Seimo narys bei ekonomistas Raimondas Kuodis atsakė, kaip šį tikslą reikėtų vertint.
„Na, jūs atsimenat tokį prezidentą Paksą ir Almaksą ir kas ten buvo Almakso instrukcijose. Tai Lietuvoje ne pirmas kartas, kai mojuojama komisijomis, auditais, nes tai yra, geras būdas pritraukt dėmesį. Jisai neva tai nekontraversiškas, nes o kam dar pamaišė auditas?
Bet klausimas, kam neapskiriami resursai arba dėmesys tuo metu, o dabar mes turim gana rimtų iššūkių. Čia Trumpas panašus veikėjas atėjo bei gynybos finansavimai, bet mūsų dėmesys kažkokiuose antraeiliuose dalykuose ir tai nėra šiaip atsitiktinis reikalas“, – laidos pradžioje kalbėjo jis.
Kokius sprendimus derėtų priimti valdančiajai koalicijai, pasamprotavo Seimo narys Linas Kukuraitis, jo manymu, reikėtų keisti retoriką ir požiūrį.
„Iš tiesų, retorika, kuri pastaruoju metu skambėjo, sakyčiau, tokia neslepiamai „antiukrainietiška“ retorika yra problema ir tikrai negali būt šios koalicijos palaikoma. Man atrodo, jeigu iš esmės kažkas nesikeis, yra laiko klausimas, kada koalicija turės spręsti rinktis vienokią ar kitokią retoriką.
Tai šiuo atveju irgi artėja ir suvažiavimas, ir kiti formatai, kur kartu partiniame formate spręsim dėl savo buvimo tokiame sąstate, kuris dabar, matom, kuo toliau, tuo mažiau kontroliuojamas ir peržengia esmines, pagrindines ribas, kurios nustatytos taip pat ir koalicinėje sutartyje“, – pasisakė vyras.
Žurnalistas įsiterpė ir paklausė, ar koalicijoje būtų keliamas klausimas, „mes arba jie“?
„Manau, kad jeigu šita retorika išliks ir mes toliau matysim tokį būdą ir bendrauti tarpusavyje ir pasisakymo su esminiais geopolitiniais klausimais, tai manau, kad tikrai šitą klausimą formuluosim taip, kaip jūs ir sudėliojat“, – įvardijo L. Kukuraitis.
NATO problematika
R. Kuodis, kalbėdamas apie išlaidų didinimo gynybai atsiradimą, pagrįstumą ir šalies motyvaciją to siekti, pasisakė, kur, jo manymu, slepiasi spragos.
„Problema, kurią mes sprendžiam, yra išvestinė iš to, kad institucijos būna arba išmaniosios, arba kaip Makronas sakė, žuvusioms smegenim. Tai NATO yra arčiau antros, deja, šakos. Kodėl? Todėl, kad net penkiaaukščių stogų problemą, kai sprendžiame, kaip mes ją Lietuvoj išsprendžiame ir visas pasaulis didžiąja dalimi, kad tai nėra penkto aukšto problema.
Visas namas metasi liftui, nesvarbu, ar tu pirmame aukšte, ar penktame, ir visi metasi. Mes esam to „Brain Dead“ (liet. mirusios smegenys) NATO šakoj, kur kažkas, kuris yra pafrontėje dabar, turi besiversti per galvą su savo mažomis ekonomikomis, beje, kas nelabai ką keis realiai. Neabejoju, dar pasiūlys kažkas daugiau, nes čia tai jau politinės lenktynės, kas kietesnis.
Tai mes esam šitoje atšakoje. Ką dabar toje atšakoje daryti, jeigu jau esam? Institucija pastatyta ant zuikiavimo, Airija su savo 1 proc., o mes čia su 5-6 proc., ir Airiją ginsim lygiai taip pat.
