Svarbiausi įvykiai:
23:50 | Oficialu: JAV paskelbė apie dar vieną karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė – 255 mln. dolerių
JAV ketvirtadienį paskelbė apie dar vieną karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė – 255 mln. dolerių, kad padėtų jai kovoti su tebesitęsiančia Rusijos invazija. Apie tai naujienų portalas tv3.lt skelbė anksčiau ketvirtadienį, remdamasis „The Associated Press“ šaltinių informacija.
Į naująjį paketą įeina jau anksčiau JAV paskelbta oro gynybos sistema „Patriot“, taip pat priešlėktuvinės raketos NASAMS, daugkartiniai raketų paleidimo įrenginiai HIMARS ir 155 bei 105 milimetrų artilerijos šaudmenys, pranešė Pentagonas.
Pasak Pentagono, ginklai bus tiekiami iš turimų JAV karinių atsargų.
Prieš pat šį pranešimą JAV prezidentas Joe Bidenas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko deryboms NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Vašingtone kuluaruose.
Susitikimo pradžioje JAV ir kitos NATO šalys jau buvo pažadėjusios Ukrainai didelę naują pagalbą, skirtą apsiginti nuo Rusijos oro atakų.
Pentagono duomenimis, nuo tada, kai Rusija 2022 metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, JAV suteikė Kyjivui karinės pagalbos už daugiau kaip 53,7 mlrd. dolerių.
23:45 | V. Zelenskis Vašingtone susitiko su Turkijos prezidentu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu ir paskelbė, kad, įgyvendinant Taikos aukščiausiojo lygio susitikimo sprendimus, Turkijoje bus surengta konferencija maisto saugumo ir laivybos laisvės klausimais.
V. Zelenskis apie tai paskelbė feisbuke.
Jis padėkojo Turkijos prezidentui už „tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“.
R. T. Erdoganas savo ruožtu akcentavo Ukrainos pastangas sugrąžinti savo piliečius namo. Jis ypač gyrė Krymo totorių sugrąžinimą ir padėkojo Ukrainai už tai.
V. Zelenskis patikino Turkijos vadovą, kad darbas siekiant grąžinti Ukrainos piliečius namo bus tęsiamas.
V. Zelenskis šiuo metu yra Vašingtone, kur dalyvauja 75-ajame jubiliejiniame NATO aukščiausiojo lygio susitikime. Ten jis pirmą kartą penkiašaliu formatu susitiko su Indijos ir Ramiojo vandenyno valstybių vadovais.
23:20 | Kremlius: JAV raketos Vokietijoje signalizuoja apie sugrįžtantį šaltąjį karą
Jungtinių Valstijų planas Vokietijoje nuolat dislokuoti tolimojo nuotolio raketas sukels Šaltojo karo laikų lygio konfrontaciją tarp Rusijos ir Vakarų, ketvirtadienį pareiškė Kremlius.
„Mes nuolat žengiame žingsnius Šaltojo karo link. Grįžta visi Šaltojo karo su tiesiogine konfrontacija atributai“, – Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė Rusijos valstybinės televizijos žurnalistui.
22:35 | V. Zelenskis paragino NATO šalių vadovus atsisakyti visų apribojimų smogti Rusijai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Vašingtone vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime paragino NATO šalių vadovus atsisakyti visų apribojimų Kyjivui smogti Rusijos teritorijai vakarietiškais ginklais.
„Jeigu mes norime laimėti, jeigu norime nugalėti, jei norime išgelbėti savo šalį ir ją apginti, turime panaikinti visus apribojimus“, – sakė V. Zelenskis žurnalistams.
22:11 | V. Zelenskis „įsitikinęs“, kad Ukraina vieną dieną įstos į NATO
Prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad Ukraina galiausiai įstos į NATO, po Aljanso pareiškimo, kad Rusijos užpulta šalis eina „negrįžtamu“ keliu į narystę.
„Turime tvirtą formuluotę dėl Ukrainos judėjimo į NATO negrįžtamumo. Kiekvienas žingsnis iš tiesų artina mus prie narystės“, – sakė V. Zelenskis spaudos konferencijoje NATO aukščiausiojo lygio susitikime kartu su Aljanso vadovu Jensu Stoltenbergu.
„Mes darome ir toliau darysime viską, kad ateitų diena, kai Ukraina bus pakviesta ir taps NATO nare, ir esu įsitikinęs, kad pasieksime tai“, – sakė jis.
V. Zelenskio reakcija buvo pastebimai šiltesnė nei prieš metus Lietuvoje vykusiame NATO viršūnių susitikime, kur jis buvo akivaizdžiai nusiminęs, kad nebuvo duotas tvirtesnis pažadas dėl narystės.
Šaltojo karo metais sukurta NATO yra kolektyvinės gynybos paktas, pagal kurį vieno sąjungininko užpuolimas yra laikomas visų užpuolimu.
JAV ir Vokietija labiausiai nerimauja dėl greito Ukrainos priėmimo į NATO, nes mano, kad dėl to faktiškai joms tektų kariauti su branduolinį ginklą turinčia Rusija.
