Biudžetas priimtas už jį balsavus 79, prieš – 14, o susilaikius 34 parlamentarams.
Seimas, prieš balsuodamas dėl biudžeto priėmimo, pritarė Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) siūlymui dėl šaltinių, iš kur kitąmet bus paimta papildomai maždaug 26 mln. eurų (90 mln. litų) kultūros darbuotojams, mokiniams ir žemdirbiams. Komitetas ketvirtadienį nutarė, kad lėšos būtų skiriamos iš pajamų, kurios į biudžetą įplauks pagerinus akcizų surinkimą, taip pat sumažinus Finansų ministerijos asignavimus.
Iš akcizų kitais metais ketinama papildomai surinkti 14,25 mln. eurų (49,3 mln. litų), o Finansų ministerijos asignavimus, įskaitant ir valstybės skolos administravimą, nuspręsta apkarpyti 11,584 mln. eurų (40 mln. litų).
Premjeras Algirdas Butkevičius BNS teigė, kad kitais metais skolos administravimo išlaidos mažinamos 4,344 mln. eurų (15 mln. litų), o biudžeto koregavimas neturės įtakos fiskaliniam deficitui.
„Biudžetas yra tvarkingai priimtas, kad net vertybinių popierių rinka nereagavo. Jeigu būtų atvirkščiai, vertybinių popierių rinkoje būtų pajusta didžiulių skirtumų“, – Seime pareiškė komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas.
BFK nario liberalo Kęstučio Glavecko teigimu, tai, jog kapitalo rinka nereaguoja į biudžeto priėmimą, rodo, kad verslui jis nėra įdomus.
„Jeigu kalbėtume apie paprastus žmones, kurie, kaip ir birža, mažai reaguoja į šį biudžetą, nes jeigu biudžetas darytų įtaką Lietuvos ekonomikai, tai natūralu, kad vertybinių popierių birža arba kapitalo rinka reaguotų, o dabar visiškai nereaguoja. Vadinasi, verslui iš esmės beveik neįdomu, kas čia darosi, išskyrus mokestinę dalį. Mokestinės dalies beveik nepakoregavome, palikome tą pačią“, – teigė K. Glaveckas.
Pasak jo, „normaliai pasaulyje“ vertybinių popierių rinka reaguoja į valstybės mokesčių politiką ir biudžetą: „Jeigu gera žinia ateina iš biudžeto, vertybiniai popieriai auga, daugiau parduodama, didesnės apyvartos, didesnė kapitalizacija ir atvirkščiai. O kadangi pas mus į tai nereaguoja, vadinasi, biudžetas jų visiškai nedomina ir jie remiasi tiktai savo jėgomis, o tai nėra didžiulis mūsų biudžeto pliusas.“
Seimas prieš savaitę priimdamas biudžetą nurodė Vyriausybei papildomai surasti lėšų kultūros darbuotojams, mokiniams ir žemdirbiams – parlamentarai pritarė liberalų siūlymui nuo kitų mokslo metų kiekvienam moksleiviui per mėnesį skirti 15 eurų (apie 50 litų) popamokinei veiklai. Tam nuo 2015-ųjų spalio reikėtų apie 11,2 mln. litų (3,2 mln. eurų).
Dar 61 mln. litų (17,7 mln. eurų) nutarta skirti šalies žemdirbiams, 17 mln. litų (4,92 mln. eurų) – kultūros darbuotojų algoms didinti.
Tuomet finansų ministras Rimantas Šadžius teigė, kad toks sprendimas jam buvo netikėtas, tačiau jis nepasiūlė Seimui stabdyti biudžeto priėmimo ir per tą laiką numatyti konkrečias sritis, kam būtų sumažintas finansavimas.
Kitų metų valstybės pajamų ir išlaidų planas išsiskiria tuo, kad krašto apsaugos finansavimas didinamas trečdaliu, iki 427,5 mln. eurų, 1,1 proc. prognozuojamo šalies bendrojo vidaus produkto. Per krizę sumažintoms pensijoms kompensuoti numatyta 52,1 mln. eurų.
Nuo 2015 metų kovo ketinama 5 proc. didinti mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų atlyginimus, o nuo liepos – minimalią algą kelti iki 325 eurų (1122 litų). Nuo liepos siūloma naikinti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM) šildymui.
Keisis ir nekilnojamojo turto mokestis – jis mažės nuo 1 iki 0,5 proc., tačiau jį mokės daugiau žmonių – tie, kurių šeimos turtas viršys 750 tūkst. litų (dabar 1 mln. litų).
Nuo sausio nuo 21 iki 9 proc. mažės PVM viešbučiams.
Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos, įskaitant 2,321 mlrd. eurų Europos Sąjungos paramą, kitąmet turėtų siekti 9,215 mlrd. eurų – 5,9 proc. daugiau negu šiemet. Išlaidos su ES lėšomis bus 9,557 mlrd. eurų. Planuojamos valstybės biudžeto pajamos yra 7,974 mlrd. eurų, asignavimai – 8,317 mlrd. eurų, o biudžeto deficitas – 342,4 mln. eurų.
2015 metų biudžetas pirmą kartą yra parengtas eurais.