Svarbiausi įvykiai:
23:52 | NATO lyderiai išreiškė didelį susirūpinimą dėl Kinijos ir Rusijos ryšių
NATO lyderiai trečiadienį pareiškė, kad stiprėjantys Kinijos ir Rusijos ryšiai kelia didelį susirūpinimą, ir apkaltino Pekiną įgalinant Maskvos karą prieš Ukrainą.
Kinija „tapo svarbia Rusijos karo prieš Ukrainą įgalintoja“, nes ji plėtoja vadinamąją „limitų nevaržomą“ partnerystę ir teikia didelę paramą Rusijos gynybos pramonės bazei, Vašingtone vykstančio NATO viršūnių susitikimo deklaracijoje nurodė Aljanso lyderiai.
23:42 | A. Duda: niekas iš išorės negali blokuoti Ukrainos stojimo į NATO
Trečiadienį prieš prasidedant pagrindinei NATO viršūnių susitikimo Vašingtone daliai, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda žurnalistams sakė, kad sprendimą dėl Ukrainos narystės NATO gali priimti tik NATO narės ir Ukrainos žmonės, kurių nuomonė šiuo klausimu yra aiški.
„Niekas iš išorės negali blokuoti tokio sprendimo, niekas, išskyrus NATO šalis, kurios sprendžia, ar šalis gali prisijungti prie Aljanso, ir šios valstybės visuomenė, demokratiniu būdu nustatanti savo politikos kryptis“, – sakė A. Duda. Jis pabrėžė, kad šiuo klausimu niekas iš išorės negali pasisakyti ir niekas negali kištis į šį procesą.
„Tikiuosi, kad Vašingtone vykstantis NATO viršūnių susitikimas parodys, jog Ukrainos kelias į NATO yra negrįžtamas“, – sakė A. Duda ir pridūrė, jog galvoje turi Aljanso pasirengimą priimti Ukrainą kaip naują narę. „Tačiau sprendimas visų pirma priklauso Ukrainos žmonėms“, – pakartojo jis.
„Šiandien Ukrainos žmonių balsas aiškus – jie nori prisijungti prie Vakarų
bendruomenės, o Vakarų bendruomenė siunčia Ukrainai aiškų signalą, kad yra atvira šiai narystei ir yra jai pasirengusi“, – sakė A. Duda.
Paklaustas apie kitų NATO narių nuomonę dėl Ukrainos narystės, A. Duda atsakė, kad „diskusija dėl Ukrainos narystės NATO vyksta ne dėl to, ar ji įstos, o kada įstos“.
Tačiau A. Duda pridūrė, jog „turi baigtis karas, kad Ukraina galėtų įstoti į NATO lygiomis su kitomis Aljanso narėmis teisėmis“.
„Tai reiškia, kad 5 straipsnis, kalbantis apie kolektyvinę gynybą, bus taikomas ir Ukrainai“, – sakė jis ir pridūrė, jog „šiandien, kai vyksta karas, tai reikštų automatinį NATO įsitraukimą į karą su Rusija“. „To niekas nenori“, – sakė A. Duda. Pasak jo, visi NATO lyderiai yra tikri, jog „Rusija neturi laimėti šio karo“.
23:35 | J. Bidenas teigia, kad Rusija plečia ginklų gamybą, NATO turi neatsilikti
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė, kad NATO šalys turi išplėsti pramonės gamybą, jog neatsiliktų nuo ginklų ir amunicijos gamybos tempų Rusijoje.
„Negalime leisti, kad Aljansas atsiliktų“, – NATO viršūnių susitikimo atidarymo sesijoje pareiškė J. Bidenas, kurį cituoja CNN.
Jis pridūrė, kad visos NATO narės įsipareigoja plėsti pramonės pajėgumus.
„Galėsime greičiau pagaminti daugiau svarbios gynybinės įrangos, – pažymėjo jis. – Mums gali jos prireikti.“
Pasak J. Bideno, naujas įsipareigojimas dėl gamybos siunčia pasauliui žinutę, kad „kiekviena NATO narė yra įsipareigojusi atlikti savo vaidmenį, jog Aljansas išliktų stiprus“.
23:24 | V. Zelenskis: naikintuvai F-16 priartins ilgalaikę taiką
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad naikintuvų F-16 pristatymas jo šaliai padės užbaigti kautynes su Rusija.
„F-16 priartina teisingą ir ilgalaikę taiką, pademonstruodami, kad teroras turi žlugti visur ir visada“, – socialiniuose tinkluose pažymėjo Ukrainos lyderis.
JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas trečiadienį pranešė, kad NATO sąjungininkės pradėjo naikintuvų F-16 perdavimą Ukrainai.
23:12 | J. Stoltenbergas: parama Ukrainai nėra labdara, tai atitinka mūsų pačių saugumo interesus
Vienas iš klausimų, kuriuos viršūnių susitikime Vašingtone gvildens NATO lyderiai, bus tolesnė karinė pagalba Ukrainai, kuri nėra labdara, nes tai atitinka paties Aljanso interesus.
Tai prasidedant pirmajai aukščiausio lygio Šiaurės Atlanto Tarybos plenarinei sesijai pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, praneša „Ukrinform“.
„Išplėsime paramą Ukrainai inicijuodami NATO Saugumo paramos koordinavimą ir mokymus bei užtikrindami ilgalaikę paramą. Parama Ukrainai nėra labdara. Tai atitinka mūsų pačių saugumo interesus“, – pareiškė Aljanso vadovas.
