nato

Čekijos prezidentas, buvęs NATO generolas Petras Pavelas pareiškė, kada Rusijos pradėtas karas Ukrainoje galėtų baigtis. Kaip rašo UNIAN, P. Pavelas mano, kad karas Ukrainoje tęsis tol, kol bus įrodyta abiems pusėms, kad karinėmis priemonėmis politinių tikslų pasiekti nėra įmanoma. „Tai gali įvykti ir šiais metais, taip pat tai gali nutikti kitąmet arba po daugelio metų“, – svarstė jis.

Dalyje Lietuvos trečiadienį gali griaudėti į sprogimus panašūs garsai. Tokie garsai jau buvo užfiksuoti pirmadienį. Apie tai pranešė Karinių oro pajėgų aviacijos bazė. „Rytoj, rugpjūčio 21 d., nuo 14.00 iki 16.00 val. Šiaulių apskrityje gali būti girdimi į sprogimus panašūs garsai, dėl leistiname aukštyje viršgarsiniu greičiu skrendančių naikintuvų“, – nurodoma bazės „Facebook“ puslapyje. Dalyje šalies pirmadienį buvo kilęs sąmyšis, kadangi gyventojai girdėjo eilę sprogimų.

Lietuvos atstovai dalijosi NATO viršūnių susitikimo organizavimo patirtimi su kitąmet šį renginį organizuojančiais Nyderlandais. 2023 metais NATO viršūnių susitikimas vyko Vilniuje, kitąmet jis rengiamas trečiame pagal dydį Nyderlandų mieste Hagoje. Kaip pranešė Vyriausybė, antradienį susitikime su svečiais iš Nyderlandų institucijų dalyvavo Prezidentūros, Vyriausybės kanceliarijos ir Užsienio reikalų ministerijos atstovai.

Praėjusią savaitę NATO oro policijos naikintuvai tris kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos Federacijos (RF) orlaivių. Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), rugpjūčio 13 dieną tarptautinėje oro erdvėje pastebėtas orlaivis skrido į Kaliningrado sritį. Dar du RF orlaiviai buvo NATO naikintuvų palydėti rugpjūčio 14 dieną. Jie skrido tarptautine oro erdve iš RF Kaliningrado srities į RF Kaliningado sritį.

Savaitgalį Baltijos šalių premjerai Klaipėdoje ir Palangoje neformaliai aptarė regiono saugumą, NATO atgrasymo stiprinimą bei sankcijų Rusijai griežtinimą. Kaip pranešė Vyriausybė, susitikime, kuriame dalyvavo Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė, Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina bei Estijos premjeras Kristenas Michalas, buvo pažymėta būtinybė stiprinti priešakinę gynybą rytiniame flange, aktyviai dirbant kartu su Vokietija, Kanada ir Jungtine Karalyste.

Vyriausiasis NATO pajėgų Europoje vadas generolas Christopheris G. Cavoli sakė, kad Rusija vis dar bando parengti atsaką į Ukrainos operaciją Kursko srityje ir jis kol kas lėtas ir padrikas.

Prahoje rugsėjo 13–15 d. įvyks NATO karinio komiteto – aukščiausios aljanso karinės institucijos – posėdis, teigiama atitinkamame pranešime spaudai. „Aukščiausioji NATO karinė institucija – karinis komitetas 2024 m. rugsėjo 13–15 dienomis susitiks Prahoje, Čekijos Respublikoje. Tiesioginio susitikimo metu gynybos vadai aptars karinius strateginius įvykius aljanse. Karinio komiteto konferencijos atidaryme dalyvaus Čekijos prezidentas Petras Pavelas“, – teigiama NATO pranešime.

Rusija apmokė savo karinį jūrų laivyną, kad galimo konflikto su NATO atveju galėtų nukreipti branduolines raketas į Europos gilumoje esančius objektus, rašo „Financial Times“. Karininkams skirtoje prezentacijoje, kuri buvo parengta dar iki plataus masto invazijos į Ukrainą, išsamiai aprašyti tokių tolimų taikinių, kaip vakarinė Prancūzijos pakrantė ir Farneso Baras Jungtinėje Karalystėje, žemėlapiai.

