Papasakojo apie schemas, kaip lietuviai bandė pasisavinti 2,7 mln. eurų

Vienas iš Europos Sąjungos prioritetų – skirti pinigus projektams, kurie mažintų gamtos taršą. Ir mokesčių mokėtojų pinigus šiems reikalams Briuselio valdininkai žarsto itin dosniai. Tuo naudojasi daug verslininkų, ne išimtis ir Lietuva. Bet kai kurie nori gudrauti, pasiimti daugiau pinigų, nei turėtų, už nežinia ką. Teisėsauga pranešė, kad tokius gudruolius pričiupo.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Kelmės rajono verslininkui pareikšti kaltinimai dėl galimai nesumokėtų 153 tūkst. eurų mokesčių

Atsiuntus suklastotą sąskaitą, iš bendrovės pasisavinta 60 tūkst. 248 eurai

Sukčiai iš vyro kriptovaliutos piniginės apgaule išviliojo 72,5 tūkst. eurų

„Įtariamieji bandė pasisavinti labai didelės vertės, beveik 2,7 mln. dydžio ES lėšas“, – teigė Europos deleguotoji prokurorė Jurgita Steponavičiūtė-Otto.

Tiesa, verslininkai dar nenuteisti, sukčiavimu dar tik įtariami. O jų sugalvota schema gana paprasta – prižadėjo, kad sukurs ypatingą gaminį ir pateikė paraišką projekto finansavimui.

„Paraiškoje nurodė, kad projekto metu bus sukurta inovatyvi pasaulyje analogų neturinti plėvelė, kuri suirs greičiau, nei įprasta šiuo metu naudojama buityje ir pramonėje plėvelė“, – pasakojo J. Steponavičiūtė-Otto.

Sukčiai ES paprašė 2,7 mln. eurų

ES per praėjusį 7 metų finansinį laikotarpį šiai sričiai skyrė 221 mlrd. eurų. Dabartiniu laikotarpiu suplanuota suma dar įspūdingesnė – 356 mlrd. eurų. Kasmet maždaug po 50 milijardų eurų, tam, kas padės planetai tapti švaresnei. Palyginimui, Lietuvos metinis biudžetas yra tik apie 17 milijardų. Tad matydami tokius skaičius, lietuviai nesismulkino.

„Projekto vykdytojas užkėlė kainas naudodamas susijusias bendroves, darydamas pavedimus per susijusias bendroves, tokiu būdu užkėlė įrangos pirkimo kainą labai žymiai“, – teigė J. Steponavičiūtė-Otto.

Europinius pinigus projektams skirsto „Inovacijų agentūra“. Bet jos darbuotojams išgirdus, kad plėvelės kūrėjai nori už 4,5 mln. eurų pirkti specialią įrangą – kilo įtarimų.

„Kadangi turime daug projektų, daug metų dirbame su tuo, galima pastebėti tam tikrus įtartinus dalykus, įrangą ne viena įmonė perka, ir matosi, kaip kai kurios įmonės keistai kreivai perka, ir atsiranda įtarimai, ir atsiranda super darbuotojų dėmesingumas“, – pasakojo „Inovacijų agentūros“ direktorė Romualda Stragienė.

Įtariami 9 asmenys, sulaikyti – 5

Pareigūnai buvo surengę net 30 kratų, jų metu įtariamuosius surasta virš 60 tūkstančių eurų ir beveik 10 tūkst. dolerių.

„Daugiausia kratų buvo atlikta Vilniaus apskrityje, taip pat Šiauliuose, Kaune, atliekant veiksmus dalyvavo daugiau kaip 50 pareigūnų iš skirtingų padalinių, po kratų buvo sulaikyti 9 įtariamieji asmenys“, – teigė FNTT valdybos viršininkė Jekaterina Grudinskaja.

Iš 9 įtariamųjų 5 šiuo metu leidžia laiką už grotų. Be to, dalis įtariamųjų figūruoja ir kituose tyrimuose dėl galimo sukčiavimo. Tiesa, įtariamų sukčių tapatybes ir kokios bendrovės sukčiavo, teisėsaugininkai nutarė slėpti nuo visuomenės – saugo sukčius nuo viešumo. 

Į schemą įtrauktos ir bendrovės iš 5 Europos šalių, kurias, tikėtina, valdė tie patys lietuviai, ir iš kurių neva pirko įrangą neadekvačiomis kainomis. Tiesa, jei teisme bus įrodyta įtariamųjų kaltė, jie ir toliau galės rašyti projektus ir gauti finansavimą.

„Tokio juodojo sąrašo formalaus neturime, bet mes turime duomenų bazę, kur viską užfiksuojame ir kaupiame ir kadangi sąsajos per asmenis ir įmones matomos, arba užsaugomos, tai iš tikrųjų, tada patikriname daug atidžiau“, – teigė R.Stragienė.

Dar pernai FNTT pranešė, kad skirs gerokai didesnį dėmesį sukčių gaudymui, kurie bando pasisavinti europines išmokas.

Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.