Jis taip pat pažymėjo, kad pirmojoje sesijoje NATO lyderiai patvirtins svarbius sprendimus, susijusius su saugumu ateityje ir gynybos stiprinimu.
J. Stoltenbergas nurodė, kad 23 sąjungininkės pasiekė tikslą gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), palyginti su vos trimis sąjungininkėmis 2014 m.
Pasak jo, dar vienas svarbus klausimas bus būdai sustiprinti partnerystes su Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalimis – Australija, Naująja Zelandija, Japonija ir Pietų Korėja.
Kaip jau skelbta, Vašingtone šiuo metu vyksta jubiliejinis NATO viršūnių susitikimas.
22:58 | Ukrainos gynybos pajėgos neigia, kad Rusija užgrobė Jasnobrodivką Donecko srityje
Rusijos gynybos ministerijos teiginiai apie Jasnobrodivkos kaimo užėmimą Donecko srities Pokrovsko rajone neatitinka tikrovės – kaimas yra kontroliuojamas Ukrainos gynybos pajėgų, sakė Ukrainos kariuomenės Chortycios operatyvinės strateginės grupės atstovas Nazaras Vološynas.
„Ankstesnę dieną rašistų vadovybė pranešė, kad Rusijos okupacinė kariuomenė neva perėmė Jasnobrodivkos kaimo kontrolę ir pagerino savo taktinę poziciją. Tai dar vienas Rusijos melas. Gynybos pajėgos kontroliuoja padėtį prie šio kaimo“, – sakė jis.
Pasak N. Vološyno, priešo nuostoliai vien šiame sektoriuje per pastarąją dieną siekė 99 nukautus okupantus ir dar 175 sužeistus. „Taip pat buvo sunaikinti du pabūklai, vienas minosvaidis ir aštuonios transporto priemonės. Apgadintos dvi haubicos 2A65 Msta-B, du 120 mm minosvaidžiai, viena šarvuota kovos mašina ir dvi transporto priemonės“, – pridūrė atstovas.
22:40 | V. Zelenskis ir O. Scholzas aptarė „Patriot“ sistemų tiekimą, padėtį mūšio lauke
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas per susitikimą Vašingtone aptarė papildomų oro gynybos sistemų „Patriot“ tiekimą, padėtį mūšio lauke ir viršūnių susitikimo dėl taikos rezultatų įgyvendinimą.
Apie tai praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi pranešimu, paskelbtu V. Zelenskio tinklalapyje.
Atsižveldgamas į tai, kad Rusija tikslingai naikina svarbią Ukrainos civilinę infrastruktūrą, V. Zelenskis pabrėžė, jog labai svarbu skubiai pristatyti į Ukrainą papildomų oro gynybos sistemų.
„Pareiškimas dėl papildomų „Patriot“ sistemų tiekimo yra svarbus, esame dėkingi Vokietijai ir mūsų partneriams už šį žingsnį. Tuo pat metu mums reikia daugiau pagalbos siekiant atremti Rusijos antskrydžius: daugiau oro gynybos sistemų ir F-16 lėktuvų“, – sakė jis.
22:28 | Lietuva skiria 1 mln. eurų Kyjivo vaikų ligoninės atstatymui
Trečiadienį Vyriausybė nutarė skirti 1 mln. eurų Kyjivo „Ochmatdyt“ ligoninės atstatymui.
Kaip skelbia Vyriausybė, Vaikų ligoninė smarkiai nukentėjo per Rusijos masinę raketų ataką, liepos 8 d. vykdytą Kijive, Dnipre, Slovianske, Kryvyj Rihe ir Kramatorske.
Pranešama, kad išpuolio metu žuvo mažiausiai 43 žmonės, yra daugiau kaip 100 sužeistų, sunaikinta miestų civilinė infrastruktūra, apgadinti gyvenamieji pastatai ir kt.
Didžiausiame Ukrainos vaikų medicinos centre – „Okhmatdyt“ ligoninėje – kasmet atliekama apie 7 000 sudėtingų operacijų, diagnozuojamos ir gydomos hematologinės ligos, gydomi vėžiu sergantys vaikai, atliekamos kaulų čiulpų transplantacijos.
Rusijos atakos metu apgadinti ligoninės pastatai, įskaitant naujausią, pastatytą 2020 m., kuriame buvo įdiegta moderni medicinos įranga.
22:13 | V. Zelenskis laukia naikintuvų, „kaip mama manęs laukdavo po pamokų“
Vašingtone vykstant NATO viršūnių susitikimui, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė sąjungininkių didelio kiekio Vakarų naikintuvų, kad Ukraina atremtų prieš daugiau nei dvejus metus pradėtą plataus masto Rusijos invaziją.
Ukraina tikisi šią vasarą gauti pirmąjį naikintuvą F-16, tačiau Ukrainai reikia mažiausiai 128 naikintuvų, tvirtino V. Zelenskis, sakydamas kalbą Ronaldo Reagano fonde Vašingtone.
Pasak jo, Rusija gali per dieną dislokuoti 300 lėktuvų Ukrainai pulti. „Žinote, mes visada laukiame. Kaip mano mama laukdavo manęs po pamokų, o aš visada rasdavau priežastį grįžti vėliau. Tai tas pats, tik daug rimčiau“, – sakė V. Zelenskis, pranešė Ukrainos žiniasklaida.
