Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt
„Manau, kad žmonių baimės dėl euro greitai išsisklaidys ir po kelerių metų 80 proc. gyventojų sakys, kad euras yra gerai“, – teigia finansų ministras Rimantas Šadžius. Kokios galimybės atsiveria įvedus eurą ir kokias grėsmes teks suvaldyti? Apie tai žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbis su finansų ministru Rimantu Šadžiumi, Pramonininkų konfederacijos prezidentu Robertu Dargiu ir SEB banko prezidento patarėju Gitanu Nausėda.
Laidos pabaigoje E. Jakilaitis finansų ministrui pateikė paskolos sutarties kopiją, kurioje nurodyta, kad R. Šadžiaus pavaduotojas, kuruojantis azartinių lošimų priežiūrą, iš lažybų bendrovės gavo 300 tūkst. litų paskolą už 0,2 proc. metines palūkanas.
– Pone Šadžiau, nors likome ir paskutiniai iš Baltijos šalių, bet turbūt vis tiek malonus Europos Komisijos (EK) įvertinimas?
– Neslėpsiu, iš tiesų malonus, nors jis nėra labai saldus ir be niuansų. Gavome ir pastabų. Mūsų ekonomikos analizė, kurią atliko EK ir Europos centrinis bankas, atskleidžia mūsų ekonomikos pliusus ir minusus, bet bendra išvada mums palanki – taip, mes pasiekėme konvergencijos lygį, kuris leidžia mus priimti į privilegijuotų šalių klubą.
– Euras nepadidins nei darbo našumo, nei konkurencijos, tačiau gal šiek tiek atpigins savikainą, paskatins investicijas. Ką apie tai manote?
Robertas Dargis: Taip, mes turime bėdų, kurios svarbesnės už eurą, tačiau šiandien euras, be abejonės, yra didelis pliusas mūsų ekonomikai. Tos įmonės, kurios eksportuoja euro zonoje, nebeturės valiutos konvertavimo problemų, padidės investuotojų pasitikėjimas Lietuva. Žinoma, to nereikėtų itin sureikšminti, nes dar turime daug bėdų dėl konkurencingumo. Tos problemos laukia savo eilės ir jas teks sutvarkyti.
– Pone Nausėda, ką Lietuvai duoda euras?
– Pirmiausia priklausymą daug stipresnei bendrijai. Mes turėsime ne nacionalinę, o tokią valiutą, kurią kokioms nors nedraugiškoms valstybėms atakuoti iš išorės yra kur kas sudėtingiau negu litą. Daug kas sakys, kad anksčiau niekas taip nedarydavo, bet niekas nežino, kas gali būti. Šis aspektas viešojoje erdvėje nedažnai minimas, bet, kai kalbama apie visą geopolitinį ir ekonominį kontekstą, manyčiau, tai reikėtų paminėti. Be to, priklausymas bendrai euro zonai suteikia mums galimybę priimti ir bendrus sprendimus. Tikrai nėra taip, kad mes esame esą maži, neturtingi ir prie to stalo sėdėsime kukliai, arčiau durų. Visose Europos institucijose yra gerbiama profesionali nuomonė, aktyvumas. Ir jeigu mūsų centrinio banko vadovas gebės ir norės aktyviai dalyvauti diskusijoje, galės prisidėti prie sprendimų formulavimo, nes Europos centrinio banko sprendimų priėmimo procedūra yra pakankamai demokratinė.
Rimantas Šadžius: Labai svarbu suvokti, kad mes įsiliejame į bendrą finansų rinką. Bankų sąjunga išlygins nelygumus, kurie buvo tarp šalių finansų rinkų, palaipsniui nutrins ribas. Buvimas didelėje finansų rinkoje yra milžiniškas privalumas, nes jis sumažina įvairių pavojingų finansinių nuotykių tikimybę.
