nato

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pasakė, kad nėra nusiteikęs kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, nebent pastarasis pakeistų savo kursą. „Nesu pasirengęs kalbėtis su V. Putinu, nebent V. Putinas būtų pasirengęs pakeisti savo elgesį“, – pasibaigus NATO viršūnių susitikimui Vašingtone surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo J. Bidenas.

Sakartvelo ministras pirmininkas Iraklis Kobachidzė sumenkino tai, kad NATO viršūnių susitikimo deklaracijoje nebuvo aiškiai paminėtas Sakartvelo įstojimas į NATO, kaip buvo ankstesniais metais. Trečiadienio deklaracijoje net ir nepaminėjus Sakartvelo, kaip kandidato į nares, NATO aiškiai pasakė, kad narystė yra atvira Pietų Kaukazo valstybėms, Tbilisyje sakė I. Kobachidzė. Jis įsitikinęs, kad Sakartvelas galiausiai galės įstoti į Aljansą.

Ukraina – jubiliejinio NATO viršūnių susitikimo epicentre, tačiau proveržio dėl narystės, panašu, nebus. Karo su Rusija vengiančios sąjungininkės nesiryžta apsispręsti net dėl laikotarpio, kada Ukraina galėtų pradėti stojimo procesą. Vietoj narystės, Kyjivui pažadėta daugiau strateginių oro gynybos sistemų ir naikintuvų, dalis jų – jau pakeliui į Ukrainą. Daugiau apie tai – TV3 žinose.  Nato šalių lyderiai prieš vakarienę Baltuosiuose rūmuose, rikiuojasi bendrai nuotraukai.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas viršūnių susitikimo Vašingtone kuluaruose paskelbė apie naują susitarimą dėl gynybos pramonės stiprinimo. Būtina daugiau investuoti, plėsti gamybą ir gerinti transatlantinį bendradarbiavimą, sakė jis ginkluotės įmonių atstovams. Karas Ukrainoje parodė, kad ginklų ir amunicijos atsargos yra per mažos, o gamybos pajėgumai per menki, kalbėjo J. Stoltenbergas.

Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį pareiškė, kad bet kokia tiesioginės Rusijos ir NATO konfrontacijos galimybė kelia „nerimą“, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“. R. T. Erdogano komentarai paskelbti NATO lyderiams susirinkus Vašingtone ir Kremliaus atstovui Dmitrijui Peskovai pareiškus, kad Rusija planuoja „reagavimo priemones“, į „labai rimtą grėsmę“ iš Aljanso.

NATO centras Lenkijoje rengs karius mūšiams Ukrainoje, pranešė Lenkijos saugumo vadovas Jacekas Siewiera, šiuo metu dalyvaujantis NATO viršūnių susitikime Vašingtone. Naujas mokymo centras Bydgoščiuje bus vieta, kurioje ukrainiečiai galės dalytis su NATO šalimis savo patirtimi, įgyta per karą, įskaitant informacija, susijusia su civilinių bepiločių orlaivių panaudojimu mūšio lauke. „Tai svarbi informacija“ Aljanso šalių ginkluotosioms pajėgoms, sakė J. Siewiera.

75-ojo NATO jubiliejaus proga Kongreso bibliotekoje surengtų iškilmingų pietų metu aljanso narių užsienio reikalų ministrams pasakytoje kalboje JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas asmeniškai kreipėsi į Ukrainos užsienio reikalų ministerijos vadovą Dmytro Kulebą, pranešė naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas. „Dmytro, mūsų durys tebėra ryžtingai atvertos ir mes taip pat laukiame tos dienos“, – pasakė A. Blinkenas.

Rusijos saugumo tarybos vicepirmininkas, ilgametis šalies premjeras Dmitrijus Medvedevas, po NATO šalių viršūnių susitikimo paskelbto komunikato dėl „negrįžtamo Ukrainos kelio į NATO“ pareiškė sieksiantis ir Ukrainos, ir NATO sunaikinimo. NATO šalių susitikimą D. Medvedevas pavadino „mūsų priešų susitikimu“, o Rusijos tikslu įvardijo ir NATO, ir Ukrainos sunaikinimą. „Išvada aiški. Mes turime daryti viską, kad „negrįžtamas Ukrainos kelias“ į NATO baigtųsi arba Ukrainos, arba NATO išnykimu.

