NATO
NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija)
Tarptautinė karinė-politinė organizacija, kurią sudaro 31 valstybė (nuo 2023 m.), daugiausia iš Šiaurės Amerikos ir Europos. Ji buvo įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, siekiant užtikrinti kolektyvinę gynybą prieš galimas grėsmes, ypač Šaltojo karo laikotarpiu Sovietų Sąjungai.
Pagrindiniai NATO tikslai:
- Kolektyvinė gynyba: NATO remiasi pagrindiniu principu, kad puolimas prieš vieną iš Aljanso narių laikomas puolimu prieš visas nares (pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį).
- Taikos palaikymas ir stabilumo skatinimas: NATO vykdo misijas ir operacijas visame pasaulyje, siekdama užtikrinti taiką ir stabilumą.
- Konsultavimas ir bendradarbiavimas: Organizacija skatina politinį dialogą ir bendradarbiavimą tarp narių, taip pat su kitomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis.
Lenkijos gynybos ministras: Ukraina greitai netaps NATO nare
Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas Kamyszas slopina viltis, kad Ukraina gali greitai tapti NATO nare. „Prisijungimas prie ES yra galimas, tačiau kvietimo į NATO artimiausiais metais – turiu tai aiškiai pasakyti – nebus“, – sakė jis vokiečių leidiniui „Stern“. Nepaisant to, Lenkija „rems Ukrainos integraciją į visas Europos ir transatlantines struktūras“, pabrėžė ministras.
Prakalbo apie JAV svarstymus išvesti karius iš Rytų Europos: ką tai reiškia Lietuvai?
Pasirodė pranešimai, jog Pentagonas galimai nori išvesti 10 tūkst. JAV karių iš Rytų Europos, atsirado daug priešingų reakcijų net ir iš Vakarų atstovų, diplomatų. Pavyzdžiui, NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Christopheris Cavolis pabrėžė „nuosekliai rekomenduojantis“ išlaikyti tą patį JAV karių skaičių. Atstovų Rūmų ginkluotųjų pajėgų pirmininkas Mike'as Rogersas taip pat sukritikavo šią mintį. Lietuvos ekspertai tai aptarė plačiau.
Vyriausybė siūlo prezidentui skirti Jauniškį ambasadoriumi NATO
Vyriausybė siūlo Lietuvos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi, šalies nuolatiniu atstovu NATO skirti kadenciją baigiantį Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorių Darių Jauniškį.
Teikti prezidentui Gitanui Nausėdai šią kandidatūrą trečiadienį posėdžio metu nusprendė Vyriausybė.
Japonija sako norinti prisijungti prie NATO vadavietės Ukrainai remti
Japonija antradienį išreiškė susidomėjimą dalyvavimu Vokietijoje įsikūrusioje NATO vadavietėje Ukrainos misijai.
Japonijos gynybos ministras Genas Nakatani pranešė apie savo šalies susidomėjimą per derybas su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte Tokijuje. Japonijoje kaip NATO vadovas jis lankosi pirmą kartą.
Vyriausybė svarstys skirti Jauniškį Lietuvos ambasadoriumi prie NATO
Vyriausybė trečiadienį spręs, ar skirti darbą Valstybės saugumo departamente (VSD) baigiantį Darių Jauniškį į Lietuvos ambasadoriaus prie NATO pareigas.
Šį klausimą Vyriausybė planavo svarstyti dar prieš savaitę, tačiau pasikeitus aplinkybėms jį atidėjo.
Iki šiol Lietuvos atstovu prie NATO dirbo diplomatas Deividas Matulionis. Prezidentas Gitanas Nausėda jau anksčiau pasirašė dekretą dėl jo atšaukimo – D. Matulionis darbą Briuselyje baigs balandžio 17 dieną.