22:02 | Ukraina kuria naują „legioną“, verbuosiantį kovai užsienyje gyvenančius ukrainiečius
Ukrainos kariuomenė pradėjo naują iniciatyvą, siekdama privilioti užsienyje gyvenančius kovinio amžiaus vyrus, Kyjivui desperatiškai mėginant papildyti išsekusias pajėgas fronto linijose.
Vadinamasis Ukrainos legionas kuriamas po daugiau nei dvejus metus trunkančių kovų, per kurias patirta daug aukų ir išeikvotas karių skaičius, reikalingas mūšiuose su besiveržiančiomis Rusijos pajėgomis.
Naujojo padalinio sukūrimas yra dalis platesnio saugumo susitarimo, anksčiau šią savaitę pasirašyto Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko.
„Raginame visus ukrainiečius Europoje prisijungti prie Ukrainos legiono. Jūsų indėlis yra neįkainojamas mūsų kovoje už laisvę ir nepriklausomybę“, – antradienio vakarą socialinėje žiniasklaidoje paskelbė gynybos ministras Rustemas Umerovas.
Šia iniciatyva siekiama pritraukti savanorius ukrainiečius, gyvenančius Europoje, ypač Lenkijoje ir Vokietijoje, priglaudusiose daugiausiai ukrainiečių pabėgėlių.
Manoma, kad vien Lenkijoje gyvena apie 300 tūkst. kovinio amžiaus ukrainiečių vyrų.
21:55 | Naujasis britų premjeras K. Starmeris žada V. Zelenskiui tvirtą JK paramą
Naujasis Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris, Vašingtone susitikęs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, trečiadienį pažadėjo toliau teikti Kyjivui tvirtą paramą.
Abu lyderiai susitiko NATO viršūnių susitikimo kuluaruose, praėjus kelioms dienoms po to, kai K. Starmerio Leiboristų partija iš valdžios išstūmė konservatorius.
„Labai aiškiai pasakiau, kad JK vyriausybės pasikeitimas neturi jokios įtakos paramai, kurią suteiksime“, – po susitikimo su V. Zelenskiu žurnalistams sakė K. Starmeris.
„Buvome vieningi šiuo klausimu, kai buvome opozicijoje, ir man buvo labai svarbu patvirtinti tai akis į akį susitikime“, – tvirtino K. Starmeris.
K. Starmeris išreiškė viltį, kad NATO viršūnių susitikimas pasiųs žinutę Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, jog Aljansas „dabar yra didesnis nei bet kada anksčiau, vieningesnis nei bet kada anksčiau ir neturi iliuzijų dėl Rusijos agresijos grėsmės“.
21:26 | Nyderlandai skiria 300 mln. eurų pirkti amuniciją naikintuvams F-16, kurie bus perduoti Ukrainai
Nyderlandai papildomai skirs 300 mln. eurų pirkti šaudmenis naikintuvams F-16, kurie bus pristatyti į Ukrainą, pranešė Nyderlandų gynybos ministerija.
„Nyderlandai skiria papildomus 300 mln. eurų įsigyti amunicijai naikintuvams F-16, kuriuos Nyderlandai netrukus suteiks Ukrainai. Tai papildomi pinigai prie 150 mln. eurų, anksčiau rezervuotų šiam tikslui. Kalbame apie naikintuvų F-16 ginklus, kurie yra perkami tiesiogiai iš pramonės“, – sakoma pranešime, cituojamas gynybos ministro Rubeno Brekelmanso pareiškimas per NATO viršūnių susitikimą Vašingtone.
Ministras pabrėžė, kad šie ginklai itin svarbūs. „F-16 su mūsų perkama amunicija gali padėti atremti Rusijos atakas. Putino agresija neturi sienų, todėl mūsų parama turi tęstis. Pirkdami šią papildomą amuniciją naikintuvams F-16, norime pasiųsti žinią Maskvai, kad NATO sąjungininkės toliau remia Ukrainą. Rusija neturi laimėti šio karo, tai atitinka ir mūsų saugumo interesus“, – pabrėžė R. Brekelmansas.
Anksčiau buvo pranešta, kad Nyderlandų gynybos ministras aptarė su JAV bendrovės „Lockheed Martin“ atstovais Ukrainos lakūnų mokymą valdyti F-16 ir sakė, kad Nyderlandai iki 2025 m. pabaigos suteiks 18 naikintuvų mokymo centrui Rumunijoje.
20:50 | V. Zelenskis atvyko į JAV Kongresą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vizito Vašingtone metu atvyko į JAV Kongresą susitikti su abiejų partijų vadovybe aukštuosiuose rūmuose, praneša naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas.
Kaip teigiama, vėliau V. Zelenskis abiejų partijų lyderiams Senate įteikė Ukrainos apdovanojimus.
Valstybės vadovas turėtų tiesiogiai pabendrauti su demokratų lyderiu, senatoriumi Chucku Schumeriu ir respublikonų lyderiu, Senato nariu Mitchu McConnellu.
Skelbiama, kad susitikime taip pat dalyvavo kiti JAV įstatymų leidėjai.
Visos pusės, be kita ko, turėtų aptarti tolesnę paramą Ukrainai.
Vėliau trečiadienį numatytas V. Zelenskio susitikimas su Atstovų Rūmų pirmininku Mike‘u Johnsonu.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, Ukrainos prezidentas šiuo metu lankosi JAV, kur dalyvaus NATO viršūnių susitikime Vašingtone.