Vašingtone vykstančiame NATO 75-mečio aukščiausiojo lygio susitikime trečiadienį paskelbtoje deklaracijoje teigiama, kad vadovai remia Ukrainą „jos negrįžtamame kelyje į visišką euroatlantinę integraciją, įskaitant narystę NATO“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Ukrainos siekius prisijungti prie NATO įvardijo kaip priežastį pulti šią buvusią sovietinę respubliką, atmesdamas idėją, kad ši šalis turi atskirą istorinę tapatybę.
21:54 | Rusijos kariuomenė smogė Chersone likviduojant apšaudymo padarinius, keli žmonės sužeisti
Rusijos kariai pakartotinai smogė Chersono Dnieprovskio rajone tuo metu, kai buvo likviduojami ankstesnio smūgio padariniai, yra nukentėjusių.
Apie tai „Telegrame“ pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.
„Rusijos kariuomenė dar kartą apšaudė Chersono Dnieprovskio rajoną. Priešas taikėsi į gyvenamuosius rajonus. Likviduojant atakos padarinius, okupantai vėl smogė panaudodami droną“, – sakė O. Prokudinas.
Pasak jo, regiono savivaldybės gelbėjimo tarnybos gelbėtojas ir specialistas gavo šautinių žaizdų, o Chersono regioninės administracijos spaudos tarnybos darbuotojas – pjautinių. Per apšaudymą taip pat buvo apgadintas namas ir civilinis automobilis.
Chersono srities karinės administracijos vadovas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti Rusijos smūgio padariniai ir antrosios atakos momentas.
Kaip buvo pranešta anksčiau, Rusijos kariuomenė apšaudė grūdų sandėlį Chersono srityje.
21:48 | Rusijos ambasadorius Berlyne perspėjo dėl tolesnio tarpusavio santykių pablogėjimo
Rusijos ambasadorius Vokietijoje Sergejus Nečajevas perspėjo Vokietijos vyriausybę dėl tolesnio Maskvos ir Berlyno santykių pablogėjimo, jei Jungtinės Valstijos, kaip skelbiama, ten dislokuos ilgojo nuotolio raketas.
„Reikia tikėtis, kad Vokietijos politinis elitas pagalvos iš naujo, ar toks destruktyvus ir pavojingas žingsnis, kuris neprisideda nei prie Vokietijos Federacinės Respublikos, nei prie viso Europos žemyno saugumo, yra protingas, – sakė S. Nečajevas. – Jau nekalbant apie nepataisomą žalą Vokietijos ir Rusijos santykiams.“
JAV ir Vokietijos vyriausybės trečiadienį paskelbė apie planus nuo 2026 metų Vokietijoje dislokuoti tolimojo nuotolio JAV ginklų sistemas, galinčias smogti Rusijos teritorijai. Tai būtų pirmas kartas nuo Šaltojo karo pabaigos, kai tokie JAV ginklai dislokuojami Vokietijoje.
S. Nečajevas teigė, kad šis žingsnis sukels dar didesnę įtampą, ginklavimosi varžybas ir nekontroliuojamos Rusijos bei NATO konfrontacijos, galinčios turėti nepataisomų pasekmių, pavojų.
Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas ketvirtadienį Sankt Peterburge pareiškė, kad tokie ginklai keltų grėsmę Rusijos saugumui.
„Mes parengsime pirmiausia karinį atsaką į tai, nerodydami nervų ar emocijų“, – pareiškė jis nepateikdamas jokių detalių.
21:25 | O. Scholzas: Europai kelia grėsmę Rusijos vykdomas „neįtikėtinas ginkluotės stiprinimas“
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pateisina planuojamą JAV ilgojo nuotolio sparnuotųjų raketų, kurių veikimo nuotolis – iki 2 500 km, dislokavimą Vokietijos teritorijoje, nurodydamas Rusijos keliamą grėsmę Europos saugumui.
„Mes žinome, kad Rusija neįtikėtinai stiprina savo ginkluotę, kuri kelia grėsmę Europos teritorijai“, – sakė O. Scholzas ketvirtadienį Vašingtone vykstančio NATO viršūnių susitikimo metu.
Vyko ilgos diskusijos apie konvencinį atgrasymą šalia NATO branduolinio skėčio. Tolimojo nuotolio ginklų dislokavimas jau buvo prieš metus įtrauktas į pirmąją Vokietijos nacionalinio saugumo strategiją.
„Todėl Jungtinių Valstijų sprendimas puikiai dera su šia strategija, apie kurią viešai diskutuojame jau seniai“, – sakė O. Scholzas.
Pirmą kartą nuo Šaltojo karo laikų JAV planuoja Vokietijoje dislokuoti ginklų sistemas, kurios galėtų pasiekti Rusijos teritorijos gilumą.
