Finansų ministras Rimantas Šadžius naujienų agentūrai „Reuters“ sakė besitikintis tolesnio euro kurso kritimo, Europos centriniam bankui (ECB) paskelbus, kaip jis tikisi, apie „efektyvius, bet gana atsargius“ veiksmus šią savaitę.
Jis taip pat sakė, kad Lietuvoje yra galimybių naujoms augimą palaikančioms priemonėms.
Pirmadienį R. Šadžius dalyvaus savo pirmame euro zonos finansų ministrų susitikime po sausio 1 dienos, kai Lietuva tapo 19-ąja euro zonos nare.
Svarbiausias susitikimo darbotvarkės klausimas bus Graikija, praėjus dienai po šalies parlamento rinkimų, kurie vyks daugeliui graikų nusivylus euro zona ir iki šiol vykdyta griežto taupymo programa.
Maža to, laukiama, kad ECB išdėstys didelio masto vyriausybės obligacijų pirkimo programos planus, kurie pastatytų bloko vyriausybes į pavojingą padėtį dėl šimtus milijardų siekiančių kitų šalių skolų.
R. Šadžius sakė, kad nėra kalbos apie Graikijos pasitraukimą iš euro zonos, tačiau jis taip pat parodė, kad Lietuva pritaria kitų šiaurinių konservatyvesnių Europos šalių, tarp jų ir Vokietijos, nuomonei.
„Manau, kad yra du principai, kurių mes (euro zonoje) turime griežtai laikytis, – sakė R. Šadžius. – Pirmiausia, mes Europoje esame vieningi savo įvairovėje ir kiekviena šalis gali bei turi pasirinkti savo likimą demokratiškai išsirinkdama savo vyriausybę.“
„Antrasis principas yra tas, kad mes turime laikytis anksčiau mūsų prisiimtų įsipareigojimų“, – pridūrė jis.
Vieningu balsu apie Rusiją
R. Šadžius taip pat paragino bloką „kalbėti vieningu balsu“ apie Rusijos agresiją Ukrainoje, nuo kurios Lietuvą skiria tik Baltarusija.
„Mes esame sankcijų šalininkai, nes mes (...) tvirtai tikime, kad niekas neturi teisės pažeisti tarptautinę teisę be atsako“, – pabrėžė jis.
Europos Sąjungos išorės politikos vadovė pirmadienį sakė, kad bet koks ES sankcijų Rusijai švelninimas bus tik tuomet, kai pagerės padėtis Ukrainoje, kur taikos procesas yra įstrigęs.
R. Šadžius pažymėjo, kad sustiprėjęs saugumas tapus euro zonos nare yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių Lietuvos visuomenė pritarė euro įvedimui.
Lietuvos, kaip ir kitų buvusių sovietinių Baltijos šalių, Vyriausybė palaiko griežtus veiksmus Rusijos atžvilgiu. R. Šadžius pasakė, kad jo šalies įstojimas į euro sferą buvo paskutinis žingsnis pereinant į Vakarų pasaulį po nepriklausomybės paskelbimo 1990 metais ir įstojimo į NATO bei Europos Sąjungą 2004 metais.
„Geopolitinė padėtis, susidariusi dabar aplink mūsų sienas, Lietuvoje jaučiama gerokai aiškiau negu senosiose demokratinėse Vidurio Europos šalyse“, – kalbėjo jis.
Lietuvos finansų ministras sakė, kad rugsėjį 2015 metams prognozuotas 3,4 proc. bendrojo vidaus produkto augimas, pakoreguotas nuo 4 proc. dėl to, kad Rusijos, kaip prekybos partnerės, ekonomikos augimas ėmė lėtėti, turi būti dar kartą apkarpytas.
„Manau, mes jau patyrėme visą blogėjančios Rusijos ekonomikos smūgį, – sakė jis. – Manau, kad 3 proc. ar panašus augimas, taip pat spartesnis augimas 2016 metais yra pasiekiamas.“
R. Šadžius, kuris, trumpai pabuvęs finansų ministru 2007–2008 metais, prieš didžiąją finansų krizę, dabar vėl dirba šiame poste antrą kadenciją, sako, kad vis dar keliamas tikslas subalansuoti biudžetą iki 2017 metų, tačiau esama šiokios tokios erdvės ir naujam stimului.
„Manau, kad turėtume imtis priemonių toliau didinti augimą, taip pat manau, kad tokiam veiksmui esama erdvės“, – nurodė jis ir pridūrė, kad stipresnė ekonomika yra geriausias būdas sumažinti bendrą skolą.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