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę du kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Tiek rugpjūčio 8-ą, tiek rugpjūčio 9-ąją NATO orlaiviai skrido atpažinti po vieną žvalgybinį orlaivį IL-20. Abiem atvejais orlaiviai skrido be skrydžio plano, be įjungtų radiolokacinių atsakiklių, nepalaikė radijo ryšio su Regioniniu skrydžio valdymo centru.

Trečiadienį Rukloje vyko NATO Priešakinių pajėgų kovinės grupės rotacijos bei vadovybės pasikeitimo ceremonija, kurios metu tarptautinio vieneto vadovavimą iš Vokietijos kariuomenės plk. ltn. Mareko Krügerio perėmė Nyderlandų kariuomenės plk. ltn. Sebastiaanas Schillemansas. „Mes itin vertiname Vokietijos, Nyderlandų, Norvegijos, Belgijos, Čekijos ir Liuksemburgo įsipareigojimą dislokuoti karius Lietuvoje.

Lietuvoje dislokuoti NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys Italijos naikintuvai antradienį pakilo perimti neatpažintą orlaivį Baltijos šalių oro erdvėje. Apie tai skelbia „Europeiskaja Pravda“, remdamasi Italijos gynybos ministerija. Italijos naikintuvai „Typhoon“ pakilo iš Šiaulių bazės, gavę įsakymą iš NATO stebėjimo centro Vokietijoje. Italijos gynybos ministerija nepateikė jokių detalių apie incidentą, įskaitant tai, koks tai buvo lėktuvas.

Prancūzų generolas sako, kad Europos gebėjimui atgrasyti Rusijos Federacijos vadovą Vladimirą Putiną nuo karo eskalacijos trukdo egzistuojanti biurokratija. Svarbiausi įvykiai: 23:32 | „Foreign Affairs“: JAV nepasirengusi ateities karams JAV yra nepasirengusi ateities karams, kurie jau prasidėjo, skelbia „Foreign Affairs“. UNIAN, cituodama minėtą leidinį, rašo, kad Ukrainos mūšio laukuose karo ateitis virsta dabartimi, o tūkstančiai dronų skraido danguje.

Vykdydama karą prieš Ukrainą, Rusija šalies miestams naikinti naudojo balistines ir sparnuotąsias raketas, taip pat vienkartinius bepiločius orlaivius. Buvo pripažinta, kad Rusija gali kovoti su Vakarais. Supratimas, kad Europai ir JAV trūksta pajėgumų, atvėrė NATO „Pandoros skrynią“. Dėl to JAV ir kelios NATO sąjungininkės paskelbė daugybę planų, susijusių su tolimojo nuotolio smūgių pajėgumais.

NATO ketvirtadienį pasidžiaugė, kad dėl glaudaus Aljanso bendradarbiavimo per apsikeitimą kaliniais su Rusija buvo paleista gausybė kalinių.  „Džiaugiuosi, kad šiandien paleisti neteisėtai sulaikyti sąjungininkių piliečiai ir Rusijos politiniai kaliniai. Tai pavyko pasiekti glaudžiai bendradarbiaujant NATO sąjungininkėms“, – teigė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Rusija didžiąją dalį savo oro pajėgų ir kai kuriuos pažangiausius lėktuvus laiko atokiau nuo karo Ukrainoje. Ekspertai teigia, kad tai rodo ne tik Rusijos susirūpinimą dėl Ukrainos oro gynybos pajėgumų, bet ir svarstymus dėl galimo konflikto su NATO.

