finansavimas

Panašu, kad naujoji valdžia užsimojo keisti sveikatos apsaugos sistemą Lietuvoje ir apie tai jau užsiminė koalicijos sutartyje. Po sutarties paviešinimo kilo diskusijos, ar artimiausiu metu pacientai už jiems suteiktas kai kurias medicinines paslaugas turės oficialiai primokėti iš savo kišenės. Naujoji valdžia ne kartą išreiškė, kad vienas iš jiems svarbiausių prioritetų – sveikatos apsauga.

Darbą baigianti Sauliaus Skvernelio Vyriausybė suplanavo verslui ir mokslui skirti 50 mln. eurų, kad šie galėtų efektyviau dalyvauti Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontai“. Iniciatyva „Programos „Europos horizontas“ akceleravimas“ numatyta skatinti mokslo pažangą ir bendradarbiavimą su verslu.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos finansavimo tvarka neprieštarauja Konstitucijai, antradienį paskelbė Konstitucinis Teismas. Anot Konstitucinio Teismo, LRT biudžeto automatinis apskaičiavimas pagal surenkamas pajamas iš gyventojų pajamų mokesčių ir akcizų užtikrina, kad nacionalinis visuomeninis transliuotojas nepatirtų politinio spaudimo dėl jo veiklos.

Papildomo įstaigos finansavimo klausimas buvo keliamas nuolat, tačiau valdžia siūlydavo optimizuoti procesus, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vadovas Robertas Petraitis. „Šitas klausimas buvo keliamas ne kartą, tikrai buvo kreipiamasi. Dar ir pernai, prieš pandemiją, kai Kinijoje viskas tik prasidėjo.

Vyriausybei 2021 metų biudžeto projekte suplanavus 8 proc. didesnes savivaldos pajamas, tai neatspindi pastarosios lūkesčių, teigia Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas. Pasak Mindaugo Sinkevičiaus, labiausiai nuvilia tai, kad savivaldybėms ir toliau nesuteikiama galimybė skolintis investicijų projektams. „Kitų metų Vyriausybės planus savivaldai vertinime su giliu atodūsiu, tikrai jiems neplojame atsistoję.

Šalyje daugėjant susirgimų COVID-19, ligoninių vadovai nerimauja, jog dėl reikalavimo teikti tam tikrą kiekį planinių paslaugų gali prarasti finansavimą. Pasak Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovo Vinso Janušonio, šiuo metu įstaigoje galėtų būti gydoma 80-90 sergančiųjų COVID-19, o hospitalizuoti 33 pacientai, jų nuolat daugėja. Ir nors įstaiga, kaip ir pavasarį, galėtų COVID-19 pacientams paskirti visą korpusą, tokiu atveju ji negautų pakankamo apmokėjimo už paslaugas.

Nuo šių metų balandžio gyventojai, įsigiję naują arba naudotą elektromobilį, gali gauti kompensaciją nuo 2 tūkst. iki 5 tūkst. eurų kompensaciją. Tačiau nuo spalio 19 d. kompensaciją galės gauti ne tik gyventojai, bet ir įmonės ar organizacijos, o finansavimas gali siekti net 200 tūkst. eurų. Šių metų spalio 12 d. aplinkos ministras Kęstutis Mažeika patvirtino taisykles, kuriomis remiantis maksimalus subsidijos dydis vienam pareiškėjui yra 200 tūkst. eurų su PVM.

Beveik už 12 mln. eurų bus tvarkomas Kėdainius ir Ukmergę jungiančio kelio ruožas, pirmadienį pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Jos teigimu, bus tvarkomas Kėdainius ir Ukmergę jungiančio krašto kelio ruožas nuo 26,80 iki 40,27 kilometro, sutarties vertė siekia 11,97 mln. eurų. Darbus atliks bendrovė „Panevėžio keliai“, su kuria sutartis pasirašyta rugsėjo 11 dieną. Lietuvos automobilių kelių direkcija taip pat teigia, kad darbai turi būti atlikti per devynis mėnesius.

