„Pamėginkime šitą mechanizmą. Jis yra realizuotas Prancūzijoje ir yra susijęs ne tik su pačių indėlių įdarbinimu, ten yra niuansai susiję ir su finansiniu stabilumu, kadangi valstybė bankams turėtų suteikti ir tam tikras finansines garantijas“, – ketvirtadienį žurnalistams kalbėjo R. Šadžius.
„Pavyzdžiui, kai bankas perveda dalį indėlių į trečiąją įstaigą, garantijos reikalingos, kad nesukiltų jo paties veiklos rizikos. Bet mes turime Prancūzijoje veikiantį modelį ir realizavus jį būtų galima šnekėti, ką reikėtų perkelti į Lietuvą“, – pridūrė jis.
Ministras nenurodė, kokios palūkanos už specialiuosius indėlius jam atrodytų tinkamiausios.
ELTA primena, kad Prezidentūra siūlo dalį gyventojų žmonėms sukauptų santaupų laikyti specialiose taupomosiose sąskaitose, kuriose, kaip ir einamosiose, lėšos žmonėms būtų pasiekiamos bet kada, tačiau, skirtingai nei minėtose sąskaitose, už indėlius būtų mokamos palūkanos.
Pačios gyventojų santaupos būtų laikomos nacionaliniame plėtros banke ILTE ir investuojamos į Lietuvos ekonomiką, gynybos pramonę, infrastruktūros projektus.
Kaip skelbta anksčiau, sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet.
Šalies vadovas teigė, kad per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP krašto apsaugos finansavimo lygis. Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
Naujoji centro-kairės Vyriausybė savo programoje įsipareigojo siekti ne mažesnio nei 3,5 proc. BVP finansavimo gynybai. Tiesa, gruodį patobulinus 2025 m. valstybės biudžetą, skolinimosi krašto apsaugos reikmėms limitas buvo padidintas 800 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, šiais metais asignavimai gynybai sieks 4 proc. BVP.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