Auga įtampa dėl tūkstančių JAV karių: išvedimui iš Europos priešinasi ne tik NATO generolas, bet ir Trumpo bendražygiai
Respublikonų įstatymų leidėjai ir JAV Sausumos pajėgų Europoje vadas pasisakė prieš karių išvedimą iš žemyno, prieštaraudami galimam prezidento Donaldo Trumpo administracijos planui, rašo „Politico“.
Antradienį Atstovų Rūmų Ginkluotųjų pajėgų komitete NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Christopheris Cavolis pabrėžė „nuosekliai rekomenduojantis“ išlaikyti tą patį JAV karių skaičių, kuris žemyne yra nuo Rusijos plataus masto invazijos&nb...
NATO vadovas: Kinijos karinė plėtra yra stulbinanti
Vizitą Japonijoje antradienį pradedantis NATO vadovas pareiškė, kad Kinijos ginkluotųjų pajėgų plėtra yra stulbinanti.
„Nebūkime naivūs Kinijos atžvilgiu“, – laikraščiui „The Japan Times“ sakė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
„Jų ginkluotųjų pajėgų stiprinimas ir investicijos į gynybos pramonę bei gynybos pajėgumus yra stulbinančios“, – teigė jis pirmadienį paskelbtame interviu.
Suomija: JAV turėtų pateikti planą, jeigu ketina išvesti pajėgas iš Europos
Jeigu JAV iš tiesų ketina išvesti savo pajėgas iš Europos, tai ji turėtų pristatyti NATO narėms Europoje aiškų planą, kaip tai būtų įgyvendinta. Apie tai Suomijos gynybos ministras Antti Hakkanenas sakė interviu leidiniui „Politico“.
„Mums reikia turėti kokį nors bendrą veiksmų planą su amerikiečiais, jeigu amerikiečiai keičia konvencinių gynybos pajėgumų balansą Ramiojo Vandenyno regione“, – sakė ministras, duodamas interviu telefonu po neformalaus Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų susiti...
Rutte: jei NATO šalys išlaikytų išlaidas gynybai ties 2 proc. BVP riba, po trejų metų jos negalėtų apsiginti
Jei NATO valstybės narės išlaikytų savo išlaidas gynybai ties 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) riba, po trejų-penkerių metų NATO negalėtų apsiginti.
Tai duodamas interviu stočiai „CBS News“ pareiškė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
„Jei liktume prie senujų 2 proc., po trejų-penkerių metų negalėsime apsiginti“, – sakė jis.
Jis tikino, kad „stulbina“ matyti, kiek milijardų eurų NATO priklausančios Europos šalys įsipareigojo skirti gynybai per pastaruosius porą mėnesių.
Karybos ekspertas apie rusų ir baltarusių pratybas prie Lietuvos sienos: ar mums kyla pavojus?
Rusijos karinė grėsmė visai Europai, o ypatingai Lietuvai, neatslūgsta, tačiau dėmesys krypsta ir į kaimyninės šalies Baltarusijos keliamus pavojus mūsų saugumui. Ypatingą nerima kelia Baltarusijos karinės pratybos „Zapad“ čia pat Lietuvos (kuriose dalyvaus ir Rusija). Karybos ekspertas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis papasakojo, kaip yra išvystyti Baltarusijos kariniai pajėgumai ir kodėl neverta nerimauti.
REKLAMA
REKLAMA
NATO pareigūnas: branduolinis ginklas arčiau Rusijos nebūtinai sukurtų papildomą atgrasymą
NATO branduolinės politikos direktorius Jimas Stokesas sako, kad jei branduolinis ginklas būtų dislokuotas rytiniame Aljanso flange, tai nebūtinai sukurtų papildomą atgrasymą nuo Rusijos grėsmės.
„Nežinau, ar tai būtinai reikštų, kad jos (regiono valstybės – BNS) taptų saugesnės ar mažiau saugios. Nemanau, kad tai, jog branduolinius ginklus turėtume arčiau Rusijos, sukurtų papildomą atgrasymo vertę“, – interviu BNS sakė NATO pareigūnas.