Antradienį Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose vyks NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija. Kaip skelbia Krašto apsaugos ministerija, keturis mėnesius Ispanijos ir Portugalijos karius saugojusius Baltijos erdvę pakeis Italijos kariai. Jie patruliuos keturiais naikintuvais „Eurofighter Typhoon“. Italijos karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijoje Baltijos valstybėse dalyvaus jau devintą kartą.

Praėjus daugiau nei metams, teisėsauga tęsia ikiteisminį tyrimą dėl galimai nutekintų duomenų per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, įtariamųjų jame kol kas nėra. Tai BNS šią savaitę patvirtino Generalinės prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė. Jos žiniomis, tyrimas tęsiamas įtariant neteisėtą elektroninių duomenų perėmimą ir panaudojimą bei neteisėtą prisijungimą informacinės sistemos.

Prieš Rusijai pradedant plataus masto invaziją į Ukrainą, daugelis Europos valstybių nemanė, kad į žemyną gali sugrįžti karas. Praėjus daugiau nei dvejiems metams valstybės iš esmės keičia šaukimo į kariuomenę principą. Nors NATO ruošimasis karui vyksta greitai, tačiau kelioms šalims reiks gerokai pasistengti, kad galėtų jaustis saugiau. Didėjant karo grėsmei kelios Europos šalys atnaujino privalomąją karinę tarnybą.

Vyriausybės sprendimas siūlyti Seimui Lietuvoje įsteigti du naujus karinius poligonus Tauragės ir Šilalės rajonuose sukėlė šio regiono gyventojų, ypač ūkininkų, pasipiktinimą, nes pablogės ūkininkavimo sąlygos. Apraminti gyventojų baimes į Tauragę, Šilalę ir Jurbarką buvo atvykę Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir Aplinkos ministerijos (AM), Lietuvos kariuomenės (LK) atstovai.

Beveik du trečdaliai Europos Sąjungos (ES) piliečių yra susirūpinę ES saugumu, rodo neseniai paskelbta Europos Komisijos užsakymu atlikta apklausa. Maždaug 47 proc. apklaustų ES piliečių teigė esantys „gerokai susirūpinę“ dėl bloko saugumo per ateinančius penkerius metus, 17 proc. sakė esantys „labai susirūpinę“. Apklausa parodė, kad labiausiai dėl saugumo susirūpinę Portugalijos gyventojai (77 proc.). Vokietijoje 54 proc. respondentų teigė esantys „gana“ arba „labai“ susirūpinę.

Suomija penktadienį pranešė įtarianti Rusijos laivą pažeidus jos teritorinius vandenis. Po Helsinkio įstojimo į NATO vis didėjant įtampai tarp kaimyninių šalių, per paskutinį iš kelių pasienio incidentų laivas, kaip įtariama, penktadienio popietę įplaukė į Suomijos vandenis rytinėje Suomijos įlankos dalyje, sakoma trumpame Suomijos gynybos ministerijos pranešime. Laivo tapatybės ministerija nenurodė ir nepasakė, kokio tipo tai buvo laivas.

Keturis mėnesius Ispanijos ir Portugalijos karius saugojusius Baltijos erdvę pakeitė Italijos kariai. Vykdydami NATO oro policijos misiją iš Lietuvos kariuomenės aviacijos bazės Šiauliuose, jie patruliuos keturiais naikintuvais „Eurofighter Typhoon“, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. „Prieš 20 metų pradėtos vykdyti oro policijos misijos yra vienas tvirčiausių NATO sąjungininkų ištikimybę rodančių įsipareigojimų.

Stebėti Rusijos karinių laivų judėjimą ir vykdyti išminavimo darbus į Baltijos bei Šiaurės jūras išvyksta Lietuvos karo laivas. Pirmą kartą mūsų šalies istorijoje, Lietuvos laivo įgulą papildė kitos šalies kariai – į misiją kartų išplaukia portugalų narai išminuotojai.  Lietuvos karinių jūrų pajėgų priešmininis laivas „Skalvis“ ir 43 žmonių įgula penkiems mėnesiams išvyko į tarptautinę NATO operaciją.