Paklaustas, ar tikisi didesnio pasipriešinimo tokių tolimojo nuotolio ginklų sugrąžinimui į Vokietiją, taip pat ir iš savo centro kairiosios Socialdemokratų partijos (SPD), O. Scholzas atsakė: „Šis sprendimas buvo ilgai rengiamas ir niekam, kas dalyvauja saugumo ir taikos politikoje, nėra jokia staigmena“.
O. Scholzas ir Baltieji rūmai dėl ginklų dislokavimo susitarė trečiadienį. Nuo 2026 metų Europoje bus dislokuotos sparnuotosios raketos „Tomahawk“, priešlėktuvinės raketos SM-6 ir naujai kuriami viršgarsiniai ginklai, kurių tikslas – užtikrinti geresnę NATO sąjungininkų apsaugą.
21:05 | Švedijos reakcija į V. Orbano susitikimą su V. Putinu: ministrų į Vengriją nesiųs
Švedija, reaguodama į Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano pastarąjį vizitą Rusijoje nepasitarusi su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis, kol kas nesiųs ministrų į susitikimus Vengrijoje.
Vengrijos veiksmai buvo žalingi, tad turi būti ir padariniai, sakė Švedijos ES reikalų ministrė Jessika Roswall, ketinanti tapti Europos Komisijos nare.
Švedija dalyvaus liepos mėnesį vyksiančiuose susitikimuose Vengrijoje tik valstybės tarnautojų lygmeniu. Pasak J. Roswall, panašiai į V. Orbano veiksmus ketina reaguoti ir Suomija, Estija, Latvija bei Lenkija. Kitose šalyse vyksta diskusijos.
Vengrijai pradėjus šešių mėnesių pirmininkavimą ES, V. Orbanas penktadienį Maskvoje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, nepasitaręs su Briuseliu. Vizitas sulaukė kitų ES lyderių kritikos.
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas vizitą pavadino „neatsakingu ir nelojaliu“. Šią savaitę Vašingtone vykstančiame NATO viršūnių susitikime jis apkaltino V. Orbaną netinkamu pirmininkavimo ES panaudojimu savo tikslams.
Vengrijos pirmininkavimas blokui reiškia, kad Budapešte turėtų vykti neformalūs valstybių narių ministrų susitikimai. Dabar atrodo, kad susitikimai vyks žemesniu lygiu.
20:44 | NATO viršūnių susitikimo kuluaruose vyksta V. Zelenskio ir J. Bideno susitikimas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV prezidentas Joe Bidenas susitiko NATO viršūnių susitikimo Vašingtone kuluaruose, pranešė „Ukrinform“ korespondentai. Tikimasi, kad pagrindinė jų derybų tema bus padėtis Ukrainoje ir tolesnė JAV lyderystė tarptautinėms pastangoms remti šalį.
Prieš susitikimą su J. Bidenu V. Zelenskis ne kartą pabrėžė, kad Ukraina tikisi, jog JAV panaikins apribojimus panaudoti Vakarų ginklus smogiant kariniams taikiniams Rusijoje.
Anksčiau pranešta, kad per NATO viršūnių susitikimą Vašingtone Ukraina sulaukė patikinimų, kad artimiausiu metu šaliai bus pristatytos penkios strateginės oro gynybos sistemos, naikintuvai F-16 ir kita ginkluotė. NATO narės taip pat įsipareigojo kitais metais skirti mažiausiai 40 mlrd. eurų karinei pagalbai Rusijos agresiją atremiančiai Ukrainai.
20:32 | Per Rusijos atakas rytų Ukrainoje žuvo penki žmonės
Rusijos vykdomas rytų ir šiaurės rytų Ukrainos bombardavimas ketvirtadienį nusinešė penkių žmonių, įskaitant ir vieną vaiką, gyvybes, o tik prieš kelias dienas Jungtinės Tautos perspėjo, kad išpuoliai prieš civilius gyventojus tapo sisteminiai, pranešė pareigūnai.
Šią savaitę Ukraina patyrė virtinę mirtinų smūgių, įskaitant pirmadienio raketų ataką prieš Kyjivą ir kitus miestus, kai buvo iš dalies sugriauta vaikų ligoninė ir žuvo daugiau kaip 40 žmonių.
Ketvirtadienį prie fronto linijos esantys Donecko regiono rajonai „visą dieną buvo apšaudomi priešo“, o Myrnogrado mieste žuvo trys žmonės, įskaitant 15 metų berniuką, „Telegrame“ pranešė gubernatorius Vadymas Filaškinas.
Šiaurrytinėje Charkivo srityje, kur Rusija gegužės mėnesį pradėjo naują sausumos puolimą, bombarduojant pasienio gyvenvietę Bilij Kolodiažą žuvo du žmonės, sakė gubernatorius Olehas Synehubovas.
Rusija teigia, kad jos pajėgos taikosi tik į karinę infrastruktūrą.
JT antradienį perspėjo, kad pastebi „didelį susirūpinimą keliantį sisteminių atakų prieš civilinę infrastruktūrą dėsningumą“, toks buvo ir pirmadienio raketų smūgis didžiausiai Ukrainos vaikų ligoninei.
