nato

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas informavo savo Aljanso kolegas apie savo vizitą į Rusiją susitikti su šios šalies prezidentu Vladimiru Putinu. „Žinoma, Viktoras Orbanas neatstovauja NATO tuose susitikimuose. Jis atstovauja savo šalį“, – pabrėžė J. Stoltenbergas. Anksčiau penktadienį V. Orbanas atvyko prieštaringai vertinamo vizito į Maskvą.

Žinomas Ukrainos žurnalistas Dmytro Hordonas paviešino Vladimiro Putino „taikos planą“, kuriuo, neva, siekiama užbaigti karą Ukrainoje. Plane skelbiama, jog Rusijos režimo lyderis yra pasirengęs pasidalyti Krymo suverenitetu, kad nutrauktų karą, skelbia „The Sun“. Taip pat, pasak šaltinių tiek Maskvoje, tiek Kyjive, V. Putinas jau išsiuntė savo vidaus reikalų ministrą Vladimirą Kolokolcevą į JAV su naujais pasiūlymais.

NATO šalys trečiadienį pasirašė nuosaikesnį įsipareigojimą kitais metais toliau tiekti Ukrainai ginklus už maždaug 40 mlrd. eurų, pranešė diplomatai. Šią iniciatyvą, kuri bus pristatyta kitą savaitę Vašingtone vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime, NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pateikė kaip būdą ateinančiais metais sustiprinti Vakarų pagalbą Kyjivui kare su Rusija.

NATO šalys, diplomatinių šaltinių duomenimis, susitarė kitais metais skirti Ukrainai 40 mlrd. eurų karinės pagalbos, praneša agentūra „Reuters“. Oficialų sprendimą 32 Aljanso šalių lyderiai priims savo viršūnių susitikime Vašingtone kitą savaitę. Kadenciją baigiantis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenberfas ragino transatlantinio Aljanso nares paramą Rusijos užpultai Ukrainai palikti 2022 m. lygyje – tai atitinka maždaug 40 mlrd. eurų per metus.

NATO valstybės narės nusprendė pasiųsti į Kyjivą specialųjį pasiuntinį plečiant Vakarų gynybos Aljanso civilinį buvimą Ukrainoje, dpa patvirtino atstovas spaudai. Aukšto rango pareigūnui bus pavesta koordinuoti politinę ir praktinę Aljanso paramą pačioje Ukrainoje, jai toliau ginantis nuo plataus masto Rusijos invazijos.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pirmadienį lankysis Romoje, su italų kolega Guido Crosetto jis aptars saugumo situaciją Baltijos ir Viduržemio jūros regionuose, NATO viršūnių susitikimą Vašingtone bei paramą Ukrainai. L. Kasčiūnas yra teigęs, kad viršūnių susitikime Lietuva prioritetą skirs Ukrainos narystės klausimui, taip pat kels praėjusiais metais patvirtintų regioninių gynybos planų praktinio įgyvendinimo klausimą.

Kadenciją baigiantis Nyderlandų ministras pirmininkas ir būsimas NATO generalinis sekretorius Markas Rutte sekmadienį savo atsisveikinimo kalboje Nyderlandų įstatymų leidėjams paragino toliau remti Ukrainą.

Sėkminga Ukrainos patirtis sunaikinant nemažą dalį Rusijos Juodosios jūros flotilės veiksmingai naudojant jūrinius dronus ir kitokias technologijas sulaukė NATO šalių dėmesio ir gali būti pritaikyta rengiant šiuolaikines kovinių operacijų jūroje taktikas, komentaruose naujienų agentūrai „Ukrinform“ pasakė Norfolko jungtinių pajėgų vadavietės vado pavaduotojas kontradmirolas Timas Henry‘is.

Lietuva NATO viršūnių susitikime Vašingtone kels Ukrainos narystės Aljanse, rotacinio oro gynybos modelio vietos NATO planuose ir 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos finansavimo „grindų“ klausimus. Lietuvos pasirengimas liepą Vašingtone vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui penktadienį aptartas bendrame Seimo Užsienio reikalų ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje.