Lengvinant Lietuvos įmonių dalyvavimą Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) konkursuose, Vyriausybė pakoregavo patikimumo deklaracijų išdavimo tvarką, atsisakydama perteklinių reikalavimų organizuojant konkursus. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė, kad apie NATO konkursus nereikės informuoti Inovacijų agentūros, o apie tarptautinių sankcijų pažeidimus informaciją teiks tik Informatikos ir ryšių departamentas, o ne 13 institucijų.

Karinių jūrų pajėgų (KJP) Karo laivų flotilėje antradienį į NATO vykdomą tarptautinę operaciją „Brilliant Shield“ išlydėtas Lietuvis karinis laivas „Skalvis“. Kartu su juo į operaciją išvyksta ir Portugalijos karinių jūrų pajėgų narų-išminuotojų komanda.

Antradienį Lietuvos priešmininis laivas „Skalvis“ (M53) ir Portugalijos karinių jūrų pajėgų narų-išminuotojų komanda bus išlydėti į NATO vykdomą tarptautinę operaciją „Briliantinis skydas“. Priešmininis laivas „Skalvis“ (M53), vadovaujamas kapitono leitenanto Andriaus Narbuto, nuo liepos 26 d. penkiems mėnesiams įsijungs į NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų I-ąją grupę, praneša Lietuvos kariuomenė.

JAV perkėlė į rumunų „Mihail Kogalniceanu“ karinę bazę du tarpžemyninius strateginius bombonešius B-52 „Stratofortress“, „The Moscow Times“ cituojamos JAV pajėgos Europoje. Naujoje vietoje jie veiks kaip JAV karinių oro pajėgų 20-osios ekspedicinės bombonešių eskadrilės dalis ir taip pat pradės bendradarbiavimą su NATO pajėgomis.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas BBC ketvirtadienį sakė, kad NATO sąjungininkės turi pasirengti blogiausiam scenarijui – dešimtmetį truksiančiam karui Ukrainoje. Į BBC klausimą, ar NATO sąjungininkai turi būti pasirengę, kad karas gali tęstis ilgiau nei 10 metų, J. Stoltenbergas atsakė „taip“. „Pagrindinė žinia yra ta, kad kuo stipresnė parama Ukrainai ir kuo ilgiau esame pasirengę įsipareigoti, tuo greičiau šis karas gali baigtis, – BBC sakė J. Stoltenbergas.

NATO į aljanso specialiojo pasiuntinio Kyjive pareigas paskyrė Patricką Turnerį, trečiadienį pranešime spaudai paskelbė gynybos aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. P. Turneris NATO atstovybei Ukrainoje (NRU) vadovaus nuo rugsėjo.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad nepaprastai svarbu, jog Jungtinės Valstijos ir toliau remtų Ukrainą Taip jis kalbėjo kelios dienos po to, kai buvęs prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) savo kandidatu į viceprezidentus pasirinko pagalbos tiekimo Kyjivui skeptiką. „Tai turi būti bendros Šiaurės Amerikos ir Europos pastangos, o Jungtinės Valstijos yra didžiausia sąjungininkė.

NATO viršūnių susitikime Rusijai buvo aiškiai parodyta, kad sprendimą dėl stojimo į Aljansą priima tik NATO ir tik ta šalis, kuri siekia ten papulti, pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. Jis taip pat akcentavo Rusijos grėsmę Europai, jeigu Ukraina pralaimės karą. Rusija yra pačia didžiausia ir tiesiogine grėsme NATO saugumui. Jeigu Ukraina pralaimės, potencialus karas tarp Rusijos ir Vakarų bus labai arti, interviu „The Washington Post“ pareiškė Lenkijos prezidentas A. Duda.