Šią savaitę NATO aukščiausiojo lygio susitikime Vašingtone Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino sąjungininkus sustiprinti oro gynybos sistemas, išaugus civilių gyventojų aukų skaičiui.
20:10 | AP: Joe Bidenas žada paskelbti apie naują 207 mln. eurų vertės karinės pagalbos paketą Ukrainai
Joe Bidenas tikisi paskelbti 207 mln. eurų (225 mln. dolerių) vertės ginklų paketą Ukrainai, įskaitant sistemą „Patriot“, skelbia „The Associated Press“ (AP).
Tai leidiniui patvirtino du anonimiškai kalbėję JAV pareigūnai.
Pasak jų, apie šį pagalbos paketą turi būti paskelbta per J. Bideno susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Skelbiama, kad oro gynybos sistema „Patriot“ taip pat įeis į šį karinės pagalbos paketą.
19:23 | JAV ir Vokietija sužlugdė Rusijos sąmokslą nužudyti Ukrainai ginklus tiekiančios gamintojos vadovą
JAV žvalgyba anksčiau šiais metais išsiaiškino, kad Rusijos vyriausybė planavo nužudyti galingo Vokietijos ginklų gamintojo, gaminančio Ukrainai artilerijos sviedinius ir karines transporto priemones, generalinį direktorių.
Apie tai skelbia leidinys CNN, kuriam tai patvirtino penki Vakarų ir JAV pareigūnai, susipažinę su šiuo atveju.
Pasak šių šaltinių, šis sąmokslas buvo vienas iš Rusijos planų nužudyti gynybos pramonės vadovus visoje Europoje, kurie karo akivaizdoje rėmė Ukrainą.
CNN skelbia, kad planas nužudyti „Rheinmetall“ vadovą Arminą Pappergerį buvo pats brandžiausias.
Kai amerikiečiai sužinojo apie tokius Rusijos ketinimus, jie informavo Vokietiją, kurios saugumo tarnybos sugebėjo apsaugoti A. Pappergerį ir sužlugdyti sąmokslą. Aukšto lygio Vokietijos vyriausybės pareigūnas CNN patvirtino, kad Berlyną apie sąmokslą įspėjo JAV.
Plačiau skaitykite tv3.lt publikacijoje.
18:38 | Rusų pilotą sukrėtė bendrų išpuolis prieš vaikų ligoninę Kyjive: perdavė Ukrainai svarbią informaciją ir vadų nuotraukas
Vienas Rusijos karininkas buvo sukrėstas okupantų išpuoliu prieš vaikų ligoninę Kyjive, todėl Ukrainos žvalgybai perdavė vertingus dokumentus ir vadų nuotraukas.
Apie tai skelbia Ukrainos „Informacinio pasipriešinimo“ grupė, cituoja „Ukrinform“.
Pranešama, kad 22-ajai sunkiųjų bombonešių aviacijos divizijai priklausantis Rusijos pilotas Ukrainai perdavė dokumentus, susijusius su jo karinio dalini veikla ir vadovybės štabo nuotraukas.
„Ukrinform“ pažymi, kad būtent minėtoji divizija, kuriai priklausė lakūnas, nuolat apšaudo Ukrainos miestus Ch-101 raketomis.
Plačiau skaitykite tv3.lt publikacijoje.
18:11 | O. Scholzas: JAV ilgo nuotolio raketos Vokietijoje padės užtikrinti taiką
Vokiečių kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pasveikino Jungtinių Valstijų sprendimą periodiškai dislokuoti Vokietijoje ilgo nuotolio raketas.
Šiuo žingsniu siekiama stiprinti atgrasymo priemones.
„Tai yra atgrasymo priemonė ir taikos užtikrinimas, ir tai yra būtinas ir svarbus sprendimas tinkamu laiku“, – sakė O. Scholzas žurnalistams NATO viršūnių susitikime Vašingtone.
17:41 | Rusija įkalino studentą, apkaltintą perdavusį Kyjivui informaciją apie „kariuomenės buvimo vietas“
Ketvirtadienį Rusijos teismas Tolimųjų Rytų Birobidžano mieste, esančiame už 6 tūkst. kilometrų nuo Ukrainos, nuteisė studentą kalėti penkerius metus už informacijos apie kariuomenės buvimo vietas perdavimą Kyjivui.
Neįvardijamas vyras „naudodamasis internetu“ rinko informaciją apie „Rusijos kariuomenę ir karinių dalinių buvimo vietas specialiosios karinės operacijos zonoje“ Ukrainoje už atlygį iš Kyjivo saugumo tarnybos SBU, naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FST).
Teismas pripažino vyrą kaltu dėl valstybės išdavystės, bet sumažino jam skirtą bausmę iki 5 metų griežto režimo kolonijoje ir vienerių metų bendrojo režimo kolonijoje, nes jis prisipažino kaltas ir bendradarbiavo atliekant tyrimą, pranešė FST.