20:08 | JAV Vokietijoje dislokuos sparnuotąsias raketas „Tomahawk“
Jungtinės Amerikos Valstijos Vokietijoje dislokuos sparnuotąsias raketas „Tomahawk“, kad sustiprintų NATO karinį atgrasymą Europoje, sakoma trečiadienį paskelbtame bendrame abiejų šalių vyriausybių pranešime.
Pranešime, paskelbtame NATO viršūnių susitikimo Vašingtone kuluaruose, sakoma, kad tolimojo nuotolio raketų „epizodinis dislokavimas“ prasidės 2026 metais.
Be „Tomahawk“, bus dislokuotos sparnuotosios raketos SM-6 „ir plėtojami hipergarsiniai ginklai“ didesnio nei šiuo metu Europoje dislokuotų raketų nuotolio.
„Šie pažangūs pajėgumai parodys Jungtinių Valstijų įsipareigojimą NATO ir jų indėlį į Europos integruotą atgrasymą“, – sakoma pareiškime.
19:36 | Indijos premjeras N. Modi sako esąs pasirengęs padėti atkurti taiką Ukrainoje
Indija yra pasirengusi visokeriopai padėti atkuriant taiką karo draskomoje Ukrainoje, trečiadienį Vienoje pareiškė premjeras Narendra Modi.
Jis į Vieną atvyko vėlai antradienį po susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Maskvoje, kur Indijos lyderis paragino siekti taikos per dialogą, sakydamas, kad „karas negali išspręsti problemų“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sukritikavo vizito metu padarytą N. Modi nuotrauką, kurioje jis matomas apsikabinantis su V. Putinu, ir teigė, kad tai „pribloškiantis smūgis pastangoms dėl taikos“.
N. Modi kelionė į Rusiją įvyko padidėjus įtampai Europoje po mirtinos rusų raketų ugnies Ukrainoje, kai buvo pataikyta ir į vieną sostinės vaikų ligoninę.
„Tai ne karo amžius. Problemos negali būti sprendžiamos mūšio lauke“, – sakė N. Modi žurnalistams Vienoje kartu su Austrijos kancleriu Karlu Nehammeriu.
N. Modi teigė, kad Indija ir Austrija yra „pasirengusios suteikti visą įmanomą paramą“, kad būtų „greitai atkurta taika ir stabilumas“.
Kalbėdamas apie Ukrainą, K. Nehammeris sakė, kad abi šalys turi bendrą tikslą pasiekti „visapusišką, teisingą ir ilgalaikę taiką pagal JT Chartiją“, pabrėždamas esminį Indijos, kaip didžiausios pasaulyje demokratinės valstybės, vaidmenį.
19:02 | Norvegija perduos Ukrainai šešis naikintuvus F-16
Norvegija nusprendė perduoti Ukrainai šešis naikintuvus F-16, pareiškė norvegų premjeras Jonas Gahras Støre.
„Ukrainos gebėjimas apsiginti nuo oro atakų yra labai svarbus jos kovoje su Rusija. Norvegija nusprendė perduoti Ukrainai šešis naikintuvus F-16. Orlaivių pristatymą planuojame pradėti 2024 m.“, – sakė J. G. Støre.
Pasak jo, Norvegija taip pat ir toliau rengs Ukrainos pilotus.
„Rusija nuo karo pradžios atakuoja Ukrainą iš oro. Šios atakos sukėlė dideles kančias Ukrainos gyventojams ir pridarė daug materialinės žalos. Naikintuvai kartu su oro gynybos sistemomis bus gyvybiškai svarbūs ukrainiečiams ginantis nuo Rusijos oro atakų. Norvegija nuo 2023 m. rudens Danijoje padeda apmokyti Ukrainos pilotus ir ateityje toliau rems mokymus“, – pridūrė J. G. Støre.
Anksčiau skelbta, kad Norvegija prisijungė prie daugybės kitų šalių, nusprendusių suteikti Ukrainai prieigą prie naikintuvų F-16. 2023 m. Norvegijos vyriausybė nusprendė perduoti Ukrainai keletą F-16, dalyvaudama Danijos, Nyderlandų ir JAV vadovaujamoje koalicijoje, kurios tikslas yra sustiprinti Ukrainos oro gynybą.
18:40 | Diplomatai: NATO susitarė pasakyti, kad Ukraina eina „negrįžtamu keliu“ į narystę
Trečiadienį NATO šalys susitarė pasakyti galutinėje jų viršūnių susitikimo Vašingtone deklaracijoje, kad Ukraina eina „negrįžtamu keliu“ į narystę, sakė keli diplomatai.
Diplomatų teigimu, galutinė deklaracija - ji dar turi būti oficialiai patvirtinta - parems Ukrainą jos „negrįžtamame kelyje į visišką euroatlantinę integraciją, įskaitant narystę NATO“.
Deklaracijoje taip pat bus pakartoti ankstesni žodžiai, kad Ukraina gaus oficialų pakvietimą įstoti, „kai sąjungininkės sutiks ir bus įvykdytos sąlygos“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis siekia narystės organizacijoje, kuri laikosi principo, kad vienos narės užpuolimas yra visų užpuolimas. Ukrainos greitam priėmimui į NATO prieštarauja JAV ir Vokietija, nes mano, jog tai gali įtraukti visą Aljansą į karą su branduolinius ginklus turinčia Rusija, dabar okupavusia dalį Ukrainos.
