finansavimas

Lietuvos keliams toliau griūnant, Vyriausybė kitąmet jų tiesimui ir remontui numatė dar dešimtadaliu mažiau pinigų. Premjerė ir finansų ministrė teisinasi, esą biudžetas labai įtemptas ir tiesiog neužtenka pinigų keliams. Liberalai ir opozicija tvirtina, kad biudžetą būtina keisti ir keliams žada daugiau pinigų. Tiesa, užsimena, kad tam teks peržiūrėti ir mokesčius. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Vyriausybė kelių finansavimą kitais metais siūlo sumažinti dar labiau.

Trečiadienį Vyriausybė patvirtino 2025 m. biudžeto projektą. Vienas iš ryškesnių projekto sprendimų buvo skirti mažiau pinigų keliams ir infrastruktūros tvarkymui. Lietuvoje ir taip kelių darbai, atrodo, nesibaigia, o reikšmingų rezultatų, ypatingai sostinėje ar kituose didžiuosiuose miestuose, nepastebima. Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovo, lobisto Šarūno Frolenko teigimu, ši skiriama suma yra istoriškai mažiausia, kokia tik buvo.

Lietuvoje daugiau nei ketvirtadalis kelių vis dar neasfaltuoti, todėl gyventojai dažnai susiduria su automobilių gedimais ir yra priversti kvėpuoti dulkėmis. Valstybės įmonė „Via Lietuva“ parengė naują žvyrkelių asfaltavimo programą. Įgyvendinus šią programą, neasfaltuotų kelių sumažėtų apie 5 proc.

Ieškant gynybos finansavimo šaltinių ir kai kuriems politikams siūlant labiau apmokestinti draudimo įmonių paslaugas, premjerė neatmeta tokio specifinio mokesčio idėjos, o finansų ministrė sako, kad toks mokestis pabrangintų paslaugas.  Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau Seime teigė, kad draudimo paslaugoms pagal Europos Sąjungos teisę negalima taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Tačiau ji neatmetė galimybės joms taikyti specifinį mokestį.

Sporto finansavimas Lietuvoje – kaip užburtas ratas. Atsakingoms institucijoms ir toliau neišeina išskirstyti šalies sporto federacijoms lėšų taip, kad nebūtų sulaukiama aštrios kritikos. Nacionalinė sporto agentūra (NSA) neseniai paskirstė 1 mln. eurų biudžeto lėšų tarptautinėms sporto varžyboms organizuoti. Finansavimas buvo skirtas vos penkioms organizacijoms, o kitos liko užribyje. Tad tokia situacija ir vėl kelia pasipiktinimo bangą.

Pas premjerę Ingridą Šimonytę pirmadienį antrą kartą rinkosi politinių partijų, verslo, profesinių sąjungų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai kalbėtis apie didesnį finansavimą gynybai ateityje bei lėšų šaltinius. Tik šis susitikimas buvo tuštesnis, nes po premjerės siūlymo atsistatydinti krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui, jis pats nepasirodė susitikime, į jį neatvyko ir opozicinių partijų atstovai.

Daliai kultūros atstovų ir politikų kritikuojant sostinėje vykdytą kultūros rėmimo konkursą, kuriame finansavimo negavo nė vienas šiuolaikinės muzikos projektas, savivaldybė sako, kad muzikos ir festivalių paramos konkursuose buvo didžiausia konkurencija, finansavimas skirtas ir naujai atsiradusioms iniciatyvoms. Kovo pradžioje socialdemokratas Tadas Vinokuras kreipėsi į Vilniaus merą Valdą Benkunską ir kultūros ministrą Simoną Kairį dėl sostinėje įvykdyto kultūros rėmimo konkurso.

Lietuvos bankas pateikė planą, iš kur šalies gynybai reikėtų papildomai kasmet ištraukti maždaug pusę milijardo eurų. Centrinis bankas pirmiausia siūlo naikinti mokesčių lengvatas pelnui, centriniam šildymui, dovanoms, ūkininkų degalams, pensijų kaupimui. Taip pat dar kartą siūlo labiau apmokestini nekilnojamąjį turtą. Esą tai padarius nereikėtų didinti pridėtinės vertės, gyventojų pajamų mokesčių tarifų.

