Jis tvirtina, kad jau rugpjūčio mėnesį jo vadovaujama įstaiga gali pritrūkti lėšų darbuotojų atlyginimams mokėti.
„Aš pritrūksiu pinigų atlyginimams jau rugpjūčio mėnesį“, – antradienį per susitikimą opozicinėje konservatorių frakcijoje Seime sakė Rolandas Rastauskas.
Anot jo, per mėnesį darbo užmokesčiui Pasvalio ligoninė skiria apie 200 tūkst. eurų. Jeigu jai Ligonių kasos perves lėšų tik už faktiškai suteiktas paslaugas, o ne vieną dvyliktąją, kaip numato sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendimas, ligoninė per mėnesį negaus apie 100 tūkst. eurų.
Šiuo metu gydymo įstaigoms siekiant kompensuoti dėl koronaviruso sumažėjusio pacientų srauto patirtus nuostolius, kas mėnesį mokama viena dvyliktoji sumos, kurią jos gaudavo prieš karantiną.
Pagal ministro nurodymą, sveikatos priežiūros įstaigos, norinčios išlaikyti tokį finansavimą, liepą turi būti atnaujinusios ne mažiau kaip 70 proc. stacionarinių ir ne mažiau kaip 80 proc. ambulatorinių paslaugų apimčių.
R. Rastauko teigimu, dabar rajonų ligoninės dirba maždaug 50 proc. pajėgumu.
Pasak jo, jeigu nuo rugsėjo būtų mokama už faktiškai suteiktas paslaugas, gydymo įstaigai grėstų bankrotas.
„Dauguma įstaigų eis į bankrotą arba turės skolintis iš bankų, kitaip neturės, iš ko mokėti“, – sakė R. Rastauskas.
Laikinoji Nacionalinio vėžio instituto direktorė Sonata Jarmalaitė savo ruožtu tvirtino, kad sunkiai pakeliama finansine našta gydymo įstaigai tampa ir apsaugos priemonių įsigijimas, mat centralizuotai jos nebeteikiamos.
„Gydymo įstaigoms šis finansinis krūvis darosi sunkiai išsprendžiamas“, – tvirtino ji.
Be to, S. Jarmalaitė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu nauji vėžio atvejai nėra diagnozuojami taip intensyviai kaip anksčiau.
Pasak jos, pacientams negalint prisibelsti iki šeimos gydytojų, pirminiai ligos požymiai lieka nepastebėti.
„Sulauksime sunkių atvejų bumo“, – įspėjo Nacionalinio vėžio instituto direktorė.
Ir Pasvalio ligoninės, ir Nacionalinio vėžio instituto vadovai teigė, kad nors pacientai skundžiasi, jog negali patekti pas gydytojus, ligoninės nėra perkrautos.
R. Rastausko teigimu, pacientai nepatenka pas šeimos gydytojus arba šie neduoda siuntimų į ligonines.
„Pas mus šiandien dirba 25 specialistai, tik pas tris specialistus yra eilė“, – teigė R. Rastauskas.
„Mūsų lovos yra pustuštės“, – sakė ir S. Jarmalaitė.
Pasvalio ligoninės vadovas pasakojo, kad poliklinikų net prašo siųsti jiems ligonius.
Valstybinės ligonių kasos vyriausiasis patarėjas Viačeslavas Zaksas savo ruožtu teigė, kad kol gauna vieną dvyliktąją buvusio biudžeto, tol gydymo įstaigos nesuinteresuotos atkurti kuo daugiau planinių paslaugų.
„Kol mokėsime už nesuteiktas paslaugas, jos ir nebus suteiktos“, – teigė jis.
V. Zakso teigimu, birželio mėnesio duomenys rodo, kad daugumoje įstaigų padėtis nėra labai dramatiška.
„Dauguma įstaigų stacionarinių paslaugų jau viršijo 70 proc., didžiausios problemos tikrai yra rajonų ligoninėse. (...) Sunku paaiškinti, kodėl Kupiškio ligoninė dirbo 87 proc. pajėgumu birželio mėnesį, o Ignalinos ligoninė – 17 proc. pajėgumu“, – tvirtino jis.
„Tai turbūt lemia ne tik objektyvūs pacientų srautai, bet ir tam tikra įstaigų taktika“, – sakė V. Zaksas.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys konservatorius Antanas Matulas stebėjosi, kaip ministras A. Veryga galėjo išeiti penkių savaičių atostogų, kai sveikatos apsaugos sistemoje tvyro toks chaosas.
Pasak politiko, privatūs gydytojų kabinetai nespėja priimti pacientų, nes šie, nepatekę į savo polikliniką, pagalbos kreipiasi privačiai.
A. Matulas tvirtino pats matęs, kaip prie poliklinikos būriuojasi žmonės, jie neįleidžiami į vidų, kol negavo šeimos gydytojų konsultacijų telefonu.
Anot jo, kai kuriais atvejais prieinama iki absurdiškų situacijų, kai šeimos gydytoja, kad pakonsultuotų dėl sergančio vaiko, reikalauja, jog tėvai atsiųstų jo gerklės nuotrauką.
„Turime nedelsiant pareikalauti atšaukti privalomas nuotolines konsultacijas“, – sakė parlamentaras.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, šių metų birželį apsilankymų pas šeimos gydytoją buvo beveik 60 proc. mažiau nei tą patį mėnesį pernai. Beveik 68 proc. paslaugų mažiau suteikta viešosiose sveikatos priežiūros įstaigose, privačiose – 45 proc. mažiau.
Gydytojų specialistų konsultacijų birželį, palyginti su pernai tuo pačiu metu, ligoninėse suteikta 42 proc. mažiau, poliklinikose – beveik 47 proc. mažiau. Privačiose sveikatos priežiūros įstaigose skirtumas buvo mažesnis – 29 procentai.
Birželį daugiau kaip 80 proc. stacionarinių paslaugų apimčių atnaujinusios buvo 14-a šalies ligoninių. 70–80 proc. paslaugų apimčių pasiekė 19 ligoninių, 50–70 proc. – 26, o devynios ligoninės teikė mažiau nei pusę stacionarinių paslaugų.