Redzikove (Lenkija) pradėjo veikti naujas JAV priešraketinės gynybos objektas, parengtas Aljanso gynybai, rašo „Ukrainska Pravda“, remdamasi NATO pranešimu. „Šis objektas, vadinamas „Aegis Ashore“, yra didesnio NATO priešraketinės gynybos skydo dalis ir yra skirtas aptikti, sekti ir perimti skrendančias balistines raketas. „Tai svarbus žingsnis transatlantiniam saugumui ir NATO gebėjimui apsisaugoti nuo didėjančios balistinių raketų grėsmės.

Kinija antradienį perspėjo NATO, kad šis „neprovokuotų konfrontacijos“ dėl jos ryšių su Rusija, aljansui apkaltinus Pekiną vaidinant svarbų vaidmenį padedant Maskvai pulti Ukrainą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė esąs įsitikinęs, kad Ukraina galiausiai įstos į NATO. Apie tai jis kalbėjo spaudos konferencijoje kartu su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu.  Svarbiausi įvykiai: 23:50 | Oficialu: JAV paskelbė apie dar vieną karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė – 255 mln. dolerių JAV ketvirtadienį paskelbė apie dar vieną karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė – 255 mln. dolerių, kad padėtų jai kovoti su tebesitęsiančia Rusijos invazija.

NATO lyderiai trečiadienį susitarė inicijuoti projektą, pagal kurį Aljansas pirmą kartą koordinuos karinę paramą Ukrainai bei mokymus. Šią informaciją sužinojo naujienų agentūra „dpa“. Misija, pavadinta NATO Saugumo pagalba ir mokymai Ukrainai (NSATU), turėtų startuoti penktadienį. Iki šiol NATO šalys paramą Ukrainai koordinavo per neformalią JAV vadovaujamą Ukrainos kontaktinę grupę. Startavus NSATU, paramą oficialiai koordinuos pati NATO.

NATO lyderiai trečiadienį pareiškė, kad stiprėjantys Kinijos ir Rusijos ryšiai kelia didelį susirūpinimą, ir apkaltino Pekiną įgalinant Maskvos karą prieš Ukrainą. Kinija „tapo svarbia Rusijos karo prieš Ukrainą įgalintoja“, nes ji plėtoja vadinamąją „limitų nevaržomą“ partnerystę ir teikia didelę paramą Rusijos gynybos pramonės bazei, Vašingtone vykstančio NATO viršūnių susitikimo deklaracijoje nurodė Aljanso lyderiai.

NATO lyderiai trečiadienį savo susitikime Vašingtone pažadėjo „per ateinančius metus“ suteikti Ukrainai mažiausiai 40 mlrd. eurų vertės karinę pagalbą. „Skirdamos proporcingus įnašus, sąjungininkės ketina per ateinančius metus suteikti minimalų 40 mlrd. eurų finansavimą ir teikti tvaraus lygio saugumo pagalbą, kad Ukraina nugalėtų“, – pažymima susitikimo deklaracijoje.

Vašingtone susirinkę NATO lyderiai trečiadienį turėtų įspėti Kiniją dėl jos paramos Rusijos karui prieš Ukrainą, sakoma parengtame tekste, su kuriuo susipažino naujienų agentūra „dpa“. Kinija „tapo svarbia Rusijos karo prieš Ukrainą įgalintoja“, nes ji plėtoja vadinamąją „limitų nevaržomą“ partnerystę ir teikia didelę paramą Rusijos gynybos pramonės bazei, tvirtinama tekste. „Tai padidina grėsmę, kurią Rusija kelia savo kaimynams ir euroatlantiniam saugumui“, – dėstoma toliau.