Kurį laiką toje pačioje srityje ar net darbovietėje dirbantys, ypač vyresni gyventojai, nors ir norėtų, dažniausiai nesiryžta mokytis kažko naujo ir persikvalifikuoti. Juos stabdo ne tik baimė, bet kursų, kurių reikia ruošiantis naujai profesijai, kainos. Vienas anonimu norėjęs likti asmuo socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė, kad žada eiti į kursus, kurie padėtų pakeisti darbą. Tačiau jų kaina – apie 3 tūkst. eurų. „Santaupų turiu apie 4 tūkst. eurų.

2022 metais Seimas pakeitė Sporto įstatymą, o sporto šakų finansavimą atėmė iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto ir perdavė biudžetiniai Nacionalinei sporto agentūrai. Tačiau praėjus šiek tiek laiko po pokyčių dabar dalis sporto atstovų kritikuoja naują lėšų skyrimo tvarką. Apie šią situaciją kritiškai atsiliepė ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. „Kol kas teigiamų pokyčių mes nematome ir finansavimo kriterijuose.

Apie galimus papildomus gynybos finansavimo šaltinius ir situaciją dėl grėsmių kalbame su Prezidento vyriausiuoju patarėju nacionaliniam saugumui Kęstučiu Budriu. Prezidentas pareiškė, kad siūlymai finansuoti gynybą didinant PVM yra nepriimtini, nes tai kels naštą patiems gyventojams. Tai kokius kitus būdus Prezidentas siūlo? Prezidentas siūlo rinkinį skirtingų būdų. Visų pirma, tai yra ekonomikos augimas ir mokesčio bazės didinimas.

Per trejus artimiausius metus su Lietuvos diaspora susijusiems projektams, renginiams ir iniciatyvoms planuojama skirti 25,6 mln. eurų. Tai numatoma Lietuvos diasporos politikos strateginių gairių „Globali Lietuva“  įgyvendinimo veiksmų plane 2024–2026 metais.  Jam šią savaitę pritarė Ministrų kabinetas, o patvirtins užsienio reikalų ministras savo įsakymu. Pagal planą šiemet su diaspora susijusioms iniciatyvoms žadama išleisti 8,6 mln. eurų, kitąmet – 8,8 mln.

Europos Sąjungai skiriant šimtus milijardų eurų žaliesiems projektams, iš jų pasipelnyti bandė ir apsukrūs lietuviai. Grupė verslininkų pasiūlė sukurti analogų pasaulyje neturinčią greitai suyrančią plėvelę – šiam projektui gavo beveik 3 milijonų finansavimą. Tačiau, kai darbai prasidėjo, įsikišo teisėsauga – įtaria, kad tai – sukčiavimo schema. Vienas iš Europos Sąjungos prioritetų – skirti pinigus projektams, kurie mažintų gamtos taršą.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderei Vilijai Blinkevičiūtei valdančiųjų iniciatyvas šalies gynybos srityje vadinant „rinkiminiu triuku“, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tvirtina, kad politikė pati užsiima priešrinkimine retorika. Konservatoriams priklausantis politikas pabrėžia, kad tvaraus lėšų pritraukimo į gynybos sektorių paieškos turėtų būti visų politinių partijų atsakomybė. „Tai yra bendras partijų reikalas.

Lietuvos čiuožimo federacija, kaip ir kitos šalies sporto organizacijos, gali gauti valstybės finansavimą savo rengiamoms tarptautinėms aukšto meistriškumo sporto varžyboms, rašoma išplatintame švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pranešime spaudai. „Lietuvos sporto šakų federacijų Lietuvoje rengiamas tarptautines aukšto meistriškumo sporto varžybas valstybė iš dalies finansuoja konkurso būdu.