Ministras: efektyviausia priemonė įtikinti NATO nares didinti gynybos išlaidas yra JAV prezidentas
Efektyviausiai NATO valstybes nares investuoti į savo gynybą šiuo metu gali Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Donaldas Trumpas, įsitikinęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
„Pirmoji priemonė, kuri turėtų paveikti sprendimų priėmėjus, šiuo metu pati efektyviausia – yra prezidentas Trumpas.
NATO vadovas: prekybos ginčui negalima leisti paveikti gynybos
NATO vadovas Markas Rutte penktadienį sakė, kad gresiančiam prekybos karui tarp JAV ir jų sąjungininkių neturi būti leista paveikti jų pastangų dėl gynybos.
„Manau, kad šie du (dalykai) iš tiesų yra atskiri. Turėtume laikyti juos atskirai ir neturėtume leisti, kad jie trukdytų mūsų diskusijoms“, – sakė M. Rutte po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje.
NATO: užregistruoti Rusijos nuostoliai Ukrainoje siekia 900 tūkst. kareivių
Nuo plataus masto invazijos į Ukrainą prieš daugiau nei trejus metus Rusija prarado maždaug 900 tūkst. kareivių, ketvirtadienį pranešė aukštas NATO pareigūnas.
NATO duomenimis, per karą, prasidėjusį 2022 m. vasario 24 d., žuvo iki 250 tūkst. karių.
Ukraina ginasi nuo Rusijos puolimo plačiai remiama Vakarų sąjungininkių.
Budrys ragina NATO lyderius nustatyti dvigubai didesnį gynybos finansavimo slenkstį
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad NATO lyderiai šią vasarą vyksiančiame viršūnių susitikime turėtų nustatyti dvigubai didesnį gynybos finansavimo slenkstį.
Taip jis kalbėjo ketvirtadienį dalyvaudamas Aljanso užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje.
„Daugiau išlaidų gynybai reiškia, kad turime daugiau investuoti, dabartinis mūsų skiriamų lėšų lygis yra per mažas, kad pasiektume rezultatus ten, kur turime būti“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
NATO vadovas: JAV neplanuoja staiga išvesti savo pajėgų iš Europos
NATO vadovas Markas Rutte ketvirtadienį sakė, kad Jungtinės Valstijos neplanuoja staiga išvesti savo pajėgų iš Europos.
Jis kalbėjo sąjungininkėms nerimaujant dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo įsipareigojimo Europos saugumui.
„Nėra planų jiems staiga labai sumažinti savo buvimą čia, Europoje“, – sakė M. Rutte prasidedant NATO užsienio reikalų ministrų susitikimui Briuselyje.
Susirūpinusios NATO sąjungininkės susitiks su Trumpo vyriausiuoju diplomatu Marco Rubio
Susirūpinusios Jungtinių Valstijų sąjungininkės ketvirtadienį spaus JAV valstybės sekretorių Marco Rubio išdėstyti Vašingtono planus dėl NATO ir Ukrainos, tačiau jo vizitą gali užgožti vis labiau besiplečiantis prekybos karas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas supurtė Vakarų saugumo pamatus – privertė suabejoti NATO kolektyvinės gynybos pažadu, artėjo prie Europos priešininkės Rusijos ir grasino perimti Kanadą bei Danijos autonominę valdą Grenlandiją.
Iš NATO vadovo – padėka Lietuvai už JAV karių gelbėjimo operaciją: „Ši tragedija parodė tikrąją Aljanso dvasią“
NATO vadovas Markas Rutte trečiadienį išreiškė užuojautą per pratybas Pabradės poligone Švenčionių rajone žuvusių keturių JAV karių artimiesiems ir padėkojo Lietuvai už sėkmingą gelbėjimo operaciją.
