„Mes sakome, kad to jau nebepakanka. Ir Lietuva savo pavyzdžiu rodo ir lygiuojasi į Lenkiją, rodo, kad galima išleisti ir reikia išleisti daugiau. Ir galvoju, kad tai yra laiko klausimas, kai mes suformuosime naujas grindis ir tai bus nebe 2 proc. (nuo BVP – ELTA), o tai bus didesnis dydis“, – trečiadienį dalyvaudamas NATO viršūnių susitikime Vašingtone Lietuvos žurnalistams sakė G. Nausėda.
Pasak šalies vadovo, ypač didelę reikšmę NATO valstybių susitarimams turėjo praėjusią vasarą Vilniuje vykęs aljanso viršūnių susitikimas, kur ir buvo priimtas sprendimas nustatyti 2 proc. nuo BVP „grindis“ krašto gynybos finansavimui visoms bloko valstybėms.
„Manau, kad Vilniaus susitikimas jau realiai turi įtakos valstybių elgesiui, nes, jei anksčiau tik devynios valstybės priklausė tam vadinamajam 2 proc. klubui, dabar jau turime 23 valstybes, tai yra praktiškai dvi trečiąsias NATO esančių valstybių“, – pabrėžė G. Nausėda.
„Taip, kažkas gali pasakyti, kad tai yra dar ne visos valstybės. Bet vis dėlto visos valstybės jau yra nusimačiusios planus, kaip tą dydį pasieks“, – pridūrė prezidentas.
ELTA primena, kad antradienį Vašingtone prasidėjo tris dienas truksiantis jubiliejinis NATO viršūnių susitikimas.
75-ąsias įkūrimo metines mininčio Aljanso valstybių lyderiai ypatingą dėmesį susitikimo metu skirs paramos Ukrainai didinimui – sieks priimti sprendimus dėl ilgalaikės karinės bei finansinės paramos, Ukrainos karių mokymų.
Taip pat bus aptariamos Rusijos agresiją atremiančios šalies narystės NATO perspektyvos.
Prakalbo apie rotacinės oro gynybos modelio įgyvendinimą
G. Nausėda sako, jog Vašingtone vykstančio NATO viršūnių susitikimo deklaracijoje ketinama numatyti, jog už rotacinės oro gynybos modelio įgyvendinimą bus atsakingas Vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas (SACEUR), koordinuosiantis procesus viso Aljanso mastu.
„Yra numatyta tam tikrų naujovių ir dėl rotacinio principo oro gynybos sistemų įgyvendinimo. Tai bus atiduota SACEUR dispozicijai. Manau, tai įgis savotišką panašų statusą, kaip dabar yra oro policijos misijos“, – žurnalistams Vašingtone sakė G. Nausėda.
„Ne prezidentui ar krašto apsaugos ministrui reikės važinėti per sostines ir prašyti duoti vienokios ar kitokios oro gynybos sistemų, bet tai bus koordinuotu mastu daroma NATO“, – džiaugėsi jis.
Šalies vadovas vylėsi, jog tokie pokyčiai lems nuoseklesnį judėjimą link realaus rotacinės oro gynybos modelio įgyvendinimo. Jis pakartojo – dvišaliu principu spręsti šį klausimą yra sudėtinga.
„Manau, dėl oro gynybos rotacinio principo atsirado daugiau konkretikos ir, tikiuosi, atsiras daugiau tokio nuoseklaus judėjimo, kad šis rotacinis oro gynybos modelis būtų įgyvendintas. Tikrai yra be galo sunku mėginti fragmentiškai pildyti tą oro gynybos sistemą Liuetuvoje, kadangi tiesiog trūksta resursų ir tai turi daryti žmonės, kurie vadovauja karinėms pajėgoms. Ir aš tikiuosi, kad jie tą darys sėkmingai – atsižvelgiant, žinoma, į tuos deficitus, kurie susidaro dėl to, kad mums reikia remti Ukrainą“, – apibendrino prezidentas.
Praėjusių metų birželį NATO šalys sutarė dėl rotacinio oro gynybos modelio, atsižvelgdamos į Baltijos šalių raginimus sustiprinti šiuo metu vykdomą oro policijos misiją.
NATO oro gynybos rotacinis modelis skirtas didinti Aljanso oro ir priešraketinės gynybos pajėgumų parengtį. Šios iniciatyvos pagrindu rotaciniu principu bus dislokuojamos sąjungininkų antžeminės oro gynybos sistemos ir aviacijos papildomi pajėgumai.
Kovo pabaigoje Nyderlandai priėmė sprendimą Lietuvoje kelioms savaitėms dislokuoti ilgojo nuotolio oro gynybos sistemą „Patriot“. Pastarosios perkeltos į šalį praėjusią savaitę.