Kompetencijų centrų rengimui ir unikalių produktų kūrimui bendradarbiaujant universitetams ir verslui skirtas 94,7 mln. eurų finansavimas, pranešė Inovacijų agentūra. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, jog stiprūs konsorciumai įgyvendins visuomenei reikšmingus projektus – bus įkurti trys kompetencijų centrai, įgyvendinta daugiau kaip 20 mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų, sukurta apie 30 unikalių produktų bei įkurtos 22 naujos inovatyvios įmonės.

Seimas patvirtino kitų metų ir paskutinį savo kadencijos valstybės biudžetą. Nors beveik visa opozicija balsavo prieš, valdantieji projektą priėmė be didesnio vargo. Daugiau nei šimtu eurų į rankas kitąmet augs algos slaugytojams, socialiniams darbuotojams, daugiau nei dviem šimtais – medikams. Tačiau viskas – skolos sąskaita. Biudžeto išlaidos keturiais milijardais eurų didesnės nei pajamos ir vos įtelpa į Mastrichto kriterijus.

Lietuvoje keliai ypač prastos būklės, o esamo finansavimo užtenka tik avariniams tvarkyti. Didesnio finansavimo nori Prezidentūra, merai, dalis Seimo narių, ir Susisiekimo ministerija. Kad keliai būtų tvarkingesni, kitąmet, anot ekspertų, papildomai gali prireikti iki 350 milijonų eurų. Tačiau Premjerė Šimonytė žada galbūt skirti vos dešimtadalį šios sumos, tad kai kurie parlamentarai jau siūlo Lietuvoje įvesti mokamus kelius.

Lietuvos bankas (LB) penkioms bendrovėms penktadienį suteikė sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų licencijas pagal Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėse galiojančias taisykles. Nustojus galioti nacionaliniam Sutelktinio finansavimo įstatymui, ši sritis tampa reguliuojama pagal bendros rinkos taisykles. Naujoms sąlygoms iš viso pasirengė 12 dalyvių, pranešė LB.

Kelių finansavimui kitų metų valstybės biudžete galima numatyti dar 150 mln. eurų neatimant jų iš kitų sričių, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) atstovė. Seimo narys socialdemokratas Gintautas Paluckas teigia, finansavimas galėtų būti didinamas ir iš specialaus Kelių infrastruktūros fondo, dėl kurio apsispręsta prieš kelerius metus.

Po mirtinų išpuolių Izraelyje JAV įvedė naujas sankcijas, kuriomis siekiama nutraukti „Hamas“ finansavimo srautus. Šios sankcijos taikomos devyniems asmenims ir vienam subjektui, įsikūrusiems Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje, ir jomis siekiama užkirsti kelią prieigai prie JAV laikomų lėšų. Tačiau kas finansuoja „Hamas“? Ši teroristinė grupuotė turi sudėtingą finansavimo tinklą, į kurį nukreipiama labdaros organizacijų ir privačių rėmėjų, taip pat  Irano ir Kataro, parama.

Seimo Ekonomikos komitetui antradienį pritarus asociacijos „Lietuvos keliai“ siūlymui 2024 metais keliams numatyti 217 mln. eurų didesnį finansavimą, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, jog taip bandoma atimti lėšas iš prioritetinių valstybės sričių, pavyzdžiui, švietimo, gynybos, gyventojų pajamų didinimo.

Seimo Ekonomikos komitetas antradienį pritarė asociacijos „Lietuvos keliai“ siūlymui 2024 metais keliams numatyti 217 mln. eurų didesnį finansavimą.  „Pritarta bendru sutarimu, kitų nuomonių negirdžiu“, – posėdyje pranešė komiteto pirmininkas konservatorius Kazys Starkevičius.    Komiteto sprendimą vertins Biudžeto ir finansų komitetas.

Klaipėdos saviavldybė praneša, kad didina finansavimą negalią turintiems žmonėms. Savivaldybės taryba pritarė siūlymui taikyti didesnį išlaidų finansavimo dydį, pagal kurį apskaičiuojama lėšų suma, skiriama socialinės reabilitacijos neįgaliesiems bendruomenėje paslaugoms. „Siūlymas gimė bendraujant su negalią turinčiais žmonėmis. Jie kėlė pagrįstą klausimą, kodėl Klaipėdoje taikomas mažesnis dydis nei kituose miestuose.