Už išdavystę baudžiama kalėjimu iki gyvos galvos. Nuo 2022 m., kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje, šalyje imamasi griežtų veiksmų prieš Kremliaus kritikus ir karinių veiksmų priešininkus. Rusija skiria ilgas įkalinimo bausmes dėl kaltinimų bendradarbiavimu ar šnipinėjimu Kyjivui.
Birobidžanas yra pagrindinis Rusijos žydų autonominio regiono, sukurto ankstyvuoju sovietmečiu kaip žydų tėvynė, miestas, tačiau dabar žydų jame gyvena labai mažai.
17:20 | Gamykla Baltarusijoje remontuoja ir tobulina Rusijos karinius sraigtasparnius
Ukrainos nacionalinio pasipriešinimo centras (NPC) gavo papildomų įrodymų, kad Baltarusijos gynybos pramonė veikia Rusijos interesais.
„Baltarusija, okupuota valdant Aliaksandrui Lukašenkai, neturi jokio savo vaidmens ir tiesiogiai dalyvauja Kremliaus agresijoje prieš mūsų valstybę. Tačiau ne visi baltarusiai tuo džiaugiasi, todėl vietos pogrindžio aktyvistai ir toliau teikia duomenis apie marionetinio režimo nusikaltimus“, – sakoma Nacionalinio pasipriešinimo centro pranešime.
Toliau jame sakoma, kad NPC, padedamas partnerių Baltarusijoje, gavo prieigą prie vieno Baltarusijos gynybos inžinieriaus susirašinėjimo elektroniniu paštu, šioje korespondencijoje buvo įrodymų, kad 558-oji orlaivių remonto gamykla Baranovičiuose atlieka kapitalinį Rusijos sraigtasparnių Mi-8 ir Mi-17 remontą bei modifikacijas.
Be to, gamykla Baranovičiuose kartu su rusais kuria lengvuosius universalius lėktuvus LMS-192. Baltarusijos indėlį į projektą planuojama padidinti iki 50 proc. viso finansavimo.
NPC gautame vidaus susirašinėjime gausu informacijos apie atsarginių dalių gamybos sunkumus, kylančius dėl įrangos trūkumo. Rusijos gynybos pramonės atstovai skundžiasi, kad dėl sankcijų neįmanoma įsigyti Jungtinėje Karalystėje pagamintų mašinų. Kaip alternatyvą rusai siūlo įsigyti Taivano įmonės „E-tech Machinery“ gaminamas mašinas.
Nepaisant tiesioginio dalyvavimo Rusijos agresijoje prieš Ukrainą, gamyklos darbuotojai su Baltarusijos pasais keliauja po Europą. Yra įrodymų, kad gamyklos vyriausiasis dizaineris Igoris Antsiferovas 2023 m. kartu su žmona ir dukra išvyko į Vokietiją švęsti Naujųjų metų Saksonijoje. NPC duomenimis, visa Antsiferovų šeima turi dvigubą Rusijos ir Baltarusijos pilietybę.
„Turint Baltarusijos pasą, gana patogu keliauti į Europą švęsti Naujųjų metų“, – sakoma pranešime.
NPC padėkojo Baltarusijos pogrindžiui už suteiktą informaciją.
Birželį Europos Sąjunga patvirtino naują sankcijų Baltarusijai paketą dėl jos dalyvavimo Rusijos kare prieš Ukrainą. Apribojimai taikomi prekybai, paslaugoms ir transportui.
16:45 | Po ilgos pertraukos Ukraina dronu puolė Maskvą
Pirmą kartą per ilgą laiką Ukrainos drona naktį puolė Rusijos sostinę Maskvą. Tačiau ketvirtadienį miesto meras „Telegram“ kanale teigė, kad nepilotuojamas orlaivis buvo numuštas.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas sakė, kad incidentas baigėsi be rimtų padarinių, nes dronas buvo numuštas netoli mažo Stupino miestelio į pietus nuo sostinės.
Maskva yra beveik už 700 kilometrų nuo Rusijos sienos su Ukraina ir retai tampa Ukrainos taikiniu. Pastarąjį kartą S. Sobianinas apie ataką pranešė prieš mėnesį. Daugiausiai smūgių buvo surengta praėjusią vasarą, kai, be kitų vietų, nukentėjo Maskvos miesto verslo centras. Nuo tada oro gynyba aplink Maskvą buvo smarkiai sustiprinta.
Nors S. Sobianinas teigė, kad jo miestui žalos nepadaryta, nukentėjo kiti Rusijos regionai. Labiausiai nukentėjo pasienyje su Ukraina esanti Belgorodo sritis. Pareigūnai pranešė, kad kaime žuvo vyras, kai dronas pataikė į automobilį. Pasak gubernatoriaus Viačeslavo Gladkovo, pasienio miestelyje Šebekine per apšaudymą buvo sužeisti septyni žmonės. Dauguma nukentėjusiųjų buvo sužaloti skeveldrų.
16:29 | R. Umerovas: Ukraina turi planą laimėti karą prieš Rusiją, bet reikia daugiau ginklų
Ukrainos valdžia turi planą, kaip laimėti karą su Rusija, tačiau šiam planui įgyvendinti šaliai reikia daugiau ginklų, interviu Amerikos televizijos kanalui „Fox News“ sakė Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas, pranešė „Ukrinform“.