Lietuvoje tuoj nebeliks valstybės vadovų, į namus važiuojančių ne naujai išasfaltuotais keliais. Premjeras Saulius Skvernelis savo asfaltą jau turi. Dalia Grybauskaitė – taip pat. Tad eilė atėjo ir prezidentui Gitanui Nausėdai. Šiuo metu šalia jo namų kaip tik įnirtingai pluša darbininkai, tad prezidentas jau greitai galės į namus ir iš savo valdų važiuoti nauju, moderniu keliu, o ne trupančiu asfaltu.

Seimas kol kas nesvarstys siūlymo supaprastinti sąskaitų atidarymą trečiųjų šalių įmonėms. Valdantieji sako, kad palengvinimus jau ruošia Vyriausybė.  Už tai, kad Seimas nepradėtų pakeitimų svarstymo antradienį balsavo 54 Seimo nariai, prieš – 34, o susilaikė 15.     Po tokio balsavimo iš antradienio plenarinio posėdžio Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos bei kelių lydinčiųjų įstatymų pataisos buvo išbrauktos.

Milijonai eurų – šalies kalinių gyvenimo sąlygoms gerinti. Nuteistiesiems masiškai užvertus teismus skundais ir laimint tūkstantines kompensacijas už gyvenimą orumą žeminančiomis sąlygomis, Lietuva ėmėsi gerinti nuteistųjų gyvenimą už grotų. Užtikrinama, kad kalintieji aplink save turėtų daugiau vietos, turėtų atskirą patalpą gamtiniams reikalams atlikti, o atvykus šeimos nariams ir papramogauti laisvalaikio, privačiose zonose.

Jau nuo kitos savaitės – rugsėjo 21 d. – gyventojai galės teikti paraiškas ir gauti finansavimą nedidelės galios (iki 10 kW) saulės elektrinėms įsirengti arba saulės parkuose įsigyti bei seniems šildymo katilams pasikeisti. Teikti paraiškas bus galima visą mėnesį – iki spalio 21 d. Iš viso šiems kvietimams numatyta daugiau nei 20 mln. eurų.  „Tai jau trečiasis kvietimas saulės elektrinėms įsirengti. Gyventojams sukūrėme nuolatines galimybės gauti kompensacijas saulės elektrinėms įsigyti.

Įmonės turėtų susimąstyti apie tai, kiek anglies dvideginio išmetama gamybos procese, nes tikėtina, kad per artimiausius penkis metus Europos Komisija (EK) turėtų įvesti naują taršos mokestį, svarsto ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Kultūros taryba pranešė baigianti įgyvendinti priemonių, skirtų koronaviruso pandemijos pasekmėms kultūros srityje mažinti, paketą. Anot jos, šiuo metu kultūros ir meno organizacijoms bei kūrėjams baigiama paskirstyti 16,6 mln. eurų, numatytų Vyriausybės ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plane. Be to, atsižvelgiant į pakitusias aplinkybes buvo perskirstytos Kultūros rėmimo fondo lėšos –daugiau nei 5 mln. eurų.

Investuojant Europos Sąjungos (ES) fondų lėšas, tempas šiemet yra didesnis nei pernai, tačiau jis išlieka nepakankamas, sako finansų ministras.  „Per septynis šių metų mėnesius investuota 602 mln. eurų iš ES fondų lėšų. Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu investicijos yra 31 proc. didesnės, tačiau tam, kad užtikrintume ekonomikos skatinimo ir 2020 metų investicijų spartinimo plano įgyvendinimą, vidutinis investavimo tempas per mėnesį turėtų būti ne mažesnis nei 115,5 mln.

Iki rugpjūčio pabaigos individualių gyvenamųjų namų savininkai kviečiami teikti registracijos formas, kad gautų kompensacines išmokas už gyvenamųjų namų atnaujinimą. Projektams finansuoti papildomai skirta 1 mln. eurų, o didžiausia išmoka vienam projektui siekia 14,5 tūkst. eurų.

Lietuvos kultūros sostinę Trakus krečia viešųjų tualetų skandalas. Mat už beveik pusantro šimto tūkstančių eurų įrengtos tupyklos ėmė gesti vos tik atsivėrė duris vietiniams ir miesto svečiams. Į Trakus plūstantys turistai skundžiasi, kad prispirti gamtinių reikalų turi skubėti į krūmus už prabangaus tualeto, arba ieškoti artimiausių miškų. O kai kas tupia tiesiai po daugiabučių balkonais, mat tualetų problema kultūros sostinėje žmones kamuoja jau ne vienerius metus.