Suomijos prezidentas Alexanderas Stubbas – jo šalis, kaip ir Švedija, įstojo į NATO po Rusijos invazijos į Ukrainą – sakė esąs „labai patenkintas“ tokia kalba. „Manau, kad labai svarbu iš čia perduoti žinią Kremliui, jog Ukrainos kelias ir tiltas į narystę NATO dabar yra negrįžtamas“, – sakė A. Stubbas. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas supranta tik „galią“ ir pamatys, kad vieno iš savo invazijos tikslų nepasieks, sakė jis. V. Putinas norėjo sustabdyti NATO plėtrą, bet vietoj to „Ukraina taps NATO nare“, o „Suomija ir Švedija taip pat tapo NATO narėmis“, sakė A. Stubbas.
18:22 | G. Nausėda: Rusija tyčiniais veiksmais bando komplikuoti situaciją NATO pasienyje
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad pasitelkdama kaimyninę Baltarusiją Maskva NATO rytinio flango pasienyje bando kelti įtampą. Anot jo, tam yra būtina skirti daugiau dėmesio.
„Labai svarbu matyti Rusijos pastangas į karą prieš Ukrainą įtraukti ir kitas šalis. (...) Nepaminėjau vieno svarbaus faktoriaus – Rusijos branduolinių taktinių ginklų dislokavimo Baltarusijoje. Mūsų žiniomis, tai yra realybė“, – dalyvaudamas NATO viršūnių susitikime Vašingtone trečiadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Tai yra tyčiniai Rusijos bandymai komplikuoti situaciją pasienyje. Žinoma, labai svarbus veiksnys yra ir Kinijos bei kitų valstybių įsitraukimas. Turime tam skirti daugiau dėmesio“, – akcentavo Lietuvos vadovas.
ELTA primena, kad praėjusių metų birželį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patvirtino, jog Maskva dislokavo taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje, turinčioje sieną su Ukraina ir Lenkija.
Per pastarąjį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje sąjungininkės įsipareigojo „imtis visų būtinų žingsnių, kad būtų garantuotas patikimas, efektyvus ir saugus branduolinis atgrasymas“.
17:51 | CNN šaltiniai: JAV ruošiasi galimam Rusijos sabotažui – dalyje karinių bazių Europoje padidintas pavojaus lygis
JAV karinėse bazėse visoje Europoje praėjusią savaitę pirmą kartą per dešimtmetį buvo įvestas padidintas pavojaus režimas, kai JAV gavo žvalgybos informaciją, kad Rusijos remiami veikėjai svarsto galimybę surengti sabotažo atakas prieš JAV karinį personalą ir objektus.
Apie tai leidiniui CNN sakė keli su klausimu susipažinę šaltiniai.
Šaltinių teigimu, JAV gauti žvalgybos duomenys rodo, kad Rusija įtraukė JAV bazes ir karinį personalą kaip galimybę atakuoti per įgaliotuosius asmenis. Panašiai kaip pastaraisiais mėnesiais visoje Europoje vykę ir sužlugdyti sąmokslai.
17:02 | Lenkija stiprina kariuomenę prie Rusijos ir Baltarusijos sienos
Europos Sąjungos (ES) ir NATO narė Lenkija trečiadienį pareiškė sustiprinsianti savo karinius pajėgumus ir gynybinius įtvirtinimus prie Rusijos ir Baltarusijos sienos.
Varšuva gegužę paskelbė investuosianti daugiau nei du milijardus eurų į savo šiaurinės sienos su Rusijos Kaliningrado anklavu ir rytinės sienos su Baltarusija stiprinimą. „Visi žino, kokia pavojinga padėtis, turiu galvoje karą Ukrainoje ir tai, ką daro Rusijos Federacija“, – spaudai sakė Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas. Jis paminėjo ir „nuolatines provokacijas“ prie Baltarusijos sienos.
Beveik 6 tūkst. Lenkijos karių saugo sienas su Baltarusija ir Rusija, tačiau vyriausybė planuoja padidinti šį skaičių „iki 17 tūkst. - 18 tūkst. vietoje ir 9 tūkst. rezerve“, sakė Lenkijos kariuomenės štabo viršininkas generolas Wieslawas Kukula. Jo teigimu, „pasienio greitojo reagavimo pajėgos“ bus parengtos dislokuoti „per 48 valandas“, kad paremtų sienos apsaugos pareigūnus ir užkirstų kelią galimoms Maskvos ir Minsko „staigmenoms“.
Kariai taip pat prisidės prie naujos gynybos infrastruktūros, sukurtos pagal Lenkijos „Rytų skydo“ planą, skirtą sustiprinti sienų saugumą. C. Tomczykas sakė, kad programos tikslai bus pasiekti iki 2028 m., ketveriais metais anksčiau nei buvo skelbta, jog tai bus padaryta iki 2032 metų. Pasak viceministro, Lenkija pradėjo derybas su Europos investicijų banku, kad užsitikrintų finansavimą.
Nuo 2022 m., kai Rusija užpuolė Ukrainą, Lenkija tvirtai remia Kyjivą. Maskvos invazija paskatino Varšuvą skubiai modernizuoti savo kariuomenę ir skirti gynybai keturis procentus bendrojo vidaus produkto – daugiau, nei bet kuri kita NATO narė. Vidurio Europos šalis įsigijo karinės įrangos už milijardus eurų, daugiausia iš JAV ir Pietų Korėjos.