NATO šiaip turi laiko, jeigu norėtų peršokti į tą „Smart NATO“ režimą, bent jau nusikopijuodama Europos Sąjungos biudžeto konfigūraciją. Ten nėra klausimų, kiek tau mokėt, yra formulė duota, dėl formulės, manau, galim sutart, pasiskolint iš Europos sąjungos ir visi pradeda mokėti NATO biudžetą. Vienas dalykas. Ir tada nuo šitų 10 trilijonų BVP kurį NATO šalys sukuria, užtektų 2% bet kam: Rusijai, ne Rusijai, dar kažkam“, – savo nuomonę išdėstė Seimo narys.
Kaip derėtų elgtis tiek NATO, tiek mums?
Besvarstant apie Lietuvos BVP pakėlimą, akys krypsta į JAV ir ar jie patys supranta, kaip išvis veikia biudžetas. R. Kuodis prie to paties pridūrė apie sunkumus NATO išlikti „Smart NATO“ (liet. protingas NATO).
„Tai vėlgi mes turim savęs klausti, kodėl Amerika tiek daug išleidžia, būdama tarp Meksikos agresyvios ir Kanados agresyvios ir ar tikrai ne karinio, pramoninio komplekso, kaip Olzenhaueris jį pavadino.
Na, tai čia vienas dalykas, antra – greitas darbas, kurį turėtų padaryt NATO, ir jis nesunkiai padaromas, tai yra ginkluotės mobilumas. Tankas Ispanijoj yra niekas ekonomine prasme. Jis turi būti čia, reaguot, kur gali būt kitas frontas.
Tai išspręstų nemažai to užsikimšimo, kad nėra pramonės, po taikos dividendų nustojo gamint ir kaip ją greit atgaivint, ir iš kur iš viso paimt tą ginkluotę, netgi jeigu turi pinigų. Tai šitie dalykai būtų „Smart NATO“, bet mes turime nebe „Smart NATO“.
Dabar klausimas, ką daryt su mūsų 5-6 proc.? Ačiū Dievui, mes rezervų turim. Tai per mėnesį teisingiausias, aišku, yra gyvulių ūkis, apie kurį daug metų čia šnekam pas patį laidoj“, – pasidalino jis.
Seimo narys R. Kuodis toliau mąstė, kiek įmanoma „rasti“ gynybai.
4% BVP. Nu kam nori tu gali gynybai, gali kam nori, bet tai yra 4% BVP mūsų atotrūkis nuo normos, kurią mes turėtume surinkt mokesčiais nuo BVP. Tai yra 4% – kalnas pinigų, tai yra 3 milijardai su trupučiu. Tai yra kalnas pinigų.
Nu, tai dabar pats laikas, nes laikas surimtėti. Mes turim finansų ministrą, kuris turbūt uždraudęs žodį reformą, kad čia darysim parametrinius „pakeitimėlius“, bet mums nebereikia „pakeitimėlių“, mums reikia rimtų dalykų“, – tokią mintį pareiškė ekonomistas.
Keli būdai, kaip gauti finansavimą gynybai
L. Kukuraitis išdėstė kelis variantus, iš kur, ir kaip gauti lėšų gynybai, be skolinimosi būtų sunkiai išsiversta.
„Manau, kad čia labai mažos pasirinkimo laisvės. Jeigu gynybos taryba, susirinkusi su krašto apsauga ir kariuomene, sako, kad reikia tokių išlaidų tam, kad suformuotume diviziją, tam, kad rimtai pasiruoštumėme grėsmėms, kurios yra realios aplink mus, tai čia turbūt nėra pasirinkimo.
Turime ieškoti ir surasti tuos pinigus ir kad jie būtų labai konkrečiai išleisti tiems dalykam, kuriuos krašto apsauga sako kaip esminius ir svarbius.