Jungtinė Karalystė antradienį pradėjo savo ginkluotųjų pajėgų peržiūrą, buvusiam NATO generaliniam sekretoriui, kuris vadovaus šiam procesui, perspėjus, kad pasaulis susiduria su „mirtinu ketvertu“ – Kinija, Rusija, Iranu ir Šiaurės Korėja. Praėjus mažiau nei savaitei po NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Vašingtone naujasis britų premjeras leiboristas Keiras Starmeris nurodė atlikti peržiūrą, siekiant palaipsniui didinti savo išlaidas gynybai iki 2,5 proc.

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę tris kartus kilo palydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Liepos 10 dieną NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti dviejų naikintuvų SU-30, liepos 12-ąją – dviejų naikintuvų SU-30SM, skridusių į Kaliningrado sritį, bei dviejų naikintuvų SU-30SM, skridusių į Rusijos žemyninę dalį. Minėti orlaiviai skrido be skrydžio planų.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad palaiko Ukrainos smūgius kariniams taikiniams Rusijoje. Jis apie tai prakalbo per interviu televizijos maratonui „Bendrosios naujienos“, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi portalu „ArmijaInform“. J. Stoltenbergas sakė, kad tarptautiniai teisės aktai aiškiai apibrėžia Ukrainos teisę atakuoti teisėtus karinius taikinius Rusijoje.

Šiaurės Atlanto aljansas nepakeitė savo pozicijos ir tiesiogiai nedalyvaus Rusijos kare prieš Ukrainą. Tai interviu televizijos maratonui „Bendrosios naujienos“ pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, praneša „Ukrinform“, remdamasi portalu „ArmijaInform“. Taip J. Stoltenbergas pakomentavo pasiūlymą numušinėti Rusijos raketas virš Ukrainos iš Lenkijos teritorijos NATO šalims priklausančiomis oro gynybos sistemomis.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad nepritars jokiam būsimam bendradarbiavimui taip NATO karinio aljanso ir Izraelio, kol tęsiasi karas Gazos Ruože.

Jungtinės Valstijos perėmė estafetę iš Lietuvos. Vašingtone prasidėjo NATO viršūnių susitikimas. Bidenas jame paskelbė ilgai lauktą žinią – Ukraina  gaus dar penkias „Patriot“ oro gynybos sistemas, o naikintuvai F-16 jau pakeliui. Tiesa, kvietimo tapti NATO nare Ukraina nesulauks. Sąjungininkų sutarimo, kada ir koks Ukrainos kelias į narystę turėtų būti – nėra.

NATO viršūnių susitikimas Vašingtone baigėsi taip pat kaip prasidėjo – su nerimu dėl Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno sveikatos. J. Bidenas ne išsklaidė, o tik padidino abejones dėl savo galimybių ir toliau prezidentauti, kai spaudos konferencijoje Ukrainos prezidentą pavadino Putinu, o savo viceprezidentę Kamalą Harris – Trumpu. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Paskutinę NATO viršūnių susitikimo Vašingtone dieną 22 valstybės, tarp kurių ir Lietuva, pasirašė deklaraciją, kuria susitarė ir toliau užtikrinti ilgalaikę paramą Ukrainai. „Šiandien kartu su sąjungininkais ir partneriais sutvirtinome Vilniuje Ukrainai duotą pažadą, kad mūsų parama jai bus tęstinė ir ilgalaikė“, – po Vašingtone įvykusios iškilmingos ceremonijos sakė Lietuvai joje atstovavęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

NATO atpažįsta didelio masto koordinuotą hibridinę kampaniją, kurią Rusija vienu metu pradėjo prieš kelias Aljanso nares. Tai prieš prasidedant Ukrainos ir NATO Tarybos posėdžiui spaudos konferencijoje pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Generalinis sekretorius pabrėžė, kad ši kampanija vienu metu nukreipta prieš kelias sąjungininkų valstybes. Konkrečių šalių jis neįvardijo.