Rusija penktadienį pareiškė pastebėjusi, kad virš Juodosios jūros padaugėjo JAV dronų skrydžių, ir pažadėjo į tai reaguoti, įspėdama dėl „tiesioginės konfrontacijos“ su NATO. Gynybos ministerijos pareiškimas paskelbtas praėjus kelioms dienoms po to, kai Kremlius apkaltino Jungtines Valstijas atsakomybe už Ukrainos raketų ataką aneksuotame Krymo pusiasalyje, per kurią žuvo keturi žmonės.

Rusijos rėmėju laikomas Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas neplanuoja dalyvauti NATO viršūnių susitikime liepos mėnesį Vašingtone, ketvirtadienį pranešė jo biuras, nurodęs, jog tokį sprendimą lėmė vyriausybės politika Ukrainos atžvilgiu. R. Radevas atsisako vadovauti Bulgarijos delegacijai NATO viršūnių susitikime, nes nepritaria Bulgarijos vyriausybės pozicijai, pranešė prezidentūros spaudos tarnyba.

75-ojo aukščiausiojo lygio susitikime Vašingtone NATO pasiūlys Ukrainai „tiltą“ į narystę Aljanse, skelbia „The New York Times“, rašo UNIAN. Ukrainai turėtų būti pasiūlyta nauja vadavietė karinei pagalbai valdyti. Tai turėtų būti Aljanso ilgalaikio įsipareigojimo užtikrinti šalies saugumą užtikrinimas. Susitarimas bus vadinamas „tiltu“ į galimą Kyjivo narystę NATO.

„Ieškomi nauji kariai mažėjančioms Europos kariuomenėms“, trečiadienį skelbia „Financial Times“ antraštė. Anot leidinio, Europos šalių kariuomenės sparčiai mažėja, todėl kyla iššūkis, kad Europos NATO valstybės sunkiai galėtų skirti daugiau nei 300 tūkst. karių kariauti. Praėjusį mėnesį Berlyne vykusiame festivalyje, skirtame Vokietijos konstitucijos 75-mečiui paminėti, šalies ginkluotųjų pajėgų stendą apsupo vos penki žmonės.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigiamai vertina naująjį NATO generalinį sekretorių Marką Rutte, neabejoja, kad naujasis vadovas skirs dėmesio rytiniam Aljanso flangui. „Teigiamai vertinu. Daug kas kažkada turėjo galvoje prieš karą ar iki galo nesupratus, su kuo turimas reikalas. Dabar iš jo laikysenos viskas tvarkoje, manau, bus geras NATO sekretorius“, – žurnalistams trečiadienį sakė L. Kasčiūnas.

Kadenciją baigiantis Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte, trečiadienį paskirtas naujuoju NATO generaliniu sekretoriumi, Vakarų kariniam aljansui pradės vadovauti itin sudėtingu metu. Beveik pustrečių metų tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje, Jungtinėms Valstijoms ruošiantis prezidento rinkimams ir augant Kinijos galiai pasaulyje, NATO susiduria su dideliais iššūkiais. Toliau apžvelgiame pagrindinius klausimus, kuriuos teks spręsti M. Rutte, kai jis spalį pradės eiti naująsias pareigas.

Dabartinio JAV prezidento Joe Bideno administracija siekia panaikinti faktinį draudimą personalui, kuris remontuotų karinę techniką, vykti į Ukrainą, skelbia CNN. Tai būtų dar vienas svarbus J. Bideno administracijos politikos Ukrainoje pokytis, nes JAV ieško būdų, kaip suteikti Ukrainos kariuomenei pranašumą prieš Rusiją. Tačiau ši politika kol kas dar nėra galutinai patvirtinta. Kol kas dar niekas neaišku „Mes nepriėmėme jokių sprendimų ir diskutuoti apie tai yra dar per anksti.

NATO sąjungininkės trečiadienį išrinko Nyderlandų ministrą pirmininką Marką Rutte naujuoju NATO vadovu, praneša „Reuters“. Prieš tai visų 32 šalių narių ambasadoriai uždegė žalią šviesą jo paskyrimui. Diplomatai iš keleto NATO valstybių sakė, kad M. Rutte pakeis dabartinį generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą, kai spalio 1 d. baigsis jo kadencija.

