„Asmeniškai tikrai dalyvauju (susitikimuose dėl gynybos finansavimo – BNS), su premjeru turiu periodinius susitikimus. Mes kalbame, iš kur galima būtų tų pinigų gauti. Nekalbam apie jokius 5–6 procentus. Mes matome, koks yra kariuomenės poreikis įsigijimų“, – Žinių radijui trečiadienį sakė parlamentaras.
Jis pakartojo anksčiau išsakytą poziciją, jog 5–6 proc. yra „paimti iš lubų“, nes to neleistų šalies ekonomikos augimas.
„Nėra tas ekonomikos augimas, kad būtų galima iš BVP paimti tokius pinigus – 12,5 mlrd. eurų. Mes galime šnekėti apie papildomus 700–800 mln. eurų“, – teigė parlamentaras.
Diskusijas pastarosiomis dienomis sukėlė pirmadienį G. Palucko išsakytas teiginys, kad sutarimas artimiausiais penkeriais metais krašto apsaugai skirti 5–6 proc. BVP nėra įtvirtintas jokiame dokumente.
Apie tokio dydžio poreikį sausį po VGT posėdžio pranešė prezidentas Gitanas Nausėda.
„Prezidentas turi iniciatyvos teisę, prezidentas irgi pasakė, kad reikia 5–6 procentų (...), jis irgi turi dirbti. Nėra, kad aš atėjau pasakiau ir darykit“, – teigė R. Žemaitaitis.
Jis sakė tikintis, jog šalies vadovas kovo mėnesį, kuomet prasidės Seimo pavasario sesija, atneš „pluoštą įstatymo projektų, iš kur galima paimti finansavimą kariuomenei“.
„Jeigu prezidentas sako, kad reikia 5–6 proc., jo ekonomistai sėdi ir tą dalyką daro, tai reiškia, kad jie turės atnešti įstatymo projektų daug ir kartu prisiimti atsakomybę. Jūs galvojat, kad „Nemuno aušra“, būdama kartu su socdemais koalicijoje, prisiimsime atsakomybę? Tikrai ne“, – pabrėžė politikas.
Lietuva siekia surinkti daugiau papildomų lėšų, kad iki 2030 metų būtų suformuota nacionalinė divizija, pasirengta priimti vokiečių brigadą.
Kol kas konkretūs finansavimo šaltiniai dar nėra aiškūs, tačiau dalį pinigų Lietuva ketina skolintis.
Taip pat siekiama užsitikrinti Europos Komisijos leidimą pažeisti fiskalinę drausmę, jeigu šalis narė savarankiškai skolinasi krašto apsaugai.
Anksčiau planuota, jog dalį lėšų Lietuva galėtų pasiskolinti drauge su kitomis Europos Sąjungos šalimis, tačiau kol kas Bendrijos narių pozicijos šiuo klausimu išsiskiria.
R. Žemaitaičio teigimu, ieškant finansavimo negali būti didinamas pelno mokestis, svarstomi gyventojų pajamų (GPM) pakeitimai. Anot politiko, šiuo metu galima kalbėti tam tikrus pajamų mokesčio pakeitimus.
G. Nausėda interviu BNS yra sakęs, jog vienas iš papildomų lėšų šaltinių galėtų būti Lietuvos valiutos atsargos.
Jis taip pat siūlo finansavimą surinkti skatinant ekonomikos augimą, o tai padaryti būtų įmanoma per nacionalinį plėtros banką ILTE investicijoms panaudojant gyventojų bankuose laikomus indėlius, raginant pensijų fondus investuoti Lietuvoje, taip pat mažinant pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį.
„Žmonės liko šokiruoti po prezidento Nausėdos pasakymo, kad tam būtų galima panaudoti gyventojų pinigus, laikomus bankuose (...). Didžiausia klaida prezidento komunikavime buvo, kad prezidentas pasako tokius dalykus neišaiškindamas, kaip tas bus“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