Atkurti planines paslaugas tokiu mastu, kaip reikalauja Vyriausybė, labai sudėtinga, todėl daliai gydymo įstaigų gresia bankrotas, teigia Pasvalio ligoninės vadovas. Jis tvirtina, kad jau rugpjūčio mėnesį jo vadovaujama įstaiga gali pritrūkti lėšų darbuotojų atlyginimams mokėti. „Aš pritrūksiu pinigų atlyginimams jau rugpjūčio mėnesį“, – antradienį per susitikimą opozicinėje konservatorių frakcijoje Seime sakė Rolandas Rastauskas.

Europos Sąjungos lyderiai antradienį patvirtino 2021-2027 metų Europos Sąjungos biudžetą ir ekonomikos gaivinimo fondą po koronaviruso krizės. Bendra europinės paramos suma Lietuvai naujoje finansinėje perspektyvoje siekia 14,5 mlrd. eurų. Tai yra 1,7 mlrd. eurų daugiau nei 2014-2020 metais. Remdamasi dokumentais ir Lietuvos institucijų informacija, naujienų agentūra BNS pristato Lietuvai aktualiausius rodiklius: 1. Atsigavimo fondas.

Vienos dvyliktosios lėšų, buvusių per karantiną, mokėjimas gydymo įstaigoms išliks mažiausiai iki Naujųjų metų, sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. „Iki Naujųjų metų tikrai neplanuojame atsisakyti, nes vis tiek saugumo tam tikri reikalavimai išlieka. Viena, yra saugumo reikalavimai dėl srautų reguliavimo, dėl infekcijų kontrolės, kitas dalykas, ko dar nepamirškime, yra žmonių, kurie ir šiaip bijo kreiptis į įstaigas dėl užsikrėtimo baimės“, – BNS sakė A. Veryga.

Jungtinės Valstijos traukiasi iš Pasaulio sveikatos organizacijos, o kartu stabdo ir net 400 milijonų per metus siekiantį finansavimą. Koronavirusą neigęs ir menku gripu jį vadinęs Brazilijos prezidentas dabar galės pats išsiaiškinti, menkas jis, ar ne. Žairui Bolsonaro patvirtintas teigiamas Covid-19 testas. Donaldo Trumpo skrydis iš Pasaulio sveikatos organizacijos. yra viena iš karikatūrų, vaizduojanti jau pradėtą, tačiau maždaug metus truksiantį skyrybų procesą.

Lietuviai masiškai keičia savo senus automobilius į elektrinius paspirtukus bei dviračius. Tokią tendenciją pastebėjo Aplinkos projektų valdymo agentūra. Esą nauji elektriniai paspirtukai žmones vilioja daug labiau nei galimybė gauti 1000 eurų naujam automobiliui ar dėvėtam elektromobiliui. Tiesa, automobilių rinkos specialistai kritikuoja šias pinigų dalybas ir sako, kad seni automobiliai iš gatvių dingsta tik šalies didmiesčiuose.

Seimas penktadienį leido steigti Inovacijų skatinimo fondą – jis galės būti finansuojamas valstybės, savivaldybių bei privačiomis lėšomis, taip mažinant priklausomybę nuo Europos Sąjungos (ES) finansavimo.  Fondo lėšos būtų investuojamos į fundamentinius arba taikomuosius mokslinius tyrimus,  eksperimentinę ir inovacijų veiklą, tokių produktų pardavimą.

Britai tęsia tris žmones parke nužudžiusio teroristo apklausą ir jau atskleidžia, į slaptųjų tarnybų akiratį jis pateko dar pernai. O šiandien teroro išpuolio aukos pagerbtos tylos minute. 36-erių Jamesas Furlongas – mylimas mokytojas ir viena iš trijų Jungtinės Karalystės Redingo miestą sudrebinusio teroro išpuolio aukų. Šiandien pamokos mokykloje, kurioje dirbo J. Furlongas, nevyksta.