„Galime laimėti. Turime planą. Viešai sakome, kad mums reikia daugiau ginklų. Dvejonės perduoti šiuos ginklus ir dvejonės duoti Ukrainai leidimą [smogti į taikinius Rusijoje] užtrunka, o laikas yra lemiamas. Bet mes galime tai padaryti [laimėti]“, – sakė R. Umerovas.
Pasak jo, Ukraina pasinaudos leidimu smogti tik į karinius taikinius Rusijoje.
„Rusija jau eskalavo šį karą. Jie nekreipia dėmesio į žmones, todėl smogia ligoninėms, civilinėms vietoms. Mes norime apsaugoti žmones. Norime smogti tik į karinius taikinius [Rusijoje]. Jie smūgiuoja į mūsų miestus ir kritinę infrastruktūrą, žudo žmones. Štai kodėl mums reikia daugiau oro gynybos ir ginklų, kad apsaugotume savo žmones“, – sakė R. Umerovas.
16:25 | NATO pasiruošimas pajėgų perkėlimui į Rytus: Bulgarija, Graikija ir Rumunija pasirašė susitarimą
Graikija, kartu su Bulgarija ir Rumunija pasirašė susitarimą, kuris palengvins NATO kariuomenės judėjimą regione.
Graikijos gynybos ministro N. Dendias teigimu, toks koridorius leis operatyviai reaguoti į potencialias saugumo grėsmes. Jau šį rudenį trijų šalių atstovai susitiks aptarti, kaip realizuoti numatytus tikslus.
Karinis koridorius numato keturių uostų ir jų infrastruktūros apjungimą į vieningą sistemą. Jis apjungs graikų Salonikus ir Aleksandropolį su Varna Bulgarijoje ir Konstanca Rumunijoje – šie keturi miestai yra strategiškai svarbūs NATO dėl jų pozicijos, artimos rytinėms aljanso sienoms.
Toks koridorius leis palengvinti karių judėjimą Europoje ir už jos ribų, o taip pat sumažins biurokratines problemas, išvengiant patikrinimų ir eilių pasienio kirtimo punktuose karinių misijų metu.
14:47 | Kremlius nukirto – nedalyvaus taikos susitikime su Ukraina
Rusijos Federacijos užsienio reikalų viceministras Michailas Galuzinas atmetė idėją, kad Rusija galėtų dalyvauti taikos susitikime, apie kurį užsimena Kyjivas.
Diplomatas naujos konferencijos planus pavadino Ukrainos bandymu „reabilituotis“ po „nesėkmingo“ aukščiausiojo lygio susitikimo Šveicarijoje.
Pasak jo, Rusijos valdžia girdi „buvusią retoriką veltui bandant prastumti absoliučiai bevaisę ir galutinę „Zelenskio [taikos] formulę“ ir įžvelgia „sąmoningą kitų Ukrainos krizės sprendimo iniciatyvų ignoravimą“.
„Mes nepriimame tokių ultimatumų ir neketiname dalyvauti tokiuose „aukščiausiojo lygio susitikimuose“, – patikino M. Galuzinas, rašo „RIA Novosti“.
14:09 | R. T. Erdoganas: NATO ir Rusijos tiesioginio konflikto tikimybė kelia nerimą
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį sakė, kad bet kokia tiesioginės konfrontacijos tarp Rusijos ir NATO tikimybė kelia nerimą.
Prezidento žodžius citavo valstybinė Anatolijos naujienų agentūra.
„Tiesioginio konflikto tarp NATO ir Rusijos tikimybė, be abejo, kelia nerimą“, – sakė R. T. Erdoganas, Vašingtone dalyvaujantis NATO viršūnių susitikime.
„Reikėtų sąmoningai vengti bet kokių žingsnių, galinčių nuvesti prie šio rezultato“, – pabrėžė jis.
13:38 | Rusija sako, kad Rytų Ukrainoje užėmė dar vieną kaimą
Rusijos kariuomenė ketvirtadienį pareiškė užėmusi dar vieną nedidelį kaimą Rytų Ukrainos Donecko srityje.
Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad jos kariai „išlaisvino Voschodo kaimą“, esantį už maždaug 30 km į šiaurės vakarus nuo Donecko miesto.
Tai naujausias lėtai į priekį žengiančių Maskvos pajėgų teritorinis laimėjimas.
12:59 | Nuo karo pradžios daugiau nei 23 tūkst. ukrainiečių nuo mobilizacijos pabėgo į Moldovą
Nuo Rusijos okupacinių pajėgų įsiveržimo pradžios daugiau kaip 23 000 18–59 metų amžiaus vyrų nelegaliai kirto Ukrainos ir Moldovos sieną, kad išvengtų mobilizacijos, skelbia „Radio Svoboda“.