„Esame dėkingi mūsų ginkluotųjų pajėgų vyrams ir moterims už jų kasdien atliekamą tarnybą. Šią savaitę vėl prisiminėme, kad ši tarnyba yra pavojinga, nes per mokymus Lietuvoje tragiškai žuvo keturi drąsūs amerikiečių kariai. Esame labai dėkingi už jų tarnybą.
Baltijos šalių oro erdvę saugos Lenkijos ir Rumunijos naikintuvai
Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose pirmadienį apsikeitė NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdantys kariniai vienetai.
Kaip pranešė kariuomenė, aštuonis mėnesius Baltijos šalių erdvę saugojusius italus ir keturis mėnesius čia patruliavusius prancūzus pakeitė Lenkijos ir Rumunijos karinės oro pajėgos.
Buvimas NATO dalimi – milžiniškas Lietuvos pasiekimas, sako šalies vadovai
Šalies vadovai sako, kad buvimas NATO dalimi – milžiniškas Lietuvos pasiekimas, o stiprus Aljansas yra užtikrinimas, kad šalis gali duoti atsaką kylančioms grėsmėms.
Taip jie kalbėjo Lietuvoje šeštadienį minint 21-osios šalies narystės NATO metines.
„Lietuva turi ilgametę kovų už nepriklausomybę istoriją. Puikiai suprantame, ką reiškia kovoti už laisvę. Rusijos agresijos grėsmė šiandien yra reali.
Lietuvoje minimos 21-osios įstojimo į NATO metinės
Lietuvoje šeštadienį minimos 21-osios šalies narystės NATO metinės.
Ta proga Vilniaus Lukiškių aikštėje perpiet vyks Lietuvos ir NATO vėliavų pakėlimo ceremonija.
Taip pat numatoma kariuomenės Garbės sargybos kuopos parodomoji programa su dedikuotomis salvėmis, orkestro muzikinis sveikinimas bei kuopos rikiuotės ir orkestro žygiavimas.
Vokietijos žvalgyba perspėja: Rusija ruošiasi dideliam karui su NATO
Vokietijos žvalgybos duomenimis, Vladimiras Putinas ruošiasi dideliam karui su NATO, praneša BILD.
Naujoje Vokietijos federalinės žvalgybos tarnybos ir Bundesvero ataskaitoje teigiama, kad Rusijos valdžia, atrodo, rengiasi dideliam karui su NATO. Ataskaitoje teigiama, kad Kremlius santykius su Vakarais vertina kaip sisteminį konfliktą ir yra pasirengęs panaudoti jėgą savo tikslams pasiekti.
Karių šarvuočiui atsidūrus 5 metrų dugne atskleidė tiesą apie pelkes Lietuvoje: tai būtina žinoti visiems
Vakar Lietuvą apskriejo žinia, jog Pabradės poligone po pratybų dingo keturi Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kariai ir viena transporto priemonė – šarvuotis „M88 Hercules“. Šarvuotis buvo rastas pelkėtoje vietoje, kurioje šiuo metu yra vykdomi gelbėjimo darbai.
Gamtininkas Deividas Makavičius papasakojo, kokios grėsmės gali kilti susidūrus su pelkėmis. Pasak jo, nors dauguma į pelkes žvelgia su baime akyse, bijodami įklimpti, vis tik Lietuvoje nėra tiek daug šių pavojingų vandens telkinių.
Galingas NATO atsakas Putinui: nesuklyskite, mūsų reakcija bus triuškinanti
Varšuvoje viešintis NATO vadovas Markas Rutte trečiadienį perspėjo, kad Aljansas atsakytų triuškinančiu smūgiu į bet kokį Rusijos išpuolį prieš Lenkiją ar kitą sąjungininkę.
NATO narės Lenkija bei kaimyninės Baltijos šalys ženkliai sustiprino gynybos išlaidas ir karinius mokymus nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą 2022-aisiais. Kyla nuogąstavimų, jog jei Maskva nepralaimės Ukrainoje, toliau ji gali taikytis į jas.