Baltarusijai nepriimtinos Tarptautinio valiutos fondo (TVF) keliamos sąlygos skubiam finansavimui gauti, pareiškė Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka. „Buvo pareikšta apie galimybę skirti Baltarusijai 940 mln. JAV dolerių vertės vadinamąjį skubų finansavimą. Šis reikalas išspręstas? Ne“, – sakė jis. A. Lukašenkos žodžiais, Baltarusijai nepriimtinos papildomos šios paskolos suteikimo sąlygos, kurios nėra susijusios su galimo susitarimo finansine dalimi.

Nuo liepos įsigaliosiantis naujas gydymo įstaigų finansavimo modelis kelia didelį nerimą šių įstaigų vadovams, anot jų, ministerijos nustatytas minimalias paslaugų apimtis galės pasiekti ne visi. „Labai sudėtinga bus įgyvendinti šitą reikalavimą ir pasiekti tuos procentus.

Šalies kelių projektams paskirstyta dar 44 mln. eurų. Tai dalis iš 150 mln. eurų Vyriausybės papildomai keliams skirtų lėšų.  Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus įsakymais gyvenviečių gatvėms papildomai skirta 34,7 mln. eurų, o keliams į lankytinas ir rekreacines vietoves – 9,3 mln. eurų, pranešė Susisiekimo ministerija. Pasak jos, prioritetas teiktas tiems objektams, kurių rangos konkursus planuojama baigti iki liepos 1 dienos.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius Trakų rajono keliams  skyrė dar beveik 600 tūkst. eurų. Pinigai skirti iš 15 mln. eurų paketo keliams, vedantiems į teritorijas, kuriose kuriamos darbo vietos, skelbia Susisiekimo ministerija. Ministro įsakymu lėšos skirtos dviem rajono projektams:  Pramonės gatvės Guopstų kaime (291,2 tūkst. eurų) ir Transporto gatvės Lentvaryje (291,6 tūkst. eurų) kapitaliniam remontui.  Guopstų kaime 50 mln.

Dar vienas įtartinas susisiekimo ministro Jaroslavo Narkievičiaus keliukas. Paaiškėjus, kad Varnikų gyvenvietėje už daugiau nei pusantro šimto tūkstančių eurų bus asfaltuojamas žvyrkelis beveik iki pat Susisiekimo ministro žmonai priklausančios sodybos, prieš šešias dienas pinigus paskirstęs J. Narkevičius pats projektą ir sustabdė.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, siekdamas išsklaidyti abejones dėl galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto, sustabdė finansavimą Trakų rajono vietinės reikšmės keliui, esančiam sename Varnikų kaime. Prašymą skirti finansavimą šiam keliui buvo pateikusi Trakų rajono savivaldybė, pranešė Susisiekimo ministerija.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka savo įsaku patvirtino anksčiau galiojusių draudimą naudoti užsienio finansinę paramą politinių partijų veiklai užtikrinti, o taip pat susibūrimų, streikų, eitynių organizavimui bei agitacinės medžiagos rengimui.

Šeši milijardai skolintų eurų ekonomikai gaivinti – išsigelbėjimas ar pinigų paleidimas vėjais? Ekspertai sako – ir viena, ir kita. Daliai ekonomistų užkliuvo valdančiųjų užmojis milijonus vėl investuoti į sienas, o ne žmonių ateitį. Dar kiti abejoja, ar milijardiniai užmojai išvis bus įgyvendinti. Tuo metu Europos Komisija Lietuvą perspėja, kad socialinė atskirtis gali dar labiau padidėti. Finansų ministras ramina, kad planas geras ir Lietuvai atneš didelės naudos.

Apie karantino pabaigą prakalbusi vyriausybė jau skelbia ir naują ekonomikos skatinimo planą. Per 6 milijardus eurų vyriausybė žada išdalinti įmonėms, kad paskatintų modernią gamybą Lietuvoje. Per pandemiją sutrikus prekių tiekimui iš Kinijos, valdininkai tikisi gamybos bumo Lietuvoje. Finansų ministras Vilius Šapoka jau žada, kad kiekvienas investuotas euras atneš 2 eurų grąžą. Tačiau ekspertai ragina labai atidžiai stebėti, kas gi iš tiesų pasidalins biudžeto ir ES paramos 6 milijardus eurų.