16:42 | A. Blinkenas: NATO sąjungininkės pradėjo naikintuvų F-16 perdavimą Ukrainai
NATO sąjungininkės pradėjo žadėtą naikintuvų F-16 perkėlimą į Ukrainą, kad sustiprintų gynybą prieš Rusiją, trečiadienį pranešė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
„Kol mes kalbame, vyksta F-16 reaktyvinių lėktuvų perdavimas iš Danijos ir Nyderlandų“, – sakė A. Blinkenas per NATO 75-mečio viršūnių susitikimą Vašingtone.
16:37 | NATO vadovas: kad ir kas laimės rinkimus, JAV liks kertiniu Aljanso akmeniu
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį per viršūnių susitikimą Vašingtone sakė tikįs, kad Jungtinės Valstijos išliks kertiniu Aljanso akmeniu nepriklausomai nuo to, kas laimės lapkritį ten vyksiančius prezidento rinkimus.
„Tikiuosi, kad nepriklausomai nuo JAV rinkimų rezultatų, JAV išliks stipri ir tvirta NATO sąjungininkė“, – sakė J. Stoltenbergas Vašingtone susirinkusiems lyderiams.
16:13 | Lenkijos URM vadovas: Ukraina įstos į NATO tik pasibaigus karui
Ukraina galės prisijungti prie NATO tik pasibaigus karui, pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis Vašingtone, kur vyksta NATO viršūnių susitikimas.
„Atrodo, kad tikima, jog Ukraina galės prisijungti prie aljanso, kai baigsis karas“, – sakė R. Sikorskis.
Ministras, lenkų žurnalistų paklaustas apie Ukrainos stojimo į NATO perspektyvas, pripažino, kad tai sudėtingas klausimas, nes „nėra nieko mažiau saugaus už nepatikimas saugumo garantijas“.
15:57 | Orbanas: Xi Jinpingas ir Putinas mano, jog derybos prasidės iki metų pabaigos
Anot ispanų „El Pais“ apie būsimas taikos derybas savo ataskaitose ES šalių vadovams rašė Vengrijos premjeras V. Orbanas, po savo kelionių į Kyjivą, Maskvą ir Pekiną. Vengrijos vadovas dėl šių savo veiksmų susilaukė aršios kritikos Europoje.
Savo laiškuose V. Orbanas skelbė, kad ES būtina kalbėtis su Kinija ruošiantis „būsimam dialogui“. Jis taip pat aiškino, kad Ukraina „neturi galimybių įveikti Rusijos, todėl bus priversta sutikti su V. Putino teikiamomis sąlygomis“.
„El Pais“ aiškinama, kad V. Putinas ir Xi Jinpingas tikisi „taikos derybų“, kurios, jeigu Ukraina priimtų Rusijos sąlygas, reikštų Kyjivo kapituliaciją, JAV perėmus valdžią D. Trumpui. Manoma, kad Rusija tokiu atveju tikėtųsi naudingesnių sąlygų.
14:52 | Rusija aštuonis kartus padidino raketų Ch-101 gamybą, jose – detalės iš Vakarų
„Financial Times“ skelbia, kad Rusija gamina aštuonis kartus daugiau sparnuotųjų raketų Ch-101 nei iki pilno masto invazijos į Ukrainą. Pasak leidinio žurnalistų, kurie kalbėjosi su ekspertais ir Ukrainos pareigūnais, šiose raketose yra vakarietiškų komponentų. Tai rodo, kad Maskva ir toliau sėkmingai apeina Vakarų sankcijas.
2021 m., likus metams iki Vladimiro Putino įsakymo pradėti plataus masto invaziją, Rusija pagamino tik 56 raketas Ch-101. Praėjusiais metais Rusija pagamino 420 tokių raketų, teigiama praėjusį mėnesį Londone įsikūrusio gynybos ir saugumo analitinio centro „Royal United Services Institute“ ataskaitoje.
Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksandras Lytvynenka sako, kad „Rusija gali pagaminti daug raketų, tačiau daugelio jų kokybė yra labai prasta“. Jis pažymėjo, kad nors tikslumas yra svarbus, Rusijos kariuomenei jis nėra privalomas. Nesvarbu, ar Maskva pataiko į taikinį, ar ne, tikslas visada bent iš dalies pasiekiamas: „sukelti siaubą“.
Būtent raketomis Ch-101 Rusija šią savaitę atakavo Kyjivo vaikų ligoninę. Per masinį šalies išpuolį tądien žuvo 43 žmonės.
14:21 | A. Duda: Ukrainos priėmimas į NATO 2008 m. būtų užkirtęs kelią karui
Trečiadienį duodamas interviu dešiniojo sparno televizijos transliuotojui „Republika“, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda paminėjo Prancūziją ir Vokietiją, kaip dvi šalis, blokavusias Ukrainos ir Sakartvelo priėmimą į NATO, ir sakė, jog žvelgiant iš šiandienos perspektyvos tai buvo „tragiška“.
Pasak A. Dudos, žvelgiant atgal, „sudaryti sandoriai su Rusija“ tuo metu buvo svarbesni už „saugumą ir sveiką protą“ bei „tikrą politinį integralumą“.
