Apie tai Remigijus Žemaitaitis ir Rasa Budbergytė diskutavo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.
Pone Žemaitaiti, tai kaip suprantu, koalicija praėjo gerai? Pailsėjot, paslidinėjot – reiškia, kad viskas tvarkoje?
R. Žemaitaitis: Kol aš ilsėjausi, kol slidinėjau, čia, Lietuvoje, buvo kažkoks balaganas. Grįžau, su premjeru susėdom – ramu.
O iš tikrųjų, tai koalicija nebuvo susirinkusi nuo gruodžio mėnesio, tai pirmas toks visos koalicijos susirinkimas, matyt, buvo tikrai reikalingas. Pakankamai išsišnekėjome, dvi valandas.
Daugiausiai dėmesio buvo einamiesiems klausimams – pensijų reforma, mokestiniai dalykai, švietimo klausimas, užkabinome socialinius dalykus, užkabinome gynybą, dėl tų 5-6 procentų, kur mes akivaizdžiai matome, kad biudžete nėra bent jau šiandien tokios galimybės.
Ir dėl komunikacijos – ko gero, mūsų paskutinis klausimas ir buvo skirtas būtent kaip komunikuojame, kaip viešiname ir kaip bendraujame.
Turite omenyje tarpusavyje? Nes viešojoje erdvėje atrodė, kad koalicija renkasi kalbėti apie tai, ar ta koalicija išvis bus, ar Remigijus Žemaitaitis lieka koalicijoje.
R. Žemaitaitis: Jūs tą Remigijų Žemaitaitį tiek suhiperbolizavote, tiek padarėt Lietuvos baubu, kad atrodo, jog tas Žemaitaitis yra kažkas tokio. Prezidentas keliasi, irgi apie Žemaitaitį galvoja.
Tai žurnalistams reikėtų mažiau skambių antraščių ir viskas būtų gerai. Bet kadangi mes, politikai, tas antraštes patys ir sukuriame, tada išsikarpo iš mūsų pasisakymų ir tada mes turime komentuoti, kas kažkieno yra padaryta.
Tokia yra situacija ir tas poreikis, matyt, atsirado dėl gynybos, dėl šiek tiek aštrokų ir tiesmukiškų mano pasisakymų, kas koalicijos partneriams galbūt nėra priimtina – jie sako, norėtume kultūringiau, norėtume taktiškiau, kad būtų, bet aš jau toks esu.
Ponia Budbergyte, ar koalicijoje užtenka emocijų, ar jų yra per daug? Kaip išvis vyko pats susitikimas? Ar sutarėte, kokios turėtų būti bendravimo taisyklės?
R. Budbergytė: Pirmiausia, tai sutarėme, kad koalicinei tarybai tikrai reikia rinktis dažniau. Šita padaryta ilga pertrauka, kai mes nesirinkome nuo Kalėdų, tikrai padarė erdvę viešojoje erdvėje svaidytis tam tikrais epitetais, emocijomis. Tai be jokios abejonės daro žalą. <...>
Atrodo, kad Skvernelis ir Žemaitaitis tarpusavyje labai rimtai apsišpilkuoja – o taip tikrai yra – o Paluckas kaip ir bando iš atstumo sakyti, kad žiūrėkit, čia tik retorika.
Premjeras mūsų studijoje sakė, kad jis nėra cirko prižiūrėtojas ar dresuotojas, ir jis negali nuspręsti, kas teisus, kas ne, arba aiškinti ką kam sakyti ir kaip elgtis.
R. Budbergytė: Jis absoliučiai teisus. Bet jis, kaip trečias asmuo šių trijų koalicinės tarybos galvų, nors ir nevykdo dresiruotojo ar tramdytojo funkcijos, tačiau jis iš tam tikro atstumo bando, kad emocijų nebūtų per daug ir suvesti viską į racionalų pradą. Kad mes šnekėtume ne apie retoriką, bet kad mes šnekėtume apie turinį, apie darbus, kaip realizuoti mūsų visų rinkiminius pažadus. <...>
Tai aš sakyčiau, kad toks Palucko vaidmuo šitoje vietoje yra tikrai konstruktyvus. Už tai jį reikia gerbti.
O jūs matote įtampą tarp Skvernelio demokratų ir pono Remigijaus „Nemuno aušros“?
R. Budbergytė: Pasakyčiau, kad čia yra ne tarp „Nemuno aušros“ ir „Vardan Lietuvos“, bet tarp asmenų. Yra trys vyrai. Būtų gerai, kad jų tarpe būtų viena moteris. Moters buvimas visada koreguoja vyrų elgesį.
Visi vyrai šioje situacijoje yra tikrai įdomios asmenybės, su savo politinėm patirtim, su savo komandom už nugaros. Jie yra visi karingi – ypatingai Saulius Skvernelis, kuris yra buvęs premjeras, ir Remigijus Žemaitaitis, kuris irgi turi labai didelę patirtį ir žodžio neieško kišenėje – tai suvaldyti tas emocijas, kai jie susirenka, yra ne taip lengva.
Aš labai labai tikiuosi, kad tai, ką mes išsikalbėjome ir ką sutarėme – o sutarėme pagrindinį dalyką, kad vis dėlto reikia labai dažninti mūsų susitikimus, kad mes galėtume pasikeisti nuomonėmis, pasakyti emocijas ir tarpusavyje išsakyti visus nepasitenkinimus, o ne tai sakyti viešai, žurnalistams ar feisbuke.
Remigijus mėgsta į feisbuką parašyti, Agnė Širinskienė irgi mėgsta parašyti, o paskui ir Saulius įsijungia. Tada mums belieka tik komentuoti, nes jūs mokate mums užduoti klausimus, kad mes komentuotume žodžius, o ne darbus.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
.jpg)