Karas Ukrainoje turi dviejų tipų frontus – fizinį ir skaitmeninį. Internete aktyvi Šiaurės Atlanto draugelių organizacija (NAFO) su Rusijos propaganda kovoja pasitelkdama humorą su akita inu veislės šuns paveiksliukais. Tačiau ši internetinė armija renka ir lėšas – NAFO Ukrainos kariams surinko apie 7 milijonus eurų. Jei teko naudotis socialiniu tinklu X, tikriausiai ne kartą teko susidurti su bent viena paskyra, kurios profilio nuotraukoje pavaizduotas akita inu.

Rusija prie Vokietijos krantų pasiuntė žvalgybinį laivą „Vasilijų Tatiščevą“. Laivas buvo pastatytas devintajame dešimtmetyje, o rusų Baltijos laivyne yra tik du tokie laivai, praneša „Bild“. Pranešama, kad laivas, išplaukęs iš Kaliningrado ir plaukęs palei šiaurinę Vokietijos pakrantę, dabar yra neutraliuose Baltijos jūros vandenyse tarp Kylio ir Fėmarno salos.  Jį lydėjo Danijos karinių jūrų pajėgų patrulinis laivas ir Vokietijos policijos laivas.

Kadenciją baigiantis Nyderlandų premjeras Markas Rutte laimėjo kovą dėl NATO generalinio sekretoriaus posto, pasitraukus vieninteliam varžovui, rumunų prezidentui Klausui Iohannisui. 32 Aljanso šalims oficialiai patvirtinus jo pergalę, M. Rutte NATO vadovo pareigas perims spalio 1 d., kai jas paliks Jensas Stoltenbergas.

Kadenciją baigiantis Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte ketvirtadienį laimėjo varžybas dėl NATO vadovo posto, kai iš jų pasitraukė vienintelis jo varžovas, rumunų prezidentas Klausas Iohannisas.  Tikimasi, kad artimiausiomis dienomis 32 NATO šalys oficialiai paskelbs, kad kitu NATO generaliniu sekretoriumi taps 57-erių politikos veteranas M. Rutte. Jis pakeis dabartinį vadovą Jensą Stoltenbergą, spalio 1 dieną pasibaigus šio kadencijai.

NATO narė Rumunija ketvirtadienį paskelbė, kad nusiųs Ukrainai raketų sistemą „Patriot“, siekdama padėti šiai šaliai kovoti su Rusijos invazija. „Atsižvelgdami į smarkiai pablogėjusią saugumo padėtį Ukrainoje [...] Tarybos nariai nusprendė padovanoti Ukrainai „Patriot“ sistemą, glaudžiai koordinuodami veiksmus su sąjungininkais“, – sakoma Aukščiausiosios nacionalinės gynybos tarybos pareiškime.

Rumunija ketvirtadienį paskelbė, kad prezidentas Klausas Iohannisas traukiasi iš varžybų dėl NATO vadovo posto ir kad Bukareštas remia Nyderlandų ministro pirmininko Marko Rutte kandidatūrą į Aljanso generalinio sekretoriaus postą, „Rumunijos prezidentas informavo [...] NATO sąjungininkes, kad atsiėmė savo kandidatūrą į šios organizacijos generalinio sekretoriaus postą“, – paskelbė Aukščiausioji nacionalinės gynybos taryba.

Rusijos karinis bendradarbiavimas su Iranu, Šiaurės Korėja ir Kinija išsiplėtė ir apima dalijimąsi jautriomis technologijomis, kurios gali kelti grėsmę JAV ir jos sąjungininkėms dar ilgai po to, kai baigsis karas Ukrainoje. Apie tai rašo „The Wall Street Journal“. Kaip rašo leidinys, Rusijos ryšių plėtojimo greitis ir gylis saugumo srityje, dalyvaujant JAV priešininkams, kartais stebina Jungtinių Valstijų žvalgybos analitikus.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas keliaudamas po savo šalį kaip reikiant siekia sustiprinti apsaugą – dabar jį visur lydi naikintuvai, skelbia portalas „Newsweek“. Tai yra pirmas kartas, kai Rusijos teritorijoje keliaudamas V. Putinas yra lydymas naikintuvų. Nepriklausomas Rusijos tinklalapis „Agentstvo“ skelbė, jog birželio 18 d. šalies vadovą į Jakutską rytų Sibire lydėjo mažiausiai vienas daugiafunkcinis naikintuvas.