Įvairūs būreliai vaikams ir jaunimui yra itin svarbi jų ugdymo dalis. Vis tik užsiėmimų kainos kyla kiekvienais metais – šiemet kai kur pakilo 5 ar net 14 eurų per mėnesį. Šiuo atveju padėtų visiems vaikams siūlomas dalinis finansavimas, tačiau ne visi būreliai pasiryžta tą suteikti. Tėvai pasidalino, kad geri būreliai gali nekainuoti ir 10 eurų per mėnesį, tačiau didžioji dalis atsieina bent 30 eurų, kiti siekti ir 70 eurų.

Kauniečiai supyko, kad rengiant upių pakrančių atgaivinimo viziją gyventojai liko nuošaly, kaip ir dažnu atveju įgyvendinant Kauno valdžios palaimintus projektus. Tad surengė originalų protestą senamiestyje, kur turėjo posėdžiauti architektai ir urbanistai. Šie teigia, kad įvyko nesusipratimas ir su miestiečiais žada svarstyti krantinių atgimimą, tik sako, tai darys ne šiame projekto etape. Vilniaus gatvėje ant akmeninio grindinio irkluojantys baidarininkai buvo išties neįprastas vaizdas.

Premjerei Ingridai Šimonytei pareiškus, kad norint didinti finansavimą keliams ateityje reikia tvarių šaltinių, daugiau lėšų jiems skirti raginantis susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, jog nepaisant finansavimo, 2024 metais prioritetas bus teikiamas tiltų ir viadukų remontui.

Lietuvos sutelktinio finansavimo rinka pirmąjį šių metų pusmetį rekordiškai augo, skelbia Lietuvos bankas (LB). Anot jo, pagal paklausą dominavo paskolos verslui. Per platformas pirmąjį pusmetį finansuota 1,6 tūkst. projektų – 35,4 proc. daugiau nei prieš metus, iš viso sudaryta daugiau nei 318 tūkst. sandorių, jų vertė – 118 mln. eurų, o vidutinė vieno vertė siekė 2,8 tūkst. eurų. Prieš metus buvo per 280 tūkst. sandorių, jų vertė – 72,6 mln. eurų, o vidutinė vieno vertė – 2,5 tūkst. eurų.

Didžiausios europinės paramos saulės elektrinių pramonėje projektams sulaukė 7 šalies įmonės.   Maksimalų – 300 tūkst. eurų finansavimą gavo Šiaulių medžioklės ir žvejybos reikmenų gamintoja „Hampidjan Baltic“, Kauno plastiko pakuočių gamintoja „Baltic plastic products“, Alytaus medienos gaminių gamybos įmonė „Stora Enso Lietuva“, Kupiškio rajono durpių perdirbėja „Durpeta“ ir  Alytaus stiklo apdirbimo įmonė „Stronglasas“.  Be to, beveik maksimalios sumos – 298,9 tūkst.

Įmonėms, planuojančioms įgyvendinti inovacijų projektus vidurio ir vakarų Lietuvos regione, planuojama paskirstyti 35 mln. eurų finansavimą.  Inovatoriai užsiims moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra (MTEP), turės galimybę sukurtus produktus patentuoti bei parengti juos rinkai, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

„Swedbank“ 10,5 mln. eurų papildomai didina finansavimą Švedijos kapitalo investicijų bendrovei „Eastnine Lithuania“, valdančiai „3 burės“ biurų kompleksą Vilniaus centriniame verslo rajone. Trijų metų laikotarpiui pratęstas finansavimas padidintas iki 67 mln. eurų, pirmadienį pranešė bankas.  „Swedbank“ Lietuvoje valdybos narys, Verslo klientų tarnybos vadovas Ignas Mačeika sako, kad padidintas finansavimas skirtas „Eastnine“ plėtros planams įgyvendinti.