Vokiečių DI bendrovės vadovas: „dronų sieną“ rytiniame NATO sparne galima įrengti per metus
Vokietijos gynybos bendrovė „Helsing“ ragina NATO rytiniame sparne skubiai įrengti veiksmingą konvencinę atgrasymo priemonę iš naujo tipo kovinių dronų.
„Dronų sieną galima būtų įrengti per metus. Taip pat reikėtų žvalgybos sistemų, palydovų, o galbūt ir žvalgybinių dronų“, – naujienų agentūrai „dpa“ sekmadienį pasakė vienas iš Miunchene įsikūrusios bendrovės steigėjų ir vadovų Gundbertas Scherfas.
Tačiau, G. Scherfo manymu, pirma reikėtų pergalvoti visą šiuolaikinės gynybos idėją.
Laučius apie JAV pagalbą karo atveju: „Mes niekaip neturėtume savęs lyginti su Ukraina“
Nors Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino telefoninio pokalbio turinys visuomenei nėra aiškus, tačiau jo nuotrupos rodo, kad viskas nevyksta taip sklandžiai, kaip norėtų amerikiečiai. Daliai visuomenės baiminantis, kad JAV nustos padėti Ukrainai, kyla klausimas – ar taip nenutiks ir su Baltijos regionu? Politologas Vladimiras Laučius ramina ir sako, kad lyginti Lietuvos ir Ukrainos negalima, nes pastaroji nėra NATO valstybė.
JAV planuoja atsisakyti vadovaujančio vaidmens NATO: generolai ragina įvertinti pasekmes
Teigiama, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija svarsto galimybę atsisakyti Amerikos karinio vadovavimo NATO. JAV generolas, prižiūrintis Aljanso operacijas Europoje, teigė, jog Pentagonas svarsto atsisakyti šio vaidmens, rašoma „The Times“.
Tuo tarpu NATO baiminasi, kad jei toks žingsnis bus patvirtintas, JAV sumažins savo vaidmenį Aljanse.
NATO vadovas: balsavimas Vokietijoje dėl išlaidų gynybai siunčia galingą žinią
NATO vadovas Markas Rutte antradienį pasveikino Vokietijos būsimąjį kanclerį Friedrichą Merzą su „istoriniu“ balsavimu, kai įstatymų leidėjai pritarė milžiniškoms gynybos išlaidoms.
„Tai siunčia galingą lyderystės ir įsipareigojimo mūsų bendram saugumui žinią. Tai labai pakeis NATO gebėjimą atgrasyti ir gintis“, – socialiniame tinkle X parašė M. Rutte.
Praėjusią savaitę NATO naikintuvai tris kartus kilo lydėti Rusijos orlaivių
Pastarąją savaitę NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai tris kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinę oro erdvę pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Ministerijos duomenimis, vienuolika Rusijos karinių orlaivių – vienas AN-27, keturi SU-27, keturi TU-22, vienas IL-20 ir vienas IL-18 – buvo pastebėti pirmadienį ir trečiadienį.
Branduolinis ginklas – ir Lietuvoje? Kilo didžiulė audra tarp politikų
Prancūzijos prezidentui kovo pradžioje prakalbus apie „branduolinio skėčio“ idėją, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad atsiradus siūlymams branduolinius ginklus ar jų komponentus dislokuoti Lietuvoje, gali tekti koreguoti Konstituciją. Tačiau buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas, europarlamentaras Dainius Žalimas įsitikinęs, kad tai būtų galima padaryti ir nekeičiant Konstitucijos.
NATO šalyse vyksta diskusijos dėl šaukimo į kariuomenę: tam tikrų principų siūlo pasimokyti ir iš Lietuvos
NATO sąjungininkės svarsto šaukimo į kariuomenę galimybę. Manoma, jog Europai reikės 300 tūkst. papildomų karių, kad ji galėtų apsiginti be dabartinių 1,47 mln. aktyvių kariškių, rašoma „Euro News“.