Ukraina trečiadienį pranešė, kad netrukus pasirašys saugumo susitarimą su Europos Sąjunga. Tai būtų naujausias iš daugelio susitarimų, kurie, kaip tikisi su Rusijos invazija kovojanti Ukraina, užtikrins karinę pagalbą ne vieniems metams.

Lenkija šiemet gynybai išleis daugiausiai iš visų NATO sąjungininkių, praneša naujienų agentūra PAP. Tikimasi, kad po Lenkijos rikiuosis Estija su 3,43 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir JAV su 3,38 procento. Belgija, Liuksemburgas, Slovėnija ir Ispanija, esančios sąrašo gale, gynybai skirs tik po 1,3 proc. savo BVP. Tikimasi, kad Latvija ir Graikija šiemet viršys 3 proc. ribą, o 18 kitų NATO sąjungininkių gynybai skirs ne mažiau kaip 2 proc. BVP, pagal Aljanso rekomendaciją.

Vokietija pranešė NATO, kad šiais metais gynybai skirs 90,6 mlrd. eurų, o tai reiškia, kad aiškiai pasieks Aljanso nubrėžtą 2 proc. tikslą. Remiantis nauja NATO apžvalga, ši rekordinė suma atitinka 2,12 proc. prognozuojamo Vokietijos bendrojo vidaus produkto (BVP). Šis rodiklis būtų aukštesnis, nei tikėtasi metų pradžioje. Vokietija Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje įsipareigojo šiais metais pirmą kartą pasiekti 2014 m. sutartą NATO gynybos išlaidų tikslą.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas antradienį pareiškė paramą Nyderlandų ministrui pirmininkui Markui Rutte kaip būsimam NATO generaliniam sekretoriui, nors anksčiau prieštaravo jo kandidatūrai.

Prieš Vašingtono aukščiausiojo lygio susitikimą Šiaurės Atlanto aljansas paskelbė dar vieną gynybos išlaidų suvestinę, pagal kurią bendras visų NATO šalių gynybos biudžetas dabartinėmis kainomis 2024 metais sieks beveik 1,5 trilijono JAV dolerių. Pasak „Ukrinform“, suvestiniai duomenys apie gynybos išlaidas ir atitinkamas infografikas paskelbti NATO interneto svetainėje.

Kinija antradienį paragino NATO „liautis vertus kaltę“ dėl karo Ukrainoje, Aljanso vadovui apkaltinus Pekiną, kad šis komplikuoja konfliktą padėdamas atkurti Rusijos gynybos pramonę. „Patariame [NATO] liautis vertus kaltę ir sėjus nesantaiką; nepilkite žibalo į ugnį ir nekurstykite konfrontacijos – verčiau padarykite kokį nors praktinį dalyką dėl šios krizės politinio išsprendimo“, – eilinėje spaudos konferencijoje sakė kinų Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas.

Švedija ir Suomija, naujausios NATO narės, pranešė apie atskirus Rusijos karinių lėktuvų oro erdvės pažeidimus praėjusią savaitę, kai regione vyko didelės Aljanso pratybos. Birželio 14 d. popietę Švedijos karinės oro pajėgos pakėlė naikintuvą JAS 39 „Gripen“ po to, kai Rusijos taktinis bombonešis Su-24 įskrido į ribotą oro erdvę prie strateginės Baltijos jūros Gotlando salos pietinės pusės, sakoma šalies ginkluotųjų pajėgų pranešime.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį pareiškė, kad Vakarų karinio aljanso gynybos išlaidų tikslą šiais metais pasieks rekordinis NATO narių skaičius – daugiau kaip 20. Šis numatomas skaičius, kurį J. Stoltenbergas paskelbė kalbėdamas Wilsono (Vilsono) centre Vašingtone, reiškia, kad nuo 2021 metų tarp dabar jau 32 NATO narių beveik keturis kartus padaugėjo šalių, kurios atitinka aljanso gynybos išlaidų gairę.