Išplėtus bankų solidarumo mokesčio panaudojimą, iš jo planuojamų finansuoti infrastruktūros plėtros projektų galutinis sąrašas dar derinamas, sako Finansų ministrė Gintarė Skaistė. Taip ji kalbėjo trečiadienį, pristatydama projektus, kur galėtų būti panaudotos lėšos, įvedus laikiną bankų solidarumo įnašą. „Artimiausiu metu Krašto apsaugos ministerija pabandys atnaujinti tą sąrašą“, – kalbėjo G. Skaistė.

Birželio 1 dieną prasidės pagrindinis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas, trečiadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Į valstybės finansuojamas studijų vietas universitetuose ir kolegijose šiemet numatoma priimti 12,7 tūkst. pirmakursių. Profesinio mokymo įstaigose valstybės finansavimą planuojama suteikti 20,6 tūkst. naujai priimtųjų.

Kauno miesto savivaldybė antradienį pritarė, kad 1,5 mln. eurų Europos Komisijos (EK) skirta premija būtų panaudota Europos kultūros sostinės renginių tęstinumui. Melinos Mercouri vardo apdovanojimas skiriamas miestams, kuriems suteiktas kultūros sostinės vardas. Apdovanojimas išmokamas titulo metais ir skiriamas miestui už sėkmingą projekto vykdymą.

Kauno miesto savivaldybė antradienio posėdyje spręs, ar skirti finansavimą pernai vykusių Kauno Europos kultūros sostinės renginių tęstinumui bei spręs dėl „Kaunas 2022“ viešosios įstaigos likvidavimo. Kaunas yra gavęs Europos Komisijos (EK) premiją už Europos kultūros sostinės renginius. Melinos Mercouri vardo apdovanojimas, siekiantis 1,5 mln. eurų, skiriamas miestams, kuriems suteiktas kultūros sostinės vardas.

Didžiosios Britanijos aviacijos ir kosmoso milžinė „Rolls-Royce“ penktadienį pranešė užsitikrinusi JK finansavimą mažiems branduoliniams reaktoriams, galėsiantiems tiekti energiją Mėnulyje, sukurti. Pasak bendrovės, JK kosmoso agentūra pasiūlė 2,9 mln. svarų (3,5 mln.

Europos Sąjunga, siekdama apriboti išorės įtaką, rengia įstatymą, pagal kurį nevyriausybinės grupės, konsultavimo firmos ir mokslo institucijos turėtų skelbti apie bet kokį finansavimą iš trečiųjų šalių, leidiniui „Politico“ antradienį patvirtino trys šaltiniai. Planuojamas įstatymas, kurio rengimas tik pradėtas, atkartoja panašius Australijos ir JAV įstatymus.

Prioritetiniams valstybės institucijų, valstybės įmonių ir savivaldybių skaitmeninių sprendimų projektams skirta daugiau nei 96 mln. eurų. Svarbiausias jų – elektroninių valdžios vartų portalo epaslaugos.lt pertvarkymas. Lėšas 56 patvirtintiems projektams numatoma skirstyti antroje metų pusėje, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Lietuvai įsijungiant į „Team of Europe“ programą šalies informacinių ir ryšių technologijų įmonės galės gauti maždaug 2 mln. eurų vertės Palestinos skaitmeninimo užsakymų, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. „Matome galimybes Lietuvos įmonėms prisijungti prie Palestinoje vykdomų skaitmeninimo, e. valdžios projektų.

Artimiausiu metu planuojantiems savo daugiabučio namo atnaujinimą geros žinios –  Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA) pradeda įgyvendinti ES 2021-2027 m. investicijų programą daugiabučių renovacijos srityje. Agentūra atnaujina finansines priemones naujo laikotarpio lėšomis ir skelbia informaciją apie planuojamas finansavimo sąlygas, pagal kurias bus teikiami lengvatiniai kreditai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė antradienį lankysis Klaipėdoje, kur miesto verslininkams pristatys verslo skatinimo priemones ir finansavimo galimybes. „Uostamiestis garsėja stipria pramone, čia yra daugybė sėkmingai veikiančių verslų, tačiau norime paskatinti aktyviau naudotis galimybėmis toliau augti ir investuoti į ateitį, – pranešime sakė A. Armonaitė.