Trečiadienį prieš prasidedant pagrindinei NATO viršūnių susitikimo Vašingtone daliai, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda žurnalistams sakė, kad sprendimą dėl Ukrainos narystės NATO gali priimti tik NATO narės ir Ukrainos žmonės, kurių nuomonė šiuo klausimu yra aiški.

Trečiadienį NATO šalys susitarė pasakyti galutinėje jų viršūnių susitikimo Vašingtone deklaracijoje, kad Ukraina eina „negrįžtamu keliu“ į narystę, sakė keli diplomatai.

Ukraina galės prisijungti prie NATO tik pasibaigus karui, pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis Vašingtone, kur vyksta NATO viršūnių susitikimas. „Atrodo, kad tikima, jog Ukraina galės prisijungti prie aljanso, kai baigsis karas“, – sakė R. Sikorskis.

Trečiadienį duodamas interviu dešiniojo sparno televizijos transliuotojui „Republika“, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda paminėjo Prancūziją ir Vokietiją, kaip dvi šalis, blokavusias Ukrainos ir Sakartvelo priėmimą į NATO, ir sakė, jog žvelgiant iš šiandienos perspektyvos tai buvo „tragiška“. Pasak A. Dudos, žvelgiant atgal, „sudaryti sandoriai su Rusija“ tuo metu buvo svarbesni už „saugumą ir sveiką protą“ bei „tikrą politinį integralumą“. „Šiandien padėtis daug sunkesnė, nes tuo metu Ukrai...

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad ambicijomis didinti krašto gynybai skiriamą finansavimą Lietuva rodo pavyzdį kitoms NATO karinio aljanso valstybėms. Pasak šalies vadovo, laiko klausimas, kada prie šiuo metu esančių 23 valstybių, išlaidoms gynybai skiriančių bent 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP), prisijungs likusios bloko šalys. „Mes sakome, kad to jau nebepakanka. Ir Lietuva savo pavyzdžiu rodo ir lygiuojasi į Lenkiją, rodo, kad galima išleisti ir reikia išleisti daugiau.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šiuo metu vykstančiame viršūnių susitikime Aljansas sutarė, kad Ukrainos integracija į NATO yra negrįžtamas procesas. Šiuo metu, pasak jo, tai yra daugiausia, ką galima padaryti Ukrainos narystės link. „Tekste bus atspindėtas negrįžtamumo principas, kad Ukrainos integracija į NATO yra negrįžtamas procesas. Tai yra savotiškas tiltas iš dabartinės situacijos į būsimą narystę“, – žurnalistams Vašingtone teigė G. Nausėda.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas viršūnių susitikimo Vašingtone kuluaruose paskelbė apie naują susitarimą dėl gynybos pramonės stiprinimo. Būtina daugiau investuoti, plėsti gamybą ir gerinti transatlantinį bendradarbiavimą, sakė jis ginkluotės įmonių atstovams. Karas Ukrainoje parodė, kad ginklų ir amunicijos atsargos yra per mažos, o gamybos pajėgumai per menki, kalbėjo J. Stoltenbergas.