Antrą savaitę Baltijos regione fiksuojant padidėjusį Rusijos orlaivių aktyvumą, Krašto apsaugos ministerija (KAM) jį sieja su Lietuvoje ir Baltijos jūroje vykstančiomis NATO karinėmis pratybomis. „Rusijos orlaivių aktyvumas regione gali būti susijęs su šiuo metu Baltijos regione vykstančiomis tarptautinėmis pratybomis BALTOPS, „Geležinis vilkas 2024-1“, – BNS pateiktame komentare nurodė ministerija.

Kremliaus propaganda, skleidžianti melagingus pasakojimus apie karo Ukrainoje priežastis ir bandanti suversti kaltę Šiaurės Atlanto aljansui, pasirodė esanti bejėgė NATO šalyse.

NATO penktadienį sutarė atlikti svarbesnį vaidmenį koordinuojant ginklų tiekimą Ukrainai, Vakarams siekiant užtikrinti, kad parama Ukrainai ir toliau būtų teikiama, kokie bebūtų lapkritį JAV įvyksiančių rinkimų rezultatai. Atsižvelgdami į perspektyvą, kad į Baltuosius rūmus gali sugrįžti Donaldas Trumpas, Kyjivo rėmėjai skuba stengdamiesi įtvirtinti įsipareigojimus prieš tai, kai galėtų nutrūkti Vašingtono pagalba.

Suomijos gynybos ministras Anttis Häkkänenas pranešė, kad jo šalyje įsikurs NATO sausumos pajėgų vadavietė. Kaip rašo „Ukrinform“, Suomijos gynybos žinybos vadovas tai pareiškė penktadienį Briuselyje po dvi dienas trukusio NATO gynybos ministrų susitikimo. „Suomijoje įsikurs NATO vadavietė, šalyje taip pat bus dislokuota Aljanso sausumos pajėgų“, – informavo A. Häkkänenas.

NATO aljansas palaikė 8 šalių, įskaitant ir Lietuvą, siūlymą drausti rusų diplomatams laisvą judėjimą jų teritorijose ir apriboti jų turimas akreditacijas. „Apriboti šių Rusijos žvalgybos karininkų judėjimą – tai, kas jau buvo taikoma anksčiau. Mes palaikome tolimesnius sąjungininkų veiksmus, kurie toliau ribos rusų žvalgybos karininkų judėjimą“, – „The Moscow Times“ cituojamas organizacijos generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino iškeltas sąlygas, kuriomis galėtų būti pradėtos Ukrainos taikos derybos, ir pavadino jas pasiūlymu siekiant „daugiau agresijos, daugiau okupacijos“. „Tai nėra sąžiningai pateiktas pasiūlymas“, – pareiškė J. Stoltenbergas žurnalistams po gynybos ministrų susitikimo Briuselyje.

Suomijos sienos apsaugos tarnyba pareiškė, kad pirmadienį iš viso keturi Rusijos kariniai lėktuvai galėjo pažeisti šalies oro erdvę, praneša portalas „Yle“. Pasieniečių patrulio duomenimis, oro sąlygos skrydžiams buvo geros ir neturėjo įtakos renkantis lėktuvų maršrutą. Teritorinis pažeidimas užfiksuotas netoli Lovisos miesto. Pasak pasieniečių, lėktuvai virš Suomijos teritorijos nuskrido daugiausiai 2,5 kilometro.

Rusijos pajėgos, verždamosi į Charkivo sritį, patyrė „astronominių“ nuostolių. Apie tai rašo leidinys „European Pravda“, remdamasis NATO atstovu, nenorėjusiu skelbti savo pavardės. „Rusijos nuostoliai gegužę tikriausiai siekė beveik 1 000 žmonių per dieną. Tai gana astronominis skaičius“, – sakė pareigūnas, turėdamas omenyje žuvusiuosius. Ukrainos duomenimis, Rusijos puolime nuo gegužės 10 d. dalyvavo iki 30 000 karių.