12:27 | Lenkija planuoja rekordinį gynybos biudžetą
Lenkija kitais metais savo gynybos biudžetą ketina didinti maždaug 10 proc. iki naujo rekordinio lygio, praneša agentūra „Reuters“.
„Gynybos ministerijos biudžetas bus didžiausias Lenkijos istorijoje, jis bus maždaug 10 proc. didesnis nei 2024-aisiais“, – stočiai TVN24 sakė gynybos viceministras Cezary‘is Tomczykas. Tai esą bus „rekordinis biudžetas“ – didesnis ne tik nominalia išraiška, bet ir santykyje su bendruoju vidaus produktu (BVP).
12:00 | Ekspertų išvada po sukrečiančio įvykio Ukrainoje – rusų vadai nesuvaldo savo karių, leidžia jiems vykdyti žiaurius nusikaltimus
JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai skelbia, kad Rusijos motorizuotojo šaulių pulko kariai, anksčiau dalyvavę vykdant egzekucijas ukrainiečių karo belaisviams 2024 m. gegužės pabaigoje, 2024 m. birželį toje pačioje vietovėje Vakarų Zaporižios srityje įvykdė egzekuciją dviem ukrainiečių karo belaisviams. Ukrainos generalinė prokuratūra dėl šio įvykio pradėjo tyrimą.
ISW analitikų teigimu, Rusijos karinė vadovybė palaiko atlaidumo kultūrą pavaldinių vykdomų karo nusikaltimų atžvilgiu visoje karo veiksmų zonoje Ukrainoje, ypač Donecko ir Zaporižios srityse.
Institutas taip pat įvertino, kad kai kurie taktinio lygmens vadai gali leisti savo pavaldiniams vykdyti tokius žiaurius nusikaltimus, atsižvelgiant į šių karo nusikaltimų paplitimą ir pasikartojimą visose operatyvinėse vadavietėse.
„Tai, kad tas pats karinis dalinys ir toliau vykdo šiuos nusikaltimus, taip pat rodo, kad Rusijos vyriausioji vadovybė nesugeba tinkamai drausminti karių ir palaikyti tvarkos“, – reziumuoja ISW analitikai.
11:19 | ISW: rusų kariai ima jausti ukrainiečių kontrpuolimo spaudimą
Ukrainos kariuomenė stengiasi perimti iniciatyvą mūšio lauke, rengdama negausias ir lokalizuotas taktinio lygmens kontratakas, kadangi šiuo metu visoje fronto linijoje vykstantis pozicinis karas negali tęstis neribotą laiką.
Apie tai savo straipsnyje rašo Karo tyrimų institutas (ISW).
„Ukrainiečių pajėgos kol kas nevykdo tokios apimties kontrpuolimo, kokio reikėtų, norint perimti iniciatyvą mūšio lauke, tačiau šios taktinės Ukrainos kontratakos verčia rusų pajėgas brangiau sumokėti už jų tęsiamą lėtą, varginantį puolimą“, – teigia ISW ekspertai.
10:58 | NATO stiprina pajėgumus – Lenkijoje veikia nauja priešraketinės gynybos sistema
Redzikove (Lenkija) pradėjo veikti naujas JAV priešraketinės gynybos objektas, parengtas Aljanso gynybai, rašo „Ukrainska Pravda“, remdamasi NATO pranešimu.
10:25 | Rusija pareiškė reaguosianti į planuojamą JAV ilgojo nuotolio raketų dislokavimą Vokietijoje
Rusija pareiškė karinėmis priemonėmis reaguosianti į JAV planuojamą ilgojo nuotolio raketų dislokavimą Vokietijoje. Apie tai ketvirtadienį pranešė valstybinė rusų žiniasklaida, remdamasi Rusijos užsienio reikalų viceministru Sergejumi Riabkovu, tačiau konkrečių detalių nenurodė. Sprendimu dislokuoti raketas Vokietijoje siekiama pakenkti Rusijos saugumui, pranešimuose cituojamas S. Riabkovas.
09:47 | Rusija: darysime viską, kad išnyktų ir NATO, ir Ukraina
Rusijos saugumo tarybos vicepirmininkas, ilgametis šalies premjeras Dmitrijus Medvedevas, po NATO šalių viršūnių susitikimo paskelbto komunikato dėl „negrįžtamo Ukrainos kelio į NATO“ pareiškė sieksiantis ir Ukrainos, ir NATO sunaikinimo.
09:08 | Svarbus NATO pareiškimas: Ukrainai pradėjo tiekti naikintuvus F-16, o jos kelias į Aljansą – negrįžtamas
NATO sąjungininkės trečiadienį paskelbė pradėjusios perduoti Ukrainai naikintuvus F-16 ir davė tvirtus pažadus dėl jos būsimos narystės aljanse per 75-ųjų metinių aukščiausiojo lygio susitikimą, kurį temdė politinis netikrumas Jungtinėse Valstijose.
JAV prezidentas Joe Bidenas atskirai pasveikino kitus 31 Aljanso lyderius ir paragino juos neatsilikti nuo Rusijos, kuri per dvejus metus nuo prezidento Vladimiro Putino duoto įsakymo įsiveržti į Ukrainą smarkiai padidino savo karinę gamybą.