Gitanas Nausėda: Ekonominė krizė privertė euro zonas šalis išmokti pamokas, padaryti namų darbus ir dabar ji daug atsparesnė tokiam atsipalaidavimui – esą mes stiprūs, nieko negali atsitikti, viskas tik gerės... Manyčiau, Lietuva įstoja į euro zoną tinkamu laiku. Kai mes diskutuojame apie praleistą šansą 2007 m., viskas atrodo kitaip dėl įvykusios 2009–2010 metų krizės.
– Ar neigiami euro momentai Lietuvoje yra tik psichlologiniai?
Robertas Dargis: Manau, kad taip. Yra baimių, kad apvalinant kainas bus apgaudinėjami žmonės. Visada sakau, kad reikia pasitikėti žmonių gebėjimu skaičiuoti. Psichologiškai mes eurą turėjome jau seniai, buvome prie jo tvirtai pririšti, mokėjome konvertuoti litus į eurus ir atvirkščiai. Baimė, kad tarp gamintojų, paslaugų tiekėjų atsiras tokių, kurie norės uždirbti, manau, nepagrįsta.
– Bet juk visko pasitaiko?
– Taip, tačiau toks verslininkas yra trumpos distancijos bėgikas, kažkuriuo momentu bandantis užsidirbti, bet ilgoje distancijoje jis praras pasitikėjimą. Rinkos ekonomiką viską sustatys į vietas.
– Psichologiškai žmonėms bus gana keista matyti ir mažą pinigų kiekį. Finansų ministrui turbūt taip pat bus sunku suvokti, kad jis uždirba 1500 tūkst. eurų – kaip ir darbininkas Vokietijoje. Gal tai pakeis ir finansų ministro kasdienius įpročius? Pone Šadžiau, gal bet iš pradžių mažiau išlaidausite, nes piniginių vienetų bus mažiau?
Rimantas Šadžius: Bet atėjus į parduotuvę ir pamačius, kad litras pieno kainuoja apie 80 euro centų, norėsis dar ir antrą litrą nusipirkti. Kai žmonės išvažiuoja į užsienį, jie puikiai suvokia, kad atsiskato kita valiuta ir stengiasi savo mąstymą pakeisti. Lietuvoje vyks masinis pertvarkymas ir valstybė turi padėti žmonėms pakeisti mąstymą. Todėl ir reikia kainas skelbti litais ir eurais, tai jau patikrintas metodas. Manau, kad nuo rugpjūčio iki kitų metų birželio visi žmonės persitvarkys, kuo puikiausiai skaičiuos viską eurais, vertins savo finansines galimybes eurais ir psichologinės problemos išnyks.
– Pone Dargi, Lietuvos banko vadovas sako, kad pagyvėjimas nekilnojamojo turto rinkoje, padidėjęs sandorių kiekis yra kažkaip susijęs su euro įvedimu. Sutinkate su tuo?
– Taip, tai vienas faktorių. Pastebime, kad pusė žmonių perka nekilnojamąjį turtą nesinaudodami paskolomis. Tačiau nereikėtų sakyti, kad nekilnojamas turtas perkamas tik dėl euro. Bankai už indėlius moka labai mažas palūkanas, kai kurie išvis nebemoka, o nusipirkę ir išnuomoję nekilnojamąjį turtą žmonės gauna stabilias pajamas, tai jiems labiau apsimoka. Kita vertus, galima pastebėti, kad atsigavusi nekilnojamojo turto rinka reflektuoja ir į tai, kad žmonės, laukę kol šio turto kainos dar labiau kris, pamatė, kad taip jau nebus, kainos greičiausiai didės ir nutaria pirkti dabar. Tai tie žmonės, kurie buvo atidėję sprendimą dėl nekilnojamojo turto. Tačiau šios rinkos aktyvumas pastebimas tiktai Vilniuje, negalime teigti, kad kainos kyla ir Tauragėje, ir Utenoje. Taip nėra. Aktyvumas yra ten, kur yra daugiausia pinigų.