G7 šalių susitikimo metu buvo priimtas sprendimas reikalauti iš Rusijos išmokėti Ukrainai 486 mlrd. dolerių (450 mlrd. eurų) kompensaciją už karo veiksmų metu pridarytą žalą. Svarbiausi įvykiai: 21:04 | V. Putino teigimu, Ukrainoje kariauja beveik 700 000 rusų karių Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį per televiziją pasakė, kad Ukrainoje kariauja beveik 700 000 rusų.

NATO šalys „gerokai viršijo“ tikslą turėti 300 000 aukštos parengties karių, aljansui susiduriant su Rusijos keliama grėsme, ketvirtadienį pareiškė aukštas aljanso pareigūnas. Maskvai 2022 metais užpuolus Ukrainą, NATO lyderiai susitarė smarkiai padidinti pajėgų, kurias aljanso vadai galėtų dislokuoti per 30 dienų, skaičių. „Sąjungininkų pateikti pasiūlymai gerokai viršija mūsų nustatytą 300 000 karių skaičių, – sakė pareigūnas su anonimiškumo sąlyga.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad po virtinės sabotažo išpuolių prieš bloko nares sąjungininkės galėtų nustatyti griežtesnius apribojimus Rusijos žvalgybos agentams. Jis sakė, kad Briuselyje susitikę NATO gynybos ministrai aptars planus, kaip pasipriešinti „Rusijos priešiškų veiksmų kampanijai prieš NATO sąjungininkes“. „Matėme keletą sabotažo, padegimų, bandymų įvykdyti kibernetines atakas ir dezinformacijos pavyzdžių“, – teigė J. Stoltenbergas.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius prognozuoja, kad Rusija gali užpulti NATO valstybes po penkerių metų. Kaip rašo Vokietijos leidinys „Bild“ , B. Pistorius teigė, kad „padėtis, susijusi su grėsmėmis, pasikeitė, palyginti su ta, kuri buvo prieš kelerius metus“. Atsižvelgdamas į tai, jis pažymėjo, kad šalyje reikia grąžinti privalomąją karinę tarnybą. Ragina ruoštis atgrasymui „Turime atsižvelgti į tai, kad 2029 m. Rusijos Federacija galės užpulti vieną iš NATO šalių.

Šią savaitę vyksiančiame Vašingtono aukščiausiojo lygio susitikime NATO sąjungininkės turėtų parengti „tvirtą pareiškimą“ dėl būsimos Ukrainos narystės NATO ir turėtų susitarti padidinti karinę pagalbą Ukrainai, sako NATO vadovas Jensas Stoltenbergas. Apie tai jis kalbėjo trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje, rašo „Ukrinform“. Stoltenbergas: Ukrainos pergalė yra minimali sąlyga jos narystei NATO Anot jo, Ukrainos pergalė yra minimali sąlyga jos narystei NATO.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį Latvijoje pareiškė, kad Aljanso pasirengimas ir gebėjimas ginti visas valstybes nares neturėtų kelti jokių abejonių. J. Stoltenbergas tai pareiškė Rygos pilyje susitikęs su Latvijos prezidentu Edgaru Rinkevičiumi prieš NATO Rytų flango aukščiausiojo lygio susitikimą. Paklaustas, kas būtų, jei Rusija užpultų NATO valstybę narę, J. Stoltenbergas pabrėžė, kad Aljansas yra pasirengęs ginti visas sąjungininkes.

 Antradienį Akmenės, Joniškio, Kelmės, Mažeikių, Pakruojo, Radviliškio, Šiaulių ir Telšių rajonuose prasidėjo Krašto apsaugos savanorių pratybos „Tvirtas skydas 6“. Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, iki sekmadienio truksiančiuose mokymuose dalyvaus ir kitų Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vienetai, Lietuvos Šaulių sąjungos šauliai bei NATO sąjungininkų kariai iš Jungtinės Karalystės, JAV, Latvijos, Prancūzijos, Danijos ir Vokietijos. Vienu metu regione iš viso apie tūkstantį karių.

Vokietijos gynybos ministerija planuoja gerokai sustiprinti Bundesvero rezervą, kad jame būtų iki 60 000 vyrų ir moterų. Tai Berlyne žurnalistams pareiškė aukštas kariuomenės rezervistų reikalų pareigūnas.