Po Šaltojo karo Europos šalys sistemingai mažino savo kariuomenes, o tokios svarbios šalys kaip Prancūzija sustabdė šaukimą į kariuomenę ir atitinkamai sumažino savo ginkluotųjų pajėgų dydį – nuo 1990-ųjų iki šių dienų jis sumažėjo 38 proc.
Vilniaus oro uoste leidosi NATO naikintuvai: pranešė, kas nutiko
Vėlų ketvirtadienio vakarą Vilniaus oro uoste neplanuotai leidosi NATO naikintuvai, praneša orlaivių stebėtojų „Facebook“ puslapis „Lithuanian Planespotters“.
Pranešta, kad naikintuvai neplanuotai buvo priversti leistis Vilniaus oro uoste, nes Šiaulių oro uoste dėl sudėtingų oro sąlygų to padaryti negalėjo.
Pasak puslapio „Lithuanian Planespotters“, toks NATO naikintuvų vizitas Vilniaus oro uoste yra itin retas reiškinys.
Lietuvos pareigūnai dalyvaus NATO krizių valdymo pratybose
Lietuvos pareigūnai dalyvaus ketvirtadienį prasidedančiose NATO krizių valdymo pratybose „CMX'25“.
Pagal hibridines ir karines grėsmes simuliuojantį scenarijų jose bus treniruojamasi ir testuojamos Aljanso konsultacijų ir sprendimo priėmimo procedūros krizės metu, pranešė Vyriausybės kanceliarija.
Žvalgyba: dėl narystės NATO Švedija tapo saugesnė, bet išaugo ir Rusijos susidomėjimas
Švedijos saugumas sustiprėjo jai įstojus į NATO, tačiau dėl narystės Šiaurės šalis taip pat tapo svarbesniu Rusijos žvalgybos prioritetu, antradienį pranešė švedų saugumo tarnyba „Sapo“.
„Užsienio jėgos vykdo plačią veiklą, keliančią grėsmę Švedijos saugumui. Esame laikomi kolektyvinių Vakarų dalimi ir tampame pasaulinio žaidimo pėstininkais, ypač dabar, kai priklausome NATO aljansui“, – spaudos konferencijoje sakė „Sapo“ operacijų vadovas Fredrikas Hallstromas.
Kubiliaus kalba Europai: turime būti pasirengę blogiausiam, būtina skubiai stiprinti gynybą
Europos Sąjunga baigė rengti strateginį gynybos veiksmų planą, kuriuo siekiama sustiprinti Europos pasirengimą galimoms karinėms grėsmėms. ES gynybos ir kosmoso komisaras Andrius Kubilius paskelbė apie aljanso šalių gynybos plano artimiausiems metams – „baltosios knygos“ – užbaigimą, pabrėždamas jos svarbą užtikrinant žemyno gynybos ir atgrasymo pajėgumus.
NATO naikintuvai penkis kartus kilo lydėti Rusijos orlaivių
Pastarąją savaitę NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai penkis kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinę oro erdvę pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Ministerijos duomenimis, šeši Rusijos kariniai orlaiviai – trys IL-20, du TU-134 ir vienas IL78 – buvo pastebėti pirmadienį, trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį.
Elonas Muskas paragino JAV trauktis iš NATO
Milijardierius Elonas Muskas pasiūlė JAV pasitraukti iš NATO, rašo „Business Insider“.
„Išeikime iš NATO dabar“, – sekmadienį platformoje „X“ pasidalijo jis.
„Nėra prasmės Amerikai mokėti už Europos gynybą“, – pridūrė E. Muskas.
Šiuo metu Baltųjų rūmų santykiai su Europa tampa vis labiau įtempti. JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą kritikavo Europos išlaidas gynybai.
