu Dargiu ir SEB banko prezidento patarėju Gitanu Nausėda.

Vilnius, gegužės 22 d. Penktadienį, gegužės 23 d., finansų ministras Rimantas Šadžius dalyvaus verslo ir valdžios atstovų susitikime Kretingoje. Renginyje planuojama aptarti Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijas regione ir artėjančią Lietuvos integraciją į euro zoną. „Nauja ES struktūrinių fondų investicijų veiksmų programa į Lietuvą per septynerius metus atneš per 23 milijardus litų.

Šiandien finansų ministras Rimantas Šadžius Frankfurte (Vokietija) susitiko su Europos centrinio banko (ECB) prezidentu Mario Draghi. Pagrindinė šio susitikimo tema – euro įvedimas Lietuvoje. Lietuva, negalutiniais duomenimis, atitinka narystei euro zonoje keliamus vadinamuosius Mastrichto kriterijus, tačiau ECB vadovas paragino neatsipalaiduoti ir toliau tęsti tokią fiskalinę politiką, kuri garantuotų pagrindinių ekonominių rodiklių, būtinų eurui įsivesti, tvarumą.

Europos sostinėse Lietuvos pasirengimą euro narystei pristatantis finansų ministras Rimantas Šadžius susitiko su Ispanijos ekonomikos ir konkurencingumo ministru Luis de Guindos ir Kongreso Ekonomikos ir konkurencingumo komisijos pirmininku Santiago Lanzuela. Susitikimų Madride metu Lietuvos finansų ministras pabrėžė, kad mūsų šalis atitinka Mastrichto kriterijus ir finansų tvarumo reikalavimus.

Premjeras teigia, kad Lietuvai nebūtina įsivesti naujų mokesčių, mažinant viešųjų finansų deficitą. Dar neseniai rėmęs automobilių mokesčio įvedimą, Algirdas Butkevičius dabar tikisi daugiau pajamų surinkti iš „šešėlio“, gerinant mokesčių administravimą. „Mano manymu, kad mes, kaip Vyriausybė, turime dar finansinius rezervus, kovojant su šešėline ekonomika, gerinant mokesčių administravimą, taip pat naikinant tam tikras mokestines landas.

Finansų ministras teigia, kad Vyriausybė kol kas nesvarsto, ar nuo kitų metų sausio didinti minimalią algą (MMA) iki 300 eurų (1035 litų). Rimantas Šadžius sako nežinantis, ar alga tikrai bus didinama iki 300 eurų (1036 litų), o dėl to bus sprendžiama metų pabaigoje. „Šito aš nežinau, visi šitie klausimai bus svarstomi metų pabaigoje, atsižvelgiant į ekonominę situaciją, į 2015 metų ekonominės perspektyvos matymą ir, be abejo, mūsų socialinių partnerių nuomones.

Finansų ministras Rimantas Šadžius dabartinį krašto apsaugos sistemos finansavimą vadina "visiškai mažu", bet jo padidėjimas iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), pasak ministro, artimiausiu metu yra nerealus. „Aš manau, kad mes turime siekti to, ir Vyriausybė yra užsibrėžusi didinti tą dalį nuo BVP, kuri yra skiriama krašto apsaugai. Šiais metais mes suplanavę apytikriai 0,78 proc. - tai yra visiškai mažai, palyginti su tuo 2 proc. taikiniu, kurio šalys NATO narės turi siekti.

Vokietijos ambasadoriaus Lietuvoje Matthias Mülmenstädt kvietimu jo rezidencijoje buvo surengtas Baltijos šalių prekybos rūmų Lietuvos valdybos narių susitikimas su Finansų ministerijos atstovais. Susitikimo tikslas - aptarti pasirengimo euro įvedimui aktualijas bei galimą stojimo į euro zoną poveikį šalies ekonomikai. Tuo pačiu buvo atkreiptas dėmesys į visuomenės ir verslo informavimo svarbą euro įvedimo metu.

Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad Europos Komisijos paskelbtos naujausios prognozės, kuriose šalies fiskalinio deficito rodiklis sumažintas nuo 3 proc. iki 2,7 proc., yra pozityvus ženklas, atspindintis ir Lietuvos lūkesčius. Europos Komisija pažymi, kad Lietuva tęsia reikšmingą augimą makroekonominio augimo kontekste. Lietuvos viešųjų finansų deficitas 2013 metais turėtų siekti 2,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o 2014-2015 metais - atitinkamai 2,3 proc. ir 1,7 proc.

Valdantieji diskutuoja dėl euro ir naujų mokesčių įvedimo jau nuo 2015 metų sausio 1 dienos. Tačiau paprastiems lietuviams informacijos apie šiuos procesus ir vienų įtaką kitiems dar labai trūksta. Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius tvirtina, kad, atėjus laikui, apie eurą lietuviai bus tinkamai informuoti. Be to politikas pabrėžia, kad nors tam tikro kainų kilimo išvengti nepavyks, tikrai nebus taip baisu, kaip mano žmonės.

Vasario 20 d., Vilnius. Finansų ministras Rimantas Šadžius šiandien Nacionalinėje regionų plėtros tarybos posėdyje pristatė pasirengimo euro įvedimui procesą ir aptarė 2014-2020 m. ES struktūrinių fondų investicijų klausimus. Susitikimo metu finansų ministras akcentavo, jog savivaldybių vaidmuo yra vienas svarbiausių ne tik tinkamai naudojant ES lėšas, bet ir įgyvendinat sklandų euro įvedimą Lietuvoje.

 Lietuva sumažino viešųjų finansų (fiskalinį) deficitą žemiau Europos Sąjungos (ES) reikalaujamos 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribos ir turi geras galimybes tapti devynioliktąja euro zonos nare, tvirtina finansų ministras Rimantas Šadžius. „Bus 2,9 proc. arba mažiau. Tikimybė, jog (deficitas - BNS) bus mažesnis yra gana didelė“, - Briuselyje žurnalistams teigė R.Šadžius.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Vyriausybė, užsibrėžusi tikslą dar šiemet pradėti kompensuoti pensijas, toliau svarsto naujų mokesčių įvedimą ir senų didinimą. Naujausia idėja – mokestis už automobilius. Apie tai pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su finansų ministru Rimantu Šadžiumi. – Pone ministre, kam reikia mokesčio už automobilius? – Jūs nelabai teisingai įvardinote.

„Matau valdančiųjų desperaciją: sau pasikėlė algas, o dabar nori rasti pinigų pensininkų kompensacijoms. Buvo visokių absurdiškų pasiūlymų, tarp jų ir Bažnyčios apmokestinimas, tačiau dabar turime naują“, – apie pensijų kompensavimo darbo grupės sprendimą įvesti automobilių mokestį kalbėjo Seimo Ekonomikos komiteto narys konservatorius Dainius Kreivys. Apie šią idėją trečiadienio rytą pranešė finansų ministras Rimantas Šadžius.