Nuo 2015 metų sausio mėnesio LRT atsisakius reklamos, visos biudžeto įplaukos padengiamos iš valstybės biudžeto. Pernai Lietuvos radijui ir televizijai skirta 29 966 810 eurų, o šiemet – 33 674 000 eurų. Tačiau šaltinių teigimu, LRT paprašė beveik 70-ies tūkstančių eurų iš Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) už 12 laidų transliavimą, nors įstatyme įtvirtintas reikalavimas, kad kandidatams į Seimą būtų suteiktas transliuotojo eteris.
Tad viena laida gali kainuoti beveik 6 tūkst. eurų. Palyginimui, kitose, komercinėse televizijose viena laida kainuoja apie 3-4 tūkst. eurų.
Seimo narys Kęstutis Masiulis tokį LRT užmojį vertina skeptiškai.
„Aš suprantu kitas televizijas, kurios pačios turi užsidirbti ir tikriausiai mielai paimtų tuos pinigus ir suorganizuotų debatus. Manau, kad LRT finansavimas yra neblogas ir toks, kokio jie pageidavo. Mano supratimu, tikrai galėtų suorganizuoti ir už dyką. Neturėtų jie būti tokie brangūs, bet jie turi kažkokį tinklelį, tad argumentų suras“, – komentuoja K. Masiulis.
Pasak jo, debatai be jokios abejonės yra reikalingi, tačiau matyti, kad tik jei yra galimybė išprašyti pinigų, taip ir bus daroma.
„Tai visuomeninis kanalas, kuris gali studijoje bet kada surengti ką nori, juk nebūtina Valdovų rūmuose daryti. Galima daryti studijose, kurios ir taip apmokamos“, – svarsto politikas.
Z. Vaigauskas: patys pasirūpino, kad įstatymai atitinkamai pasikoreguotų
VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas prisimena laikus, kuomet LRT negaudavo papildomo finansavimo šioms laidoms rengti.
„Buvom padarę vieną kartą, kad nedavėm nė cento tom papildomom laidom. Tada jie pradėjo rūpintis, kad atitinkami įstatymai pasikoreguotų. Gražiau ir paprasčiau būtų, kad visi pinigai, kurie ateina pas juos, ateitų iš biudžeto“, – komentuoja Z. Vaigauskas.
Pasak jo, pagal įstatymą niekas nedraudžia ir kitiems debatų daryti, tad galbūt tokių laidų bus ir daugiau. Tačiau jis teigia, kad tokias laidas pačios televizijos gali rengti nemokamai arba už partijų pinigus.
„Mano supratimu, geresnis variantas yra tada, kada vis dėlto valstybės institucijos bendraudamos tarpusavy ar gaudamos paslaugas jas kompensuoja. Turim galvoti, kad ne per daug tų laidų užsiprašytume iš televizijos. Kita vertus, televizijai tai irgi kainuoja“, – mano VRK pirmininkas.
LRT vadovas A. Siaurusevičius: ar čia jūsų pinigai?
LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius nebuvo linkęs šia tema plačiau kalbėti ir nematė ką čia reikėtų komentuoti. Pasak jo, susitarimas dar nepasirašytas, vyksta derybos, o jų jie nekomentuoja.
„Susitarimas dar nepasirašyta. Čia jūsų rūpesčiai jūs ir aiškinkitės. Čia jūsų turbūt pinigai, kuriuos mums skirsit?“, – klausė A. Siaurusevičius.
Vis dėlto pinigai į valstybės biudžetą surenkami iš mokesčių mokėtojų. O būtent iš šio biudžeto pinigai yra skiriami tiek LRT, tiek VRK. Ir dešimtys milijonų eurų Seimo nariai nusprendė skirti LRT dėl to, kad visuomeninis transliuotojas tinkamai atliktų savo misiją. Viena jos tikslų, net įteisinta LRT įstatyme - suteikti kandidatams į Seimą TV ir radijos eterį.
LRT Tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis informuoja, kad viskas vyksta įstatymo ribose ir šia praktika vadovaujamasi ne pirmus metus. Papildomas finansavimas LRT yra reikalingas todėl, kad po to televizijai tenka atsisakyti tam tikrų papildomų laidų, teigia pašnekovas.
„Visuomeninis transliuotojas pasirenkamas kaip nešališka žiniasklaidos priemonė. LRT – kaip ir kiti kanalai. Staiga programa sujaukiama, transliuojamos ne patrauklios, konkurencingos laidos, o privalomos. Nė viena televizija to nedarytų. Ji darytų atrankos būdu: kviestų populiaresnius politikus, tam tikru metu, kad netrukdytų. O LRT užima geriausią laiką, dėl tokių dalykų yra papildomas finansavimas“, – pasakoja Ž. Pečiulis.
LRT sistemingai pažeidžia įstatymus
Tai jau ne pirmas kartas, kuomet LRT nepasitenkina tik valstybės skiriamais pinigais. Nors ir reklama uždrausta Lietuvos radijo ir televizijos komisiją birželį skelbė, kad gegužę LRT transliuodama „Eurovizijos“ konkursą pažeidė įstatymą. Anot komisijos, jos pranešimai apie laidas remiantį optikos saloną, investicijų valdymo paslaugų bendrovę ir kavos gamintoją neatitiko įstatyme nustatyto reikalavimo aiškiai informuoti vartotojus apie esamą rėmimo pranešimą ir todėl laikytini specialia reklamine nuoroda, prieš kelis mėnesius buvo rašoma žiniasklaidoje.
Tuomet komisijos pirmininkas Edmundas Vaitekūnas tvirtino, kad komisija šiemet jau keliskart įspėjo LRT dėl pažeidimų, tačiau reakcijos nesulaukė.
„Nėra taip, kad nustatėme, ir bėgame protokolo rašyti. Parašėme raštą LRT, susitikau su Audriumi Siaurusevičiumi, jis sako - žiūrėsime, tikrai reikia analizuoti. Mūsų administracija po mėnesio susitiko komisijoje su LRT reklamos vadybininkais, paaiškinome, kaip turi būti. Bet niekas nepasikeitė: yra Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos skundas, kad vistik pažeidimai yra akivaizdūs“, – sakė jis.
Už šiuos pažeidimus LRTK skyrė baudą, kuri siekia nuo maždaug 200 iki 800 eurų, tačiau jei LRT sutiktų mokėti ją geranoriškai, ji gali siekti pusę minimalios baudos.
LRT direktorius birželį atsisakė geranoriškai sumokėti pusę minimalios baudos.Dėl to LRTK nusprendė skirti įspėjimą
Komercinė reklama Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose draudžiama nuo pernai sausio, kai LRT tapo finansuojama tik iš valstybės biudžeto. Draudimas netaikomas interneto portalui lrt.lt bei kultūros ir sporto renginių, jų transliacijų rėmimo pranešimams.
Už užmokestį ar kitą atlygį leidžiama transliuoti kultūrinę, socialinę ir šviečiamąją informaciją.
