B. Ivanovas pripažįsta, kad R. Žemaitaičio pasisakymai gali skambėti šokiruojančiai.
„Lietuvoje yra Konstitucija ir įstatymai, kurie aiškiai apibrėžia, kokie dalykai yra baudžiami, nes priešingai nei Jungtinėse Amerikos Valstijose, pas mus nėra visiškai jokios žodžio laisvės, kai gali kalbėti beleką.
Pas mus yra kurstymas, nesantaikos, antisemitizmai, žodžiu, viskas paminėta. Dabar mums, kaip stebėtojams, visas politinės kultūros pokrypis nepatinka, be abejo, nereikėtų ir kažkokiais lozungais kalbėti.
Kita vertus, reikalingas įvertinimas, šiuo atveju, manau, jeigu jau kalbame, kompetentingų institucijų, kurios galėtų mums aiškiai nurodyti, ar yra parsilenkiama su įstatymais, ar ne?“ – pasisakė jis.
Prezidento įvairūs pareiškimai
Politologo nuomone, ir prezidento kai kurios kalbos ne visada yra tinkamai pateikiamos, o kalbant apie konkrečią situaciją dėl indėlių įveiklinimo, R. Žemaitaitis, vesdamas prezidentinę kampaniją, vadovaujasi savo retorika.
„Prezidento atsakas, kaip pamename, kad jam reikia skirti suolą, tai irgi, manau, peržengia kompetenciją prezidento, nes žmogus gali sakyti, ką nori, kaip nori vertinti ir savo nuomonę išsakyti, bet bendrai, kaip institucijos pozicija turi būti vis tik iš prokurorų, policijos galbūt, kurie tuo užsiima.
Kitas momentas, aišku, yra Seimo narių imunitetas. Čia iš principo yra blogas dalykas, matyt, ir geriausia būtų, kad to imuniteto nebūtų, kaip, pavyzdžiui, Švedijoje. Ir tada galbūt tie tyrimai ir reakcijos būtų greitesnės, bet, kita vertus, yra motyvai, kurie sako, kad čia tada politinis susidorojimas prasidėtų ir taip toliau.
Supraskime, vyksta prezidentinė kampanija ir manęs visiškai nestebina, kad replikuoja būtent Gitanas Nausėda, nors jam trečia kadencija nenusimato, o įmanomos tik dvi. Tačiau R. Žemaitaitis veda prezidentinę kampaniją, mes ir turime suvokti retoriką ir norą pasakyti, ką nori išgirsti jo susirinkę žiūrovai“, – pasidalino savo mintimis istorijos mokslų daktaras.
Kodėl žmonės patiki R. Žemaitaičio skleidžiamomis melagienomis?
Anot B. Ivanovo, žmonių patiklumas įvairiai informacijai atsiranda iš praeities įvykių, kurie yra palikę skaudžius prisiminimus, kada yra tekę nukentėti. Jis taip pat patikino, kad toks planas, kaip žmonių indėlių pasisavinimas šiuolaikinėje Europos Sąjungoje nelabai yra įmanomas, o prezidentui reikėtų konkrečiau ir atsargiau reikšti mintis.
„Žmonės tiki tuo, ką supranta, jie žino, kad Lietuvos istorijoje ne viena karta dar nuo vėlyvojo sovietmečio patyrė visokias pinigų reformas, buvo indėlių nuvertėjimas, buvo indėlių įšaldymas, buvo visokios kitokios manipuliacijos, nusavinimas.
Taip kad, ta atmintis, be abejo, veikia, ypatingai vyresnio amžiaus žmonių grupėje, kurie prisimena, o tai suvirpina. Todėl manęs visiškai nestebina tas faktas, kad į tai R. Žemaitaitis atkreipė dėmesį ir kad tai naudoja savo retorikoje, nes, be abejo, užkabina ir tai yra stipru, emocine prasme.
Be abejo, šiuolaikinėje Lietuvoje ir Europos Sąjungoje nusavinti indėlius, taip paėmus, niekas negali, tai yra žmonių pinigai. Tačiau, jeigu mes prisiminsime prezidento pareiškimus dėl gynybos, reikia (jam) labai atsargiai ir konkrečiai kalbėti, nes ten buvo galima interpretuoti dviprasmiškai kai kuriuos pasisakymus. Ekonomistai irgi sureagavo į jo pasakymus, kaip bus pinigai naudojami, kad guli bankuose nepanaudoti pinigai.
Nepanaudoti, tai ta prasme, kad jie nesuinvestuoti ar kaip, bet ne ta prasme, kad juos reikia nusavinti, jie guli, bet žmonės, matyt, ne tiek kompetentingi, kad suprastų mūsų gerbiamo ekonomisto prezidento mąstymą. Na, ir dėl to taip gaunasi, aš sakyčiau, nesusikalbėjimas ir bandymas žaisti rinkiminę kampaniją“, – naujienų portalui tv3.lt pasisakė ekspertas.
Į R. Žemaitačio pasisakymus sureagavo Seimo Etikos ir procedūrų komisija
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė pradėti tyrimą dėl „Nemuno aušros“ lyderio R. Žemaitaičio pareiškimų, esą „demokratija yra blogiausia valdymo forma“.
Susitikimuose su rinkėjais politikas pasakoja, esą prezidentas G. Nausėda padidino dyzelino, benzino ir net alkoholio kainas arba, kad žmonių pensijas ar indėlius valdžia naudos gynybai finansuoti.
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis R. Žemaitaičio pasisakymus įvertino kaip besitęsiančią dezinformacijos kampaniją, kuria siekiama diskredituoti Lietuvos sprendimą stiprinti savo saugumą.
Reikės milijardų eurų, galima įdarbinti žmonių indėlius
Pasak prezidentūros, papildomos lėšos leistų didinti išlaidas gynybai, iki 2030 m. suformuoti pilno operacinio pajėgumo nacionalinę kariuomenės diviziją, nedidinant mokesčių ir nemažinant socialinių išlaidų. Šioms reikmėms per 2026–2030 m. papildomai esą reikia per 12 mlrd. eurų.
„Prezidento teigimu, valstybė turi neišnaudotų finansinių galimybių ir rezervų, kuriuos pirmiausia galima nukreipti į ekonomikos augimą, o per ekonomikos augimą, didesnį bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, per didesnes biudžeto pajamas – į gynybos finansavimą“, – rašoma komentare.
Esą tarp tokių rezervų G. Nausėda mato galimybę intensyviau Lietuvos ekonomikoje „įdarbinti“ gyventojų laikomus indėlius.
„Tai yra – pasiūlyti gyventojams dalį savo santaupų laisvu apsisprendimu laikyti specialiose taupomosiose sąskaitose, kuriose lėšos gyventojams būtų iškart pasiekiamos jų prireikus, o už indėlius būtų mokamos palūkanos (ko įprastai nėra laikant lėšas einamosiose sąskaitose). Palūkanų normą už indėlius nustatytų valstybės institucijos.
Per netiesioginius mechanizmus šios gyventojų santaupos būtų laikomos nacionaliniame plėtros banke ILTE ir investuojamos į Lietuvos ekonomiką, gynybos pramonę, infrastruktūros projektus. Tokiu būdu vidaus resursais būtų skatinamas Lietuvos ekonomikos augimas“, – nurodė prezidentūra.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
