Vokietija ir kitos NATO šalys planuoja didinti ginklų gamybą Ukrainoje, reaguodamos į Rusijos eskaluojamus karo veiksmus, vėliau sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas.
Pasak jo, prioritetas yra dirbtiniu intelektu valdomų dronų kūrimas ir įsigijimas, taip pat geresnis bendradarbiavimas siekiant padėti gaminti šaudmenis. „Ukraina turi turėti galimybę veikti iš stiprios pozicijos“, – sakė B. Pistoriusas.
Jis sakė, kad Rusijos invazija į Ukrainą „įgavo tarptautinį mastą“, turėdamas omenyje maždaug 10 000 karių iš Šiaurės Korėjos, kuriuos Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsivežė į šalį apmokyti ir siųsti į karą Ukrainoje.
Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas buvo pusvalandžiui prisijungęs prie susitikimo.
Rusijos ataka prieš Ukrainą naująja vidutinio nuotolio raketa, turinti reikšmės visos Europos saugumui, buvo svarbi diskusijų tema, sakė B. Pistoriusas.
Vokietijos gynybos ministras sakė, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje daro poveikį Vokietijos ir kitų NATO šalių žmonėms: „Rusijos grasinimai tuo pat metu visada skirti ir mums“.
B. Pistoriusas sakė, kad nepriklausomai nuo to, ar gynybai ateityje bus skiriama 2, 2,5 ar 3 proc. bendrojo vidaus produkto, NATO šalių tikslas yra „panaikinti pajėgumų spragas“ ir taip užtikrinti efektyvų atgrasymą.
Prancūzijos gynybos ministras Sébastienas Lecornu sakė, kad artimiausiomis savaitėmis Prancūzija pristatys Ukrainai trumpojo nuotolio oro gynybos sistemą „Mistral“.
„Turime apgalvoti savo požiūrį į saugumą ir gynybą per ateinančius 10-15 metų“, – sakė jis apie Europos iniciatyvas.
NATO 2 proc. išlaidų tikslas turi būti pasiektas, tačiau taip pat svarbu tinkamai panaudoti lėšas, sakė jis.
Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas sakė, kad jo šalis gynybai šiemet išleis 4,2 proc. BVP, o kitais metais šis skaičius išaugs iki 4,7 proc.
„Šiandien susiduriame su didžiausia grėsme nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Šiandien mes dar turime laiko. Netrukus laikas tikrai baigsis“, – sakė jis.
Ministrai taip pat susitiko NATO kritiko Donaldo Trumpo inauguracijos į JAV prezidentus išvakarėse.
D. Trumpas, kuris pradės eiti pareigas sausio 20 dieną, reikalauja, kad Europa investuotų gerokai daugiau lėšų į savo saugumą, ir gali būti, kad jis sumažins karinę pagalbą Ukrainai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
