„Tikrai sakau velniop žaliąjį kursą. Šiandien prioritetas yra gynyba ir tai yra kariuomenė. Jeigu mūsų tikslas yra valstybės saugumas, tikrai ne elektros įkrovimo stotelių statymą mes turime finansuoti“, – trečiadienį Žinių radijui sakė parlamentaras.
Pasak jo, pramonei taikomos žaliojo kurso tvarkose keliami „reikalavimai yra neadekvatūs“.
„Žaliasis kursas, kuris pramonei yra taikomas, tai yra absurdas“, – teigė R. Žemaitaitis.
Jis taip pat pabrėžė, kad Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšos šiame geopolitiniame kontekste galėtų būti panaudojamos efektyviau.
„Jeigu mūsų yra tikslas valstybės saugumas, (...) ne žalių stotelių, elektros įkrovimo stotelių mes turim statyti ir finansuoti. Ar jūs matėte, kad Lietuva būtų finansavusi atgavusi nepriklausomybę Lietuvos kurui degalinės statymą „Shell“, „Statoil“, „Orlen“ ar dar kažkam? Nu, gi nefinansavome. Tai dabar kažkoks yra absurdas, kad valstybė iš tų pačių RRF pinigų skatina neva elektromobilių įkrovimą“, – sakė R. Žemaitaitis.
„Europos Komisija, taip, yra sunku susitarti, taip, ji tų dalykų peržiūrėti nenori, bet gal yra galimybė eiti į (Europos – BNS) Vadovų Tarybą ir prašyti?“ – pridūrė jis.
R. Žemaitaitis, be to, pabrėžė, kad, pavyzdžiui, RRF lėšų panaudojimas energetinio nepriklausomumo didinimui yra geras tokių lėšų panaudojimo pavyzdys.
„Jeigu mes norime tapti nepriklausomi energetiškai nuo iškastinio kuro ir būti nepriklausomi nuo dujų ir elektros tiekimo iš Rytų, nors (BRELL – BNS) žiedą mes dabar nutraukėm, bet per kitas valstybes gali tas ateiti, tai mes ir turim užsitikrinti vėjo jėgainių, parkų sumoje“, – aiškino R. Žemaitaitis.
Be to, anot R. Žemaitaičio, palengvinti krašto apsaugos tikslų įgyvendinimą galėtų ir viešųjų pirkimų nuostatų atlaisvinimas.
„Ar mums tikrai dabar reikia, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvautų tik tos įmonės, kurios turi taip vadinamą „žaliąją kortą“? Tai faktas, kad jų nereikia, nes išbrangsta pirkimai. Kariuomenės pirkimai. (...) Tai ar nereikia supaprastinti pirkimus, pavyzdžiui, statybos sektoriui? Ar šiandieną tikrai turi laimėti viena ar dvi įmonės, kurios turi būtent tiktai tą leidimą ir būtent tiktai statyboms ar tiktais kariuomenei?“, – sakė jis.
Lietuva siekia surinkti daugiau papildomų lėšų, kad iki 2030 metų būtų suformuota nacionalinė divizija, pasirengta priimti vokiečių brigadą.
Tam per artimiausius penkerius metus reiks apie 12-14 mlrd. eurų arba 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