Trečiadienį prasidėjo priėmimas į profesinio mokymo įstaigas, į valstybės finansuojamas vietas planuojama priimti 20 tūkst. 610 asmenų, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Nuo trečiadienio galima teikti prašymus LAMA BPO Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS). „Yra tam tikros naujovės.

Vyriausybei paskelbus apie planą per artimiausius pusantrų metų į ekonomiką, švietimą, mokslo tyrimus bei kitas sritis investuoti 6,3 mlrd. eurų, verslo atstovai ir ekonomistai sako, kad turėti planą yra gerai, tačiau jie kritikuoja Vyriausybę dėl prastos komunikacijos, siekio priskirti nuopelnus sau bei plano nederinimo su verslu. Finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad Vyriausybės antradienį paskelbtas planas yra panašus į viešųjų ryšių akciją, nes iš 6,3 mlrd.

Pasaulio banko (PB) direktorių valdyba patvirtino papildomą 135 mln. JAV dolerių finansavimą Ukrainai pagal projektą „Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo žmonėms gerinimas“, iš kurių 35 mln. dolerių skiriama kovai su COVID-19 užkrato plitimu, pranešė šios tarptautinės finansų institucijos spaudos tarnyba. Pradinis Ukrainos finansavimas pagal šį PB projektą buvo 215 mln. dolerių vertės.

Lietuvos menininkai ne juokais subruzdo – kūrėjai nė neslepia, kad juos įsiutino Lietuvos Kultūros tarybos sprendimas šiuo sunkiu karantino metu už 90 tūkstančių eurų daryti tyrimą, ar Lietuvos gyventojai patenkinti vietos kultūra. Esą valstybininkai vietoj to, kad užsiiminėtų bankrutuojančių menininkų gelbėjimu, meta pavėjui tūkstančius eurų realios naudos neatnešantiems tyrimams pirkti.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė dėl koronaviruso krizės „blogo valdymo“ įšaldyti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) finansavimą, pasaulio lyderiams tuo metu svarstant galimybes švelninti karantiną, galintį įstumti pasaulio ekonomiką į antrą Didžiąją depresiją. Koronaviruso infekcijos COVID-19 pandemijos aukų skaičius viršijo 125 tūkst., o užsikrėtimo atvejų visame pasaulyje jau yra kone 2 milijonai.

Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis antradienį pareiškė, kad Europos Sąjungai (ES) gali prireikti 1,5 trln. eurų ekonomikos atkūrimui po koronaviruso pandemijos, tačiau tokių bendrų išlaidų finansavimo perspektyvos išlieka miglotos. „Galiu įsivaizduoti tokį finansavimo lygį“, – paklaustas apie 1,5 trln.

Vakarykštis Gitano Nausėdos pareiškimas apie Aurelijų Verygą, kad „arkliai viduryje upės nekeičiami“, gali ir nepasitvirtinti. Jau trečiadienį Vyriausybė spręs, ar Verygą ir toliau palikti dorotis su koronaviruso krize, ar pareigas perleisti kitam asmeniui. O realiausia kandidatūra – pats premjeras. Apie tai prabilo ne tik dalis ministrų, bet ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Pirkimas internetu kiekvienais metais tampa vis populiaresnis ir tai įrodo didėjantys pardavimų skaičiai, įvykdomi ne fizinėse, o elektroninėse parduotuvėse. Šiais laikais internetu galime įsigyti viską, ko širdis geidžia – nuo maisto produktų iki didesnių, brangiau kainuojančių pirkinių su tiesioginiu jų pristatymų į kiekvienam iš mūsų patogią vietą. Pirkdami internetu galime sutaupyti ne tik laiko, bet ir finansinių išteklių.

Valstybiniam visuomenės sveikatos stiprinimo fondui (VVSSF), kuris finansuoja į gyventojų sveikatos stiprinimą nukreiptus prevencinius, mokslinių tyrimų ir socialinės reklamos projektus, pradėjo vadovauti Gražina Belian. Ji vienbalsiai išrinkta VVSSF tarybos pirmininke. G. Belian pažymi, kad visą pasaulį sukrėtusių iššūkių kontekste, su ilgalaikiu visuomenės sveikatos stiprinimu susiję Fondo prioritetai tampa dar aktualesni.