Jungtinėse Amerikos Valstijose viešinti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį Vašingtone susitiko su NATO parlamentų pirmininkais. Susitikime parlamento vadovė pabrėžė, kad prasidėjusiame Aljanso viršūnių susitikime svarbiausia išlieka Ukrainos tema. „Kol rinkomės į viršūnių susitikimą, intensyviai apšaudydama Ukrainos miestus Rusija pataikė į vaikų ligoninę.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per Aljanso 75-ųjų metinių minėjimo ceremoniją karštai ragino priimti į organizaciją to siekiančias šalis, tokias, kaip Ukraina. Kalbėdamas šalių narių lyderiams, jis pabrėžė, kad NATO plėtra pasibaigus Šaltajam karui suvienijo Europą, nutiesė kelią integracijai ir atnešė į žemyną taiką ir gerovę.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas Aljanso viršūnių susitikime pažymėjo, kad parama Ukrainai nėra labdara. Pasak jo, pagalba karo niokojamai šaliai atitinka visos NATO šeimos saugumo interesus.  Svarbiausi įvykiai: 23:52 | NATO lyderiai išreiškė didelį susirūpinimą dėl Kinijos ir Rusijos ryšių NATO lyderiai trečiadienį pareiškė, kad stiprėjantys Kinijos ir Rusijos ryšiai kelia didelį susirūpinimą, ir apkaltino Pekiną įgalinant Maskvos karą prieš Ukrainą.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pasveikino „neįtikėtiną pažangą“, kurią NATO šalys padarė, siekdamos įvykdyti aljanso normatyvą, pagal kurį 2 proc. bendrojo vidaus produkto turėtų būti skirta gynybai. „2020-aisiais – tais metais, kai buvau išrinktas prezidentu, – vos devynios NATO sąjungininkės gynybai skyrė 2 proc. savo BVP, – kalbėdamas Vašingtone surengtoje ceremonijoje NATO 75-mečiui paminėti pasakė jis. – Šiais metais, mažiausiai 2 proc. skirs 23 šalys.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino NATO sąjungininkes už jų pažadus padėti Ukrainai apsiginti nuo Rusijos dronų ir raketų atakų. „Esu dėkingas mūsų partneriams... už priimtą tvirtą deklaraciją, kuria Ukrainai bus suteikta daugiau oro gynybos sistemų, padėsiančių apsaugoti jos gyventojus, miestus ir svarbiausią infrastruktūrą“, – socialiniame tinkle „X“ rašė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pranešė atvykęs į Vašingtoną dalyvauti NATO viršūnių susitikime, teigdamas, kad ragins šalis Kyjivui suteikti daugiau pagalbos. „Mes darome ir visada darysime viską, kad Rusijos teroristai pralaimėtų“, – pridūrė V. Zelenskis, sakydamas, kad prašys sąjungininkų suteikti daugiau oro gynybos sistemų, naikintuvų ir papildomų saugumo garantijų.

Ukrainos kvietimo į Aljansą klausimas NATO viršūnių susitikime Vašingtone bus nukeltas, LRT televizijai teigė Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Kaip praneša LRT, ministras tikino, kad negalima Rusijai siųsti žinios, jog ši turi neformalią veto teisę dėl NATO plėtros, o viršūnių susitikimo Vašingtone dokumentuose turi būti pažymėta, kad pereinama prie naujo gynybos planavimo su atgrasymo principu.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas vyksta į NATO viršūnių susitikimą su pasiryžimu toliau remti Ukrainą, praneša agentūra „Reuters“ . Gerai ir teisinga, kad transatlantinis Aljansas padeda Ukrainai jos gynybinėje kovoje su Rusija, sakė jis antradienį Berlyne prieš išskrisdamas į JAV. „Ir gerai, jog  paramą pastarosiomis dienomis dar kartą sustiprinome, siųsdami žinią, kad remsime Ukrainą tiek, kiek reikės“, – kalbėjo kancleris.

Antradienį Vašingtone prasidės tris dienas truksiantis jubiliejinis NATO viršūnių susitikimas. 75-ąsias įkūrimo metines mininčio Aljanso valstybių lyderiai ypatingą dėmesį susitikimo metu skirs paramos Ukrainai didinimui – sieks priimti sprendimus dėl ilgalaikės karinės bei finansinės paramos, Ukrainos karių mokymų. Taip pat bus aptariamos Rusijos agresiją atremiančios šalies narystės NATO perspektyvos.

Kinija antradienį užsipuolė NATO „šmeižtus ir išpuolius“, Aljanso vadovui viršūnių susitikimo išvakarėse apkaltinus Pekiną parama Rusijos karui Ukrainoje. JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį trijų dienų susitikimui priima 32 nares vienijančios NATO šalių vadovus, taip pat Australijos, Japonijos, Naujosios Zelandijos ir Pietų Korėjos lyderius.

Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę vykstančiame NATO viršūnių susitikime kels klausimus dėl atsako Rusijos hibridinėms atakoms, sako šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys. „Prezidentas tikrai kalbės apie tuos atvejus, kai mes turime aiškias atribucijas – tai yra priskyrimą prie visų operacijų užsakovo, planuotojų ir vykdytojų. Ir tais atvejais mes turime kaip Aljansas lygiai taip pat nusimatyti, kaip reaguojame.

Vašingtone antradienį NATO viršūnių susitikime pradedant rinktis Aljanso lyderiams, Vilniuje viešėjusi Ukrainos parlamento pirmininko pavaduotoja Olena Kondratiuk teigia, jog Kyivas tikisi įsipareigojimų dėl naujų oro gynybos sistemų. Anot jos, sistemomis būtų geriau apsaugotas Ukrainos dangus ir taip sprendžiamas jau humanitariniu tapęs klausimas. „Ir, žinoma, kas mus domina, ko mes tikimės daugiau gauti, tai oro gynybos sistemų.

NATO viršūnių susitikimo Vašingtone komunikato projekte Ukrainos kelias į Aljansą apibrėžiamas kaip „negrįžtamas“. Apie tai pirmadienį CNN pranešė trys su situacija susipažinę šaltiniai. Klausimas, kokius tvirtus pažadus duoti Ukrainai dėl jos būsimos narystės NATO, tapo pagrindiniu 32 Aljanso narių diskusijų šaltiniu prieš šią savaitę Vašingtone vykstantį viršūnių susitikimą.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas sako besitikintis, kad NATO oro gynybos pajėgų rotacija Lietuvoje ir regione ilgainiui taps nuoseklesnė ir nereikalaus didelių politinių pastangų. NATO pernai sutarė dėl rotacinio oro gynybos modelio Baltijos šalyse – tikėtasi, kad sąjungininkės vis atgabens oro gynybos ginkluotę į regioną pratyboms ar trumpalaikiam dislokavimui.

Antradienį Vašingtone prasidės tris dienas truksiantis jubiliejinis NATO viršūnių susitikimas. 75-ąsias įkūrimo metines mininčio Aljanso valstybių lyderiai ypatingą dėmesį susitikimo metu skirs paramos Ukrainai didinimui – sieks priimti sprendimus dėl ilgalaikės karinės bei finansinės paramos, Ukrainos karių mokymų. Taip pat bus aptariamos Rusijos agresiją atremiančios šalies narystės NATO perspektyvos.

 Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pirmadienį sakė, kad per šią savaitę Vašingtone vyksiantį NATO viršūnių susitikimą parems Ukrainos siekį įstoti į NATO. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis NATO susitikimo išvakarėse atvyko į Varšuvą susitikti su premjeru Donaldu Tusku ir A. Duda. Lenkų prezidentas sakė, kad jei Ukrainos visuomenė nori priklausyti NATO, Aljansas turi nedvejodamas priimti Ukrainą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir JAV prezidentas Joe Bidenas priešinasi tam, kad Ukraina būtų pakviesta į NATO. Tai prieš Aljanso viršūnių susitikimą Vašingtone pareiškė šaltiniai iš Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono aplinkos. Tokia situacija esą jau buvo viršūnių susitikime Vilniuje praėjusiais metais, kai ukrainiečiai su dideliu nepasitenkinimu buvo priversti konstatuoti, kad NATO durys nėra tokios atviros, kaip manyta.

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę tris kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Anot ministerijos, naikintuvai taip pat du kartus kilo patruliuoti virš Baltijos jūros.

NATO lyderiai, šią savaitę aukščiausiuoju lygiu susitiksiantys Vašingtone, pasveikins Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir dar kartą patvirtins, jog vieną dieną jo šalis taps NATO nare bei pažadės ir toliau ginkluoti Kyjivo kariuomenę. Tačiau jie nesuteiks V. Zelenskiui to, ko jis trokšta labiausiai: ryžtingo pakvietimo karo draskomai šaliai artimiausiu metu prisijungti prie Aljanso. Pernai NATO negebėjimas pateikti Ukrainai aiškius narystės terminus sukėlė nepasitenkinimą.