Vyriausybė skyrė dar 4 mln. eurų Klaipėdos Baltijos prospekto, Šilutės ir Vilniaus plentų žiedinės sankryžos rekonstrukcijai. Susisiekimo viceministro Mindaugo Tarnausko teigimu, patvirtinus papildomą finansavimą, lėšų turėtų užtekti visiems darbams, kurie suplanuoti šiais metais. „Papildoma suma skirta iš valstybei svarbių objektų programos. Jos turėtų užtekti 2023 metais suplanuotiems darbams“, – BNS penktadienį sakė M. Tarnauskas. Planuojama, kad šiemet bus užbaigta 96 proc.

Biometano gamybos projektams skirta 14,35 mln. eurų paramos – juos įgyvendinant planuojama pastatyti penkis įrenginius  – bendri jų pajėgumai sieks apie 27 MW ir kurie galėtų pagaminti apie 200 GWh biometano dujų.   Energetikos ministras Dainius Kreivys vasario 22 dieną patvirtino finansavimą įmonėms iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų, pranešė Energetikos ministerija.

Skaitmeninių technologinių, kurioms būtinas 5G ryšys, projektams gali būti suteikta iki 3 mln. eurų parama pagal „smėliadėžės“ (angl. „Sandbox“) programą, pranešė Susisiekimo ministerija.  Tam iš viso numatyta 23,5 mln. eurų, paraiškas įmonės gali teikti iki gegužės pabaigos. Tikimasi, kad šia galimybe pasinaudos ir regionų verslai. „Dar neseniai ateities technologijos ir inovacijų svarbą linksniuodavome diskusijų lygmenyje.

Ukraina tikisi su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) susitarti dėl naujos ilgalaikio finansavimo programos, kurios vertė viršytų 15 mlrd. JAV dolerių, pareiškė Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis po susitikimo Kyjive su TVF vadove Kristalina Georgieva. „Aptarėme finansinės paramos Ukrainai mechanizmus. Pasiekėme pažangą įgyvendindami stebėsenos programą, visų pirma pasiekėme visus struktūrinius švyturėlius.

Kaune įgyvendinamiems dviem valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių projektams iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) šiemet skirta 4,86 mln. eurų. Pinigai numatyti tiesiamam Kauno pietrytiniam aplinkkeliui (Ateities plento tęsinys) ir pradedamam rekonstruoti šiaurės vakarinėje miesto dalyje esančiam Vandžiogalos plentui, pranešė Susisiekimo ministerija.

Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūra (UNHCR) ir humanitarinės pagalbos partneriai, reaguodami į jau beveik metus besitęsiančią pabėgėlių iš Ukrainos padėtį, penktadienį paragino padidinti finansinę paramą šiems pabėgėliams ir juos priglaudusioms Europos valstybėms.  UNHCR atstovybė Šiaurės ir Baltijos šalims naujienų agentūrai LETA nurodė, kad Latvija buvo įtraukta į regioninio reagavimo į pabėgėlių situaciją planą, apimantį dešimt šalių.

Tiltams ir viadukams atnaujinti bei remontuoti šiemet ketinama skirti daugiau lėšų nei planuota, o bendras finansavimas keliams sieks daugiau negu 700 mln. eurų, sako susisiekimo ministras. Marius Skuodis tikisi, kad 2024 metais lėšų keliams dar daugės, tačiau gali tekti skolintis.   „Bendras finansavimo lygis šiemet bus virš 700 mln. eurų. Tai reiškia, kad didiname finansavimą tiltams ir viadukams, ką būtina daryti“, – Seimo socialdemokratų frakcijoje ketvirtadienį teigė ministras.

Antradienį įgriuvus tiltui per Nevėžį Kėdainiuose, tai nekeičia Vyriausybės anksčiau skirto finansavimo tiltams ir jų remontui, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. „Kalbant apie tiltų finansavimą, tai mes finansavimą esame jau padidinę Vyriausybės kadencijos pradžioje ir keletą kartų, žiūrint kaip skaičiuosim, kad tie objektai, kurie yra prastos būklės, būtų tvarkomi. Tai čia tikrai niekas nepasikeitė (...) dėl  vakarykščio įvykio.