D. Trumpas ragino Aljanso nares padidinti gynybos išlaidas iki 5 proc. BVP – gerokai daugiau nei šiuo metu skiria narės.
Macronas kalba apie branduolinį skydą, bet turintys sieną su Rusija ir Baltarusija įspėja: reikia stiprinti ją
Prancūzijos prezidentas siūlo Europą apsaugoti prancūzišku branduoliniu skėčiu. O į neeilinį posėdį Briuselyje susirinkę Europos vadovai sprendžia, kaip surinkti papildomus 800 milijardų eurų Europos gynybai.
Tuo metu JAV valstybės sekretorius Marcas Rubio, ant kaktos išsipaišęs kryžių, Amerikos žiniasklaidai duoda interviu ir atkartoja Kremliaus propagandą: esą karas prieš Ukrainą yra karas Vakarų rankomis tarp JAV ir Rusijos.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
NATO sąjungininkai dalyvavo Lietuvoje surengtose karinėse pratybose
Šią savaitę Lietuvoje vyko lauko taktikos ir kovinio šaudymo pratybos, kurioje treniravosi NATO Daugianacionalinės kovinės grupės kariai, penktadienį pranešė Lietuvos kariuomenė.
Generolo Silvestro Žukausko poligone vykusių mokymų metu NATO sąjungininkai vykdė vienetų perdislokavimą, kliūčių kirtimą panaudojant tiltatieses, gynybines užduotis bei treniravosi veikti sąlytyje su priešo pajėgomis.
DIENOS PJŪVIS. Ką reiškia naujas Trumpo planas – vienas šalis gins, o kitų ne?
Jungtinėms Valstijoms peržiūrint karių dislokavimą Europoje, prezidentas Donaldas Trumpas svarsto favoritizuoti valstybes, kurios skiria daug lėšų gynybai, pranešė amerikiečių transliuotojas NBC, remdamasis esamais ir buvusiais aukšto rango pareigūnais.
Ką reiškia naujas Trumpo planas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo narys Remigijus Motuzas ir politologė Dovilė Jakniūnaitė.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Žvalgyba: po 3-5 metų Rusija gali būti pajėgi ribotiems veiksmams prieš NATO
Lietuvos žvalgyba penktadienį perspėjo, kad per trejus–penkerius metus Rusija gali išvystyti pajėgumus, kurių pakaktų ribotiems veiksmams prieš NATO.
Vis dėlto tokio laikotarpio pasiruošti plataus masto karui su Aljansu nepakaktų, nurodo institucijos.
„Vidutinėje perspektyvoje tikėtina, kad Rusijai nepavyks sukurti pajėgumų, reikalingų plataus masto konvenciniam karui prieš NATO.
Trumpas svarsto iš esmės keist dalyvavimą NATO, kam padėtų užpuolimo atveju – „NBC News“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto galimybę iš esmės pakeisti JAV dalyvavimą Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje, teigia trys dabartiniai ir buvę aukšto rango JAV pareigūnai ir vienas Kongreso pareigūnas, rašoma „NBC News“.
D. Trumpas su padėjėjais aptarė galimybę kalibruoti Amerikos dalyvavimą NATO taip, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos aljanso narėms, kurios gynybai skiria tam tikrą procentinę dalį savo bendrojo vidaus produkto, sakė pareigūnai.
Švedija siųs naikintuvų „Gripen“ padėti patruliuoti Lenkijos oro erdvėje
Švedija ketvirtadienį sakė, kad nusiųs savo naikintuvų „Gripen“ padėti vykdyti NATO patruliavimo Lenkijos oro erdvėje misiją.
„Dalyvaudami šioje operacijoje padedame užtikrinti pagalbą Ukrainai“, – spaudos konferencijoje sakė užsienio reikalų ministrė Maria Malmer Stenergard.
Ji nurodė, kad bus nusiųsta iki aštuonių orlaivių „Jas Gripen“ ir su jais susijęs personalas.