Pasibaigus NATO viršūnių susitikimui Vašingtone, Vengrijos ministras pirmininkas nacionalistas Viktoras Orbanas ketvirtadienį išskrido į Floridą susitikti su buvusiu JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Tikėtina, kad susitikimas D. Trumpo Mar-a-Lago dvare dar labiau nuliūdins sąjungininkes. Praėjusią savaitę V. Orbanas užsitraukė Europos kolegų pyktį dėl susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Prancūzija ir toliau rems Ukrainą „tiek, kiek reikės“, ketvirtadienį po NATO aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškė prezidentas Emmanuelis Macronas. E. Macronas, žurnalistų paklaustas apie savo susitikimus su Joe Bidenu, taip pat sakė, kad sunkumų patiriantis JAV prezidentas atrodo „atsakingas“ ir visiškai kontroliuojantis padėtį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ieško, kaip toliau palaikyti karo prieš Ukrainą mašiną. V. Putinas penktadienį pritarė mokesčių didinimo paketui ir tikisi daugiau pinigų surinkti iš darbininkų ir įmonių.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad Ukraina galiausiai įstos į NATO, po Aljanso pareiškimo, kad Rusijos užpulta šalis eina „negrįžtamu“ keliu į narystę. „Turime tvirtą formuluotę dėl Ukrainos judėjimo į NATO negrįžtamumo. Kiekvienas žingsnis iš tiesų artina mus prie narystės“, – sakė V. Zelenskis spaudos konferencijoje NATO aukščiausiojo lygio susitikime kartu su Aljanso vadovu Jensu Stoltenbergu.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pasakė, kad nėra nusiteikęs kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, nebent pastarasis pakeistų savo kursą. „Nesu pasirengęs kalbėtis su V. Putinu, nebent V. Putinas būtų pasirengęs pakeisti savo elgesį“, – pasibaigus NATO viršūnių susitikimui Vašingtone surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo J. Bidenas.

Sakartvelo ministras pirmininkas Iraklis Kobachidzė sumenkino tai, kad NATO viršūnių susitikimo deklaracijoje nebuvo aiškiai paminėtas Sakartvelo įstojimas į NATO, kaip buvo ankstesniais metais. Trečiadienio deklaracijoje net ir nepaminėjus Sakartvelo, kaip kandidato į nares, NATO aiškiai pasakė, kad narystė yra atvira Pietų Kaukazo valstybėms, Tbilisyje sakė I. Kobachidzė. Jis įsitikinęs, kad Sakartvelas galiausiai galės įstoti į Aljansą.

Ukraina – jubiliejinio NATO viršūnių susitikimo epicentre, tačiau proveržio dėl narystės, panašu, nebus. Karo su Rusija vengiančios sąjungininkės nesiryžta apsispręsti net dėl laikotarpio, kada Ukraina galėtų pradėti stojimo procesą. Vietoj narystės, Kyjivui pažadėta daugiau strateginių oro gynybos sistemų ir naikintuvų, dalis jų – jau pakeliui į Ukrainą. Daugiau apie tai – TV3 žinose.  Nato šalių lyderiai prieš vakarienę Baltuosiuose rūmuose, rikiuojasi bendrai nuotraukai.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas viršūnių susitikimo Vašingtone kuluaruose paskelbė apie naują susitarimą dėl gynybos pramonės stiprinimo. Būtina daugiau investuoti, plėsti gamybą ir gerinti transatlantinį bendradarbiavimą, sakė jis ginkluotės įmonių atstovams. Karas Ukrainoje parodė, kad ginklų ir amunicijos atsargos yra per mažos, o gamybos pajėgumai per menki, kalbėjo J. Stoltenbergas.

Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį pareiškė, kad bet kokia tiesioginės Rusijos ir NATO konfrontacijos galimybė kelia „nerimą“, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“. R. T. Erdogano komentarai paskelbti NATO lyderiams susirinkus Vašingtone ir Kremliaus atstovui Dmitrijui Peskovai pareiškus, kad Rusija planuoja „reagavimo priemones“, į „labai rimtą grėsmę“ iš Aljanso.