– Pone Šadžiau, kuo Jūs aiškinate, kad tik trečdalis, o kai kurių apklausų duomenimis, tik ketvirtadalis Lietuvos žmonių remia euro įvedimą?
– Visose šalyse, kurios jungėsi į euro zoną, žmonės į naują valiutą žiūrėjo labai atsargiai.
– Bijoma naujovių? Ar gaila lito?
Rimantas Šadžius: Galima žmones suprasti. Iki šiol buvusios įvairios pinigų reformos nieko gera neatnešdavo, netgi atvirkščiai. Tačiau ši pinigų reforma, perėjimas prie euro, yra visai kas kita. Tai perėjimas prie valiutos, kuri jau egzistuoja. Įstojame į žaidėjų klubą, kuris žaidžia pagal nusistovėjusias taisykles. O žmonių atsargumas yra natūralus. Man didelį įspūdį padarė Estijos pavyzdys. Estai eurą įsivedė 2011 m., tada jį palaikė šiek tiek daugiau nei pusė Estijos gyventojų. O 2013 m. estų palankumas eurui šoktelėjo iki 80 proc. Reikėjo kelerių metų, kad žmonės įsitikintų, jog euras yra gerai. Tą patį prognozuoju ir Latvijoje, ir Lietuvoje.
Gitanas Nausėda: Mums pasisekė, kadangi šiuo metu visur yra maža infliacija ir tai leis lengviau toleruoti kainų apvalinimo efektą. Ir kitais metais infliacija greičiausiai liks maža ir tada žmonėms nebus taip pikta, kad infliacija padidėjo keliomis dešimtosiomis procento, negu tuo atveju, jei infliacija yra 5 proc. ir toliau dar didėja. Kitas dalykas – atlyginimai. Jie šiuo metu auga, ir tai leidžia nepriklausomai nuo euro įvedimo kompensuoti galimus kainų lygio padidėjimus bei sušvelninti galimus praradimus, žmonių nepasitenkinimą.
Rimantas Šadžius: Žmonės bijo kainų padidėjimo, jiems gaila lito ir nuogąstauja, kad kažkas bus, bus kažkokių sunkumų. Šį nuogąstavimą, kad kažkas bus, visose eurą įsivedusiose valstybėse pavyko nugesinti po euro įvedimo praėjus pusmečiui. Taip buvo Latvijoje, Estijoje, taip bus ir Lietuvoje.
– Ministre, dar vienas su euru nesusijęs dalykas, tačiau jis aktualus. Žinau, kad svarstote dėl viceministrų ateities Jūsų vadovaujamoje ministerijoje. Perduodu vieno dokumento kopiją, kuri galbūt palengvins apsisprendimą dėl viceministro Vytauto Galvono, kuris kuruoja azartinių lošimų priežiūrą. Šis dokumentas – tai pono Galvono paskolos sutartis su lažybų bendrovės „TOP sport“ savininku Gintaru Staniuliu, vienu didžiausiu lošimo organizatorių Lietuvoje. Ponas Galvonas iš jo gavo 300 tūkst. litų grynais su 0,2 proc. metinėmis palūkanomis. Manau, perskaičius šią sutartį Jums daugiau neliks abejonių dėl šio viceministro.
– Tikiuosi, kad Vytautas Galvonas tinkamai deklaravo šią sutartį.
– Net jeigu jis taip ir padarė, akivaizdu, kad paskola su 0,2 proc. palūkanų iš asmens, kurio veiklą viceministras prižiūri, yra arba tiesiog korupcija, arba interesų konfliktas.
–Būtinai išsiaiškinsime.
–Esate girdėjęs ką nors panašaus apie Jūsų pavaduotoją?
– Ne, man tai nauja, tačiau nenorėčiau dabar laidoje pulti ir nagrinėti pateiktos informacijos.