Macrono „branduolinis skydas“ Europai: nusprendžiau pradėti strateginius debatus
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad, atsižvelgdama į Rusijos keliamą grėsmę, Prancūzija yra pasirengusi aptarti galimybę panaudoti savo branduolinius ginklus, kad apgintų savo partnerius Europoje.
„Mūsų branduolinis atgrasymas mus saugo: jis yra visiškai nepriklausomas, suverenus ir absoliučiai prancūziškas, – sakė E. Macronas per televiziją transliuotame kreipimesi į tautą.
Italijos užsienio reikalų ministras: Europos gynyba nėra alternatyva NATO
Italijos ministrės pirmininkės pavaduotojas ir užsienio reikalų ministras Antonio Tajani trečiadienį sakė palankiai vertinantis Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen planą „perginkluoti Europą“, tačiau tai nėra pasirinkimas, alternatyvus NATO.
„Palankiai vertiname Europos Komisijos pirmininkės U. von der Leyen sprendimą dėl Europos gynybos, bet ji nėra alternatyva NATO“, – sakė A. Tajani per Ukrainos atkūrimui skirtą renginį Lombardijos regioninės valdžios būstinėje Milane.
Italijos vicepremjeras pritaria Europos gynybos planui
Italijos vicepremjeras Antonio Tajanis antradienį išreiškė pritarimą 800 mlrd. eurų vertės „Europos apginklavimo planui“, kurį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pristatė Rusijos agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje.
A. Tajanis, kuris taip pat yra ir Italijos užsienio reikalų ministras, socialiniame tinkle „X“ ragino įgyvendinti šį planą.
„Puiku, U. von der Leyen, galų gale imamasi konkrečių žingsnių sukurti nepakeičiamą Europos gynybą.
Suomija: Ukraina turėtų automatiškai prisijungti prie NATO, jei Rusija pažeistų paliaubas
Suomijos prezidentas Alexander'as Stubbas antradienį pareiškė, kad Ukraina automatiškai turėtų tapti NATO nare, jei Rusija pažeistų bet kokį paliaubų susitarimą.
Pirmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė, kad stabdo karinę pagalbą Ukrainai, o praėjusią savaitę dar kartą atmetė Kyjivo narystės NATO galimybę.
Respublikonas sako, kad nori užbaigti karą, tačiau atsisako suteikti Ukrainai saugumo garantijas.
Suomija ragina priimti Ukrainą į NATO, jei Rusija pažeistų paliaubas
Ukraina turėtų automatiškai tapti NATO nare, jei Rusija pažeistų bet kokį susitarimą dėl ugnies nutraukimo, pareiškė Suomijos prezidentas Alexanderas Stubbas, atkartojęs įtakingo JAV senatoriaus žodžius.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, sustabdęs gyvybiškai svarbią JAV karinę pagalbą Ukrainai, atmeta galimybę Kyjivui įstoti į NATO, kaip ir Maskva.
NATO naikintuvai du kartus kilo atpažinti ir lydėti Rusijos orlaivių Baltijos šalyse
NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę du kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Vasario 24 dieną NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti transporto orlaivį AN-26.
Jis skrido tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į pagrindinę Rusijos dalį su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, be skrydžio plano, radijo ryšio su Regioniniu skrydžių val...
Iššūkiai Europai dėl galimo JAV pasitraukimo: „The Economist“ paskaičiavo, ką tai mums kainuos
Europos lyderiams vis dažniau diskutuojant apie žemyno saugumą, naujasis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad „Europai iš tikrųjų liko penkios minutės iki vidurnakčio“, norėdamas pasakyti, jog ji yra ant kritinės ribos. Tačiau, svarstant apie Europos nepriklausomybę nuo JAV, iškyla daugybė finansinių ir karinių iššūkių, kurių sprendimas Europai kainuos ne tik daug pinigų, bet ir pastangų.
F. Merzas per nacionalinę televiziją paskelbė tikrą informacinę bombą.