„Šiandien padėtis daug sunkesnė, nes tuo metu Ukraina ir Sakartvelas buvo laisvos šalys, kurių niekas nepuolė“, – pridūrė jis. „Joms reikėjo tik šiek tiek Aljanso paramos su saugumo garantijomis ir karo buvo galima išvengti“, – sakė A. Duda.
13:46 | Rusijai kare liko 3–4 metai: drastiškai trūksta resursų, Putinas privalės skelbti mobilizaciją
Rusija patiria didelių nuostolių mūšio lauke, jai trūksta amunicijos ir karių, kad galėtų pradėti plataus masto puolimą Ukrainoje, skelbia „Reuters“.
13:17 | Ukrainai siūlomas Putino „taikos ultimatumas“: ekspertai paaiškino, kas po tuo slypi
Vladimiras Putinas nesirengia sustoti okupavęs dalį Ukrainos ir neleistų šaliai stoti į NATO pasirašius paliaubų sutartį, skelbia Vakarų analitikai. Ekspertai stebisi, kodėl Vakarų politikai įnirtingai ignoruoja realią Kremliaus poziciją – išstumti NATO aljansą iš visų „įtakos zonų“ ir sunaikinti Ukrainą.
12:56 | K. Starmeris: Ukraina gali britiškomis raketomis smogti taikiniams Rusijoje
Naujasis Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris leido suprasti, kad su rusų invazija kovojanti Ukraina gali naudoti britiškas raketas „Storm Shadow“ smogti taikiniams Rusijos teritorijoje.
12:19 | NATO pareigūnas: dėl Rusijos vykdomų hibridinių atakų galima kalbėti apie 5 straipsnio aktyvavimą
Dėl Rusijos vykdomų hibridinių operacijų ir kibernetinių atakų viena iš NATO šalių gali prašyti sąjungininkų apsaugos pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnį. Apie tai „Voice of America“ kalbėjo neįvardintas aukšto rango NATO pareigūnas.
Atsakydamas į klausimą kokia gali būti NATO reakcija į Rusijos hibridines operacijas ir bandymus destabilizuoti padėtį Europoje, neįvardintas aukšto rango NATO pareigūnas „Voice of America“ sakė, kad NATO narės gali paprašyti aktyvuoti 5 straipsnį. Pagal jį puolimas prieš vieną Aljanso narę laikomas puolimu prieš visas.
„Galiausiai viskas priklausys nuo to, kokių veiksmų toliau imsis Rusija“, – sakė pareigūnas.
„Mums labai aišku, mes žinome, kad kibernetikos srityje dalykai gali peržengti penktojo straipsnio ribas, taip pat hibridinės sabotažo operacijos“, – tęsė pareigūnas.
Aljanso atstovas pažymėjo, kad, šiaip ar taip, apsaugos iš Aljanso sąjungininkų gali prašyti šalis, kuri nukenčia nuo tokių atakų. Kol kas nė viena iš jų to nepadarė, pridūrė jis.
Anksčiau pranešta, kad Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda per NATO viršūnių susitikimą Vašingtone ketina kelti klausimą dėl NATO atsako į pastarojo meto Rusijos hibridines atakas.
12:00 | Apklausa: dauguma vokiečių remia NATO tikslą skirti gynybai 2 proc. šalies BVP
Dauguma Vokietijos gyventojų sutinka, kad gynybai būtų skirta 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Per apklausą, kurią nuomonės tyrimo institutas „YouGov“ atliko agentūros dpa užsakymu, 51 proc. respondentų nurodė, kad remia vyriausybės įsipareigojimą laikytis šio NATO tikslo.
11:16 | Rusams iš artilerijos apšaudžius Nikopolį, žuvo vyras, dar trys asmenys buvo sužeisti
Rusijos pajėgoms apšaudžius Nikopolio miestą Dnipropetrovsko srityje žuvo 62 metų vyras. Tai tinkle „Telegram“ pranešė regiono karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
Dar trys žmonės – moteris ir du vyrai – buvo sužeisti.
S. Lysako duomenimis, mieste kilo keli gaisrai. Apgadinta privačių namų, ūkinių pastatų ir automobilių.
10:22 | J. Bidenas: Ukraina gali sustabdyti ir sustabdys V. Putiną
Kalbėdamas per Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos 75-ojo viršūnių susitikimo atidarymo ceremoniją, JAV prezidentas Joe Bidenas pasakė esąs įsitikinęs, kad Ukraina gali sustabdyti Rusijos valdovą Vladimirą Putiną.
„Europoje toliau tęsiasi V. Putino pradėta agresija prieš Ukrainą. Ir V. Putinas nenori nieko kito, kaip tik visapusiškai pavergti Ukrainą, sunaikinti Ukrainos demokratiją, Ukrainos kultūrą, nušluoti Ukrainą nuo žemės paviršiaus. Ir mes žinome, kad V. Putinas vien Ukraina neapsiribos. Tačiau galite būti tikri, kad Ukraina gali sustabdyti ir sustabdys V. Putiną“, – Andrew W. Mellono auditorijoje Vašingtone, kur prieš 75 metus buvo pasirašyta Šiaurės Atlanto sutartis, kalbėjo J. Bidenas.
09:44 | Gubernatorius: per rusų smūgį Odesai žuvo du žmonės
Per Rusijos raketų smūgį Ukrainos Odesos sričiai, tenykščių institucijų duomenimis, žuvo du žmonės, dar vienas buvo sužeistas. Ataka, ukrainiečių duomenimis, buvo nukreipta prieš regiono uostų infrastruktūrą. Apgadinti sandėliai, sunkvežimiai ir civilinis laivas, pranešė srities gubernatorius, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.
