„Daugumai Aljanso šalių siekiamybe dar neseniai buvusi 2 proc. BVP gynybai žyma šiandien yra praeitis – Rusijos agresija ir šią kartelę pavertė per žema. Kaip Aljansas turime sau nuolatos priminti, jog išlaidos gynybai yra investicija“, – pranešime cituojamas Vyriausybės vadovas.
„Lietuvos išlaidoms gynybai šių metų biudžete priartėjus prie 4 proc. bendrojo vidaus produkto ir numatant 2026-2030 m. laikotarpiu finansavimą toliau didinti, žiūrime į saugumo situaciją visu rimtumu ir tikimės, jog viršūnių susitikimas Hagoje padės įtvirtinti aukštesnį sutartą gynybos finansavimo slenkstį nei esamas“, – pridūrė jis.
Telefoninio pokalbio metu politikai taip pat aptarė paramos Ukrainai, Baltijos jūros infrastruktūros saugumo klausimus bei artėjančio NATO vadovų susitikimo Hagoje prioritetus. Be to, kaip praneša Vyriausybė, G. Paluckas ir M. Rutte sutarė gyvai susitikti artimiausiu abiem pusėms tinkamu metu.
Penktadienį naujienų portalas LRT.lt pranešė, kad Vyriausybė atšaukė Briuselyje pirmadienį neva turėjusį įvykti ministro pirmininko susitikimą su NATO vadovu. Vietoje suplanuoto vizito premjeras, portalo teigimu, dalyvaus koalicijos posėdyje.
Tiesa, pats premjeras tikina – jokios dramos šioje vietoje nėra. Anot jo, su M. Rutte buvo sąmoningai pasirinkta pasikalbėti telefonu.
„Pirmiausia, važiuoti į Briuselį dėl vieno susitikimo yra pernelyg didelės laiko sąnaudos. (...) Su NATO generaliniu sekretoriumi pasišnekėsime telefonu ir aptarsime tuos reikalus, kurie yra aktualūs Lietuvai. Šiuo atveju juos tikrai galima išspręsti ir telefonu. Nėra čia dramos“, – žurnalistams pirmadienį tvirtino G. Paluckas.
Kaip skelbta anksčiau, sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu kasmet šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Šalies vadovas teigė, kad per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP krašto apsaugos finansavimo lygis. Papildomi asignavimai reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
Naujoji centro-kairės Vyriausybė savo programoje įsipareigojo siekti ne mažesnio nei 3,5 proc. BVP finansavimo gynybai. Tiesa, gruodį patobulinus 2025 m. valstybės biudžetą, skolinimosi krašto apsaugos reikmėms limitas buvo padidintas 800 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, šiais metais asignavimai gynybai sieks 4 proc. BVP.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