JAV Kongresas ketvirtadienį priėmė nutarimą skirti 8,3 mlrd. dolerių (7,4 mlrd. eurų) finansavimą kovai su koronaviruso krize, šiai ligai išplitus mažiausiai 14-oje valstijų ir nusinešus 11 žmonių gyvybių. Per balsavimą Senate abi partijos palaikė siūlymą skirti nepaprastąjį finansavimą šioms priemonėms, ankstesnę dieną priimtą Atstovų Rūmų, kad teisės aktą būtų galima skubiai pasiųsti pasirašyti prezidentui Donaldui Trumpui.

Vyriausybė trečiadienį paskirstė 14,3 mln. eurų šių metų Kelių priežiūros ir plėtros programos rezervą – lėšos skirtos skubiems remonto ir rekonstrukcijos darbams bei prioritetiniams kelių objektams, skelbia Susisiekimo ministerija.  Pasak jos, dar 7,1 mln. eurų rezervo lėšų kol kas nebus naudojamos. Susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius Vyriausybės posėdyje nurodė, kad 7,1 mln.

Lietuvoje išlaidos socialinei apsaugai 2018 metais buvo vienos mažesnių Europos Sąjungoje (ES) pagal dalį bendrajame vidaus produkte (BVP), skelbia Eurostatas. Lietuvoje šis rodiklis siekė 12,1 proc. BVP. Mažiau socialinei apsaugai skyrė Čekija – 12 proc., Bulgarija – 12 proc., Rumunija – 11,6 proc., Latvija – 11,6 proc., Malta -10,9 proc., Airija – 9 procentus BVP. Daugiausiai socialinei apsaugai 2018 metais skyrė Suomija – 24,1 proc., Prancūzija – 23,9 proc. ir Danija 21,9 procento.

Vyriausybė trečiadienį svarstys 2020 metų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) sąmatą. Joje numatyta, kad savivaldybių keliams šiais metais bus skirta 64,1 mln. eurų – 40 proc. mažiau nei 2019-aisiais ir mažiausiai per pastaruosius penkerius metus. Projektą kritikuojančios mažesnių miestų savivaldybės sako, kad taip paskirstydama lėšas, Vyriausybė dar labiau didina didžiųjų miestų ir regionų atskirtį.

Vyriausybė žada pagalbą žmonėms, nukentėjusiems nuo medikų netinkamo gydymo. Esą tam, kad gauti piniginę kompensaciją jiems nebereikės įrodinėti mediko kaltės. Pinigų sumos, kuria vertinama žmogaus gyvybė ar sveikata, labai įvairios – už artimojo mirtį didžiausia siūloma suma yra 16 tūkst eurų. Invalidumas taip pat vertinamas panašiai. Žadamos kompensacijos ir už randus, blogai sutaisytus dantis ir net patirtą skausmą. Vilnietis Petras skundžiasi blogu medikų darbu.

Prognozuojama ekonominė krizė kelia nemažai sumaišties verslo pasaulyje. Tačiau būtent ji skatina ieškoti vis naujesnių ir perspektyvesnių būdų užtikrinti verslo finansavimo modelius, kurie verslininkus skatintų žvalgytis tolesnių ateities perspektyvų. Vis dėlto kai kurių verslų rizikingumas išlieka gana didelis. „Creditinfo Lietuva“ ir Lietuvos bankų asociacijos atlikta verslo sektorių analizė parodė, kad Lietuvos verslininkai krizės pamokas jau išmoko.

Vilniaus miesto savivaldybė ketvirtadienį pareiškė, kad šiemet patvirtintame valstybės biudžete lėšų neformaliajam vaikų švietimui nebuvo nenumatyta. Tačiau Švietimo ministerija teigia, kad lieka galioti ta pati būrelių finansavimo tvarka, tik prioritetą ragina skirti specialiųjų poreikių turinčių vaikų neformaliam švietimui. Sostinės savivaldybė tvirtina, kad esant dabartiniam finansavimui 21 tūkst.