Prisimindamas diskusijas apie tokių šalių, kaip Lenkija, Čekija ir Vengrija priėmimą dešimtojo dešimtmečio pabaigoje, J. Stoltenbergas sakė, jog ir tada būta būgštavimų, kad plėtra susilpnins NATO ir išprovokuos Maskvą. Tačiau galiausiai buvo pripažinta kiekvienos šalies teisė pačiai pasirikti savo kelią ir atvertos durys į NATO.
„Vargu, ar koks kitas sprendimas šiuolaikinėje istorijoje taip stipriai pakeitė Europą“, – akcentavo J. Stoltenbergas.
Kalbėdamas apie NATO plėtrą, J. Stoltenbergas tris dienas truksiančio viršūnių susitikimo pradžioje aiškiai parėmė tas Aljanso nares, kurios yra labai atviros Ukrainos norui prisijungti prie organizacijos.
Vis dėlto pozityvių sprendimų šia kryptimi – pirmiausiai dėl JAV prezidento Joe Bideno ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasipriešinimo – nesitikima.
Kitos sąjungininkės argumentuoja, jog Rusijai turi būti aiškiai parodyta, kad jis nepajėgs sutrikdyti Ukrainos prisijungimui prie NATO.
J. Stoltenbergas dar kartą paragino teikti daugiau karinės paramos Ukrainai. Ši parama reiškia išlaidas ir rizikas. Tačiau „didžiausi kaštai ir didžiausia rizika bus, jei Rusija laimės Ukrainoje“. Tai sustiprintų ne tik Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, bet ir padrąsintų kitus autoritarinius vadovus Irane, Šiaurės Korėjoje ir Kinijoje, įspėjo NATO lyderis.
„Dabar yra metas ginti laisvę ir demokratiją. Ta vieta yra Ukraina“, – pažymėjo J. Stoltenbergas. Geriausia, anot jo, „sunkius sprendimus priimti politiškai drąsiai ir morališkai aiškiai“.