09:30 | Milijardas dolerių Ukrainai: NATO šalys skelbia apie naują oro gynybos paketą
Atidarant Vašingtone vykstantį NATO viršūnių susitikimą, JAV prezidentas Joe Bidenas Ukrainai pažadėjo papildomą oro gynybos sistemų „Patriot“ bateriją, rašo „Ukrainska Pravda“.
Dvi „Patriot“ baterijas žadama atgabenti iš Vokietijos ir Rumunijos. Dar vieną bendrai surinks Nyderlandai ir kiti partneriai. Italija perduos SAMP-T sistemą.
Be to, artimiausiais mėnesiais JAV ir jų partneriai ketina aprūpinti Ukrainą „dešimtimis priešlėktuvinės gynybos sistemų“, įskaitant NASAMS, HAWK, IRIS-T ir „Gepard“.
Iš viso partneriai pažadėjo skirti daugiau kaip 1 mlrd. dolerių Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistemai, naujoms priešlėktuvinės gynybos sistemoms ir „šimtams papildomų perėmėjų per ateinančius metus“.
Tiesa, leidinys pažymi, kad keturios iš penkių paskelbtų oro gynybos sistemų jau buvo žinomos, o Vokietijos suteikta jau pradėta naudoti. Vadinasi, J. Bideno pareiškimas reiškia dar vienos naujos „Patriot“ sistemos, kurią skirs pačios Jungtinės Valstijos, ir nemažai trumpesnio nuotolio sistemų pristatymą.
08:44 | Pamatykite patys: Ukrainos spec. pajėgos sunaikino 15 rusų laivų
Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų kariai (SSO) Chersono srityje sunaikino 15 rusų laivų ir paviešino atakos vaizdo įrašą.
08:19 | JAV nepanaikina Ukrainai nustatytų ginklų naudojimo apribojimų
Rusų raketos smūgis „Ochmatdyt“ ligoninei neprivertė Jungtinių Valstijų pakeisti savo politikos, pagal kurią Ukrainai draudžiama iš JAV gauta ginkluote atakuoti tolį Rusijos Federacijos teritorijoje esančius taikinius.
Apie tai pranešė Baltųjų rūmų patarėjas Johnas Kirby. Prieš keletą savaičių prezidentas leido Ukrainai naudoti amerikietiškus ginklus pulti tiesiai kitoje sienos pusėje esančius taikinius ir ši sąlyga galioja toliau.
07:48 | CNN: JAV pajėgos sunerimusios dėl galimų Rusijos sabotažo aktų Europoje
Nerimaujant dėl Rusijos remiamų sabotažo aktų, JAV karinėse bazėse Europoje, pasak žiniasklaidos, praėjusią savaitę buvo paskelbta padidinta parengtis. Apie tai pranešė amerikiečių stotis CNN, remdamasi keliais su situacija susipažinusiais asmenimis.
Anot duomenų, JAV turėjo žvalgybinės informacijos apie atitinkamų atakų prieš JAV bazes ir personalą galimybę per Rusijos remiamus veikėjus. Šie duomenys „buvo įvertinti kaip pakankamai keliantys nerimą, kad būtų įgyvendinti papildomi saugumo protokolai“.
07:20 | V. Zelenskis: po rusų atakų Ukrainoje žūčių skaičius išaugo iki 43
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Vašingtone vykstančio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose pareiškė, kad aukų, žuvusių per pirmadienį Rusijos suduotus smūgius, skaičius padidėjo nuo 37 iki 43.
„Per šį išpuolį žuvo 43 žmonės“, – sakė V. Zelenskis, sakydamas kalbą analitiniame centre Vašingtone.
Rusija pirmadienį paleido dešimtis raketų į įvairius Ukrainos miestus, surengdama masinį išpuolį, per kurį, be kitų objektų, buvo smogta vaikų ligoninei.
06:46 | V. Zelenskis padėkojo NATO už „tvirtą deklaraciją“ dėl oro gynybos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino NATO sąjungininkes už jų pažadus padėti Ukrainai apsiginti nuo Rusijos dronų ir raketų atakų.
„Esu dėkingas mūsų partneriams... už priimtą tvirtą deklaraciją, kuria Ukrainai bus suteikta daugiau oro gynybos sistemų, padėsiančių apsaugoti jos gyventojus, miestus ir svarbiausią infrastruktūrą“, – socialiniame tinkle „X“ rašė jis.
JAV prezidentas Joe Bidenas Vašingtone vykstančio NATO viršūnių susitikimo, kuriame dalyvauja ir V. Zelenskis, atidarymo ceremonijos metu pasakytoje kalboje paskelbė apie naują karinę pagalbą Ukrainai.
„Papildomos „Patriot“, SAMP/T bei IRIS-T SLM, taip pat kitos taktinės oro gynybos sistemos, kurias Ukrainai suteiks partnerės, padės mums naikinti rusų dronus ir raketas bei geriau apsaugoti ukrainiečius nuo rusų teroro iš oro – tokio, kaip vakarykštis prieš pagrindinę mūsų vaikų ligoninę įvykdytas antpuolis“, – rašė V. Zelenskis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
youtube Гордон. Почему Путин какает в чемодан, отбитая Лолита, вояж Вити Орбана, возвращение Обамы