Iš didžiulio krovininio laivo Klaipėdos uoste viena po kitos pakrautos ant sunkvežimių šeštadienį išriedėjo ilgojo nuotolio oro gynybos sistemos „Patriot“ dalys. Jas čia atsigabeno Nyderlandų kariai pratyboms Šiauliuose. „Tai oro gynybos sistema. Ji naudojama numušti sparnuotąsias raketas, balistines raketas ir įvairaus tipo orlaivius“, – sakė „Patriot“ vieneto vadas Kavin.

NATO kai kuriose srityse reikia ne evoliucijos, o revoliucijos, pirmiausia – kalbant apie gynybos pramonę, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Anot jo, Aljanso narėms būtina užpildyti trūkstamus pajėgumus, o tam reikia didesnio finansavimo gynybai ir ilgalaikių kontraktų gynybos pramonės įmonėms. „Kai kuriose srityse mums reikia revoliucijos, rimto pokyčio.

Artėjant JAV prezdento rinkimams vis dažniau kyla klausimas – jei Donaldas Trumpas bus išrinktas, kas gresia Europai? D. Trumpas gali ne vien sumažinti paramą Ukrainai, tačiau ir nebeprekiauti su Europa. Tai reikštų nežmonišką infliaciją tiek JAV, tiek ES, skelbia „Economist Intelligence“. D. Trumpas jau ne kartą yra minėjęs, kad nepadės toms NATO narėms, kurios nesilaiko įsipareigojimų ir neskiria 2 proc. BVP gynybai.

Baltijos valstybės kitą savaitę Vašingtone vyksiančiame NATO viršūnių susitikime pristatys pajėgumų vystymo planą, sako Lietuvos ir Estijos prezidentai. Jie taip pat ragina užpildyti praėjusiais metais Vilniuje vykusiame Aljanso vadovų susitikime patvirtintus regioninius gynybos planus būtinais kariniais pajėgumais. „Lietuva, Latvija ir Estija pasiūlė pajėgumų vystymo planą, kurį pristatys viršūnių susitikime Vašingtone.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Baltijos šalių gynyba yra prioritetinis dalykas, o NATO rytinis sparnas turi būti dar labiau stiprinamas. Anot jo, taip pat svarbu užtikrinti, kad būtų įgyvendinami patvirtinti aljanso gynybos planai. „Baltijos regiono gynyba ir saugumas yra pagrindinis mūsų prioritetas. Mūsų bendros pastangos stiprinti tiek regioninį, tiek nacionalinį saugumą, jau davė gerų rezultatų. Lietuvos išlaidos gynybai jau šiemet pasieks 3 proc.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė, kad planuojamas Ukrainos karių medicininio švietimo „pavyzdinis projektas“, pranešė Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“. Pasak Aljanso vadovo, kitą savaitę Vašingtone vyksiančiame viršūnių susitikime NATO su Pietų Korėja aptars praktinį bendradarbiavimą paramos Ukrainai, kibernetinių ir naujų technologijų srityse.

Vis dažnėjantys Kremliaus išpuoliai prieš Vakarų šalis kelia nerimą ne tik valdžios institucijoms, bet ir gyventojams. Ekspertai mano, kad tai yra pilno karo su NATO alternatyva, kuri tik intensyvės laikui bėgant. Birželio pradžioje bandyta padegti autobusų garažą Čekijoje. Tačiau nesėkmingas padegėjo bandymas neatkreipė dėmesio iki tol, kol Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala nepasakė, kad labai tikėtina, jog už šio incidento slypi Maskva.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas informavo savo Aljanso kolegas apie savo vizitą į Rusiją susitikti su šios šalies prezidentu Vladimiru Putinu. „Žinoma, Viktoras Orbanas neatstovauja NATO tuose susitikimuose. Jis atstovauja savo šalį“, – pabrėžė J. Stoltenbergas. Anksčiau penktadienį V. Orbanas atvyko prieštaringai vertinamo vizito į Maskvą.