„Mes galime – ir ginsime – kiekvieną NATO teritorijos centimetrą ir darysime tai kartu“, – sakė J. Bidenas Šiaurės Atlanto tarybai, oficialiam aljanso sprendimų priėmimo organui, Vašingtono konferencijų centre, miestą alinant karščio bangai.
J. Bidenas paskelbė, kad Danija ir Nyderlandai pradėjo siųsti Ukrainai JAV pagamintus naikintuvus F-16, taip įvykdydamos svarbų praėjusių metų pažadą Kyjivui, kuriam sunkiai sekėsi įgyti pranašumą oro pajėgų srityje, kovojant su Rusija.
Be to, NATO valstybės narės pavadino Ukrainos stojimą į Aljansą negrįžtamu ir pareiškė remsiančios šią šalį jos kelyje euroatlantinės integracijos link.
Apie tai kalbama Vašingtone vykstančio NATO viršūnių susitikimo deklaracijoje, skelbia „Ukrinform“.
08:44 | Kyjivas siekia naujo taikos susitikimo dalyvaujant Rusijai – skuba iki JAV rinkimų
Kyjivas nori prieš lapkritį įvyksiančius JAV rinkimus sušaukti antrą viršūnių susitikimą dėl taikos Ukrainoje, šįkart – dalyvaujant Rusijai, trečiadienį pranešė agentūra „Bloomberg“, remdamasi informuotais šaltiniais.
08:09 | Ukrainos oro pajėgos numušė 6 rusų dronus
Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienį pranešė, kad per praėjusią naktį numušė šešis rusų paleistus dronus.
Pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ teigiama, kad rusai ketvirtadienio naktį dviem balistinėmis raketomis „Iskander-M“, paleistomis iš Rusijos Kursko srities, atakavo Ukrainos Sumų sritį, be to, iš Rusijos Primorsko Achtarsko rajono paleido šešis atakos dronus „Shahed“.
Rusų dronai buvo numušti virš Mykolajivo, Chmelnyckio, Lvivo ir Ivano Frankivsko sričių.
07:50 | Ukraina pradėjo tyrimą dėl dviejų nušautų karo belaisvių
Ukrainos prokuratūra pradėjo tyrimą dėl naujų įtarimų, kad rusų kariai sušaudė karo belaisvius. „Įraše aiškiai matyti, kad Ukrainos gynėjai padeda savo ginklus ir nesipriešina“, – rašo prokuratūra „Telegram“ paskelbtame pranešime.
Prieš tai socialiniuose tinkluose pradėjo plisti įrašas, kuriame esą rusų kariai apkase nušauna du neginkluotus ukrainiečių kareivius. Incidentas, pasak prokuratūros, įvyko birželį pietinėje Zaporižios srityje.
07:13 | Ukrainos pasieniečiai sulaikė 23 vyrus, bandžiusius išvykti iš šalies
Ukrainos pasieniečiai neleido 23 šauktiniams pabėgti į kaimyninę Moldovą.
Pranešama, kad grupė vyrų sieną Odesos regiono Podilsko rajone pasiekė grūdus gabenusiu sunkvežimiu ir buvo sulaikyta, kai toliau mėgino sprukti pėsčiomis, trečiadienį pranešė valdžios atstovai.
Teigiama, kad jų kelionės tikslas buvo prorusiškas separatistinis Moldovos Padniestrės regionas.
06:40 | NATO lyderiai pažadėjo skirti Ukrainai mažiausiai 40 mlrd. eurų vertės karinę pagalbą
NATO lyderiai trečiadienį savo susitikime Vašingtone pažadėjo „per ateinančius metus“ suteikti Ukrainai mažiausiai 40 mlrd. eurų vertės karinę pagalbą.
„Skirdamos proporcingus įnašus, sąjungininkės ketina per ateinančius metus suteikti minimalų 40 mlrd. eurų finansavimą ir teikti tvaraus lygio saugumo pagalbą, kad Ukraina nugalėtų“, – pažymima susitikimo deklaracijoje.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas spaudos konferencijoje pažymėjo, kad Aljansas tokį žingsnį žengia ne dėl noro pratęsti šį karą, o tam, jog jis kuo greičiau baigtųsi.
„Greičiausias būdas užbaigti karą yra jį pralaimėti. Bet tai neatneš taikos. Tai atneš tik okupaciją. Tad jei nenorime, kad Ukraina pralaimėtų, jei nenorime lenktis prieš Putiną, turime pademonstruoti įsipareigojimą ir ryžtą“, – pridūrė jis.
Šią savaitę Vašingtone vyksta jubiliejinis NATO viršūnių susitikimas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
vėliava:iš nacistinės slovakijos 1939
herbas:iš aukso ordos
himnas:iš ssrs
vadovas:kgb/štazi žiurkė
samovar, matrioška:iš kinijos
ak47-iš vokiečių mauzer
lada, žigulys-fiat prototipai
vodkė-iš lenkijos