Klausimas, kaip? Ir čia šiek tiek pritariant Raimundo šitam dizainui per NATO, jis galėtų būt per NATO. Mes kalbam apie tai, kad Europos Sąjunga irgi galėtų jau pradėti svarstyti apie bendrą gynybos biudžetą ir kad jisai galėtų būti kaip solidarumo principu, kaip penkto aukšto stogo remontavimas taip ir mūsų sienų stiprinimas, kad tikrai galėtų būti šitas sprendimas kaip kad su COVID-19 sukovojom ir manau, kad Europos Sąjunga link to eis.
Ir čia mūsų lyderystė tame svarbi yra tik tiek, kad Europos Sąjungoje pinigų atėjimo procesai yra labai ilgi ir iki to laiko mes turime gauti kitus būdus, kaip prisitraukt lėšas. Ir vienas iš jų yra skolinimasis ir šitos skolinimosi dalies, kuri būtų krašto apsaugai, gynybai, kad jis nebūtų įskaitomas į fiskalinės drausmės taisyklę.
Turint galvoj, kad tai yra būtinos išlaidos susiformuoti tam tikrą bazę, kad mes galėtume save apsaugot. Taip, kad COVID-19 išlaidos nebuvo įtraukiamos į fiskalinę drausme, taip ir šitos neturėtų būti įtraukiamos. Ir tai mums šiek tiek atrištų rankas skolintis iš ateities, visiškai suprantant to pasekmes.
Bet turbūt ta saugi ateitis apsiginusi ateitis yra labai svarbi ir dėl to mes čia turėtume investuot. Ir, aišku, tos papildomos pajamos, kurias mes galime surinkti vienais ar kitais mokestiniais pakeitimais. Tai tuos pakeitimus mes esam ne kartą koalicijoj įvardinę, kad tai pirmiausia didžiausių pajamų suminis apmokestinimas.
O dėl kitų kol kas koalicijoj sutarimų nėra. Ir jeigu finansų ministras ateis su siūlymais, atrodo, kad jisai tam tikrus tuos, kaip Raimondas minėjo, parametrinius ar kitokius pakeitimus pasiūlys, tai tada ir spręsim, bet aš sakyčiau, kad čia yra tikrai trys keliai. Vienas – Europos lėšos konsoliduotos, tada teisė mums skolintis ir daryti svarbius pirkimus jau dabar ir įsigijimus, ir kariuomenės formavimą.
O trečiasis tai yra vietinės pajamos, kurios gali būt nukreiptos daugiau į gynybą negu yra dabar“, – paaiškino jis, kaip ir į ką reikėtų investuoti dėl saugesnės ateities.
Visą „Žinių radijo“ laidą galite klausytis čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
1. Kodėl turiu pasitikėti jumis, valdžiažmogiai, kurie atvirai demonstruojate, kad Ukrainos interesus laikote aukščiau Lietuvos;
2. Kodėl tauta turi mokėti už kažką, bet už ką nepasakote, kur leidžiate pinigus, bet auditų vengiate, tai suponuojate, kad pinigai leidžiami ne pagal paskirtį ir galimai vagiami (nors aišku ir be galimai);
3. Kodėl norima leisti būtent tokias sumas, nors yra žinoma, kad karinė pramonė negali pagaminti reikiamo kiekio ginkluotės ir gamyba truks ilgai, bus permokama reali kaina. Priešas nesnaus už vartų;
4. Kas gins biurokratija apaugusią, korumpuotą, savo šaikų ir užsienio interesus atstovaujančių politikų valdomą šalį, kurioje tautiškumas yra suniveliuotas su žeme, vykdomas formalus gyventojų genocidas emigracijos pagrindu ir jų pakeitimas svetimšalių legionais, naikinama valstybinė socialinė erdvė, tikslu perduoti į privatininkų savos šaikos, rankas.
Išvada aiški ir be atsakymų iš valdžiažmogių. Tauta negins vagių, melagių, išdavikų, todėl pinigai jums gynybai nereikalingi. Norite apsaugoti prisivogtus turtus, patys ir apmokėkite už jų saugumą.
