ligoninės

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis turėjo labai nemalonią patirtį užsienyje esančioje ligoninėje. Apie tai jis pasidalino savo Facebook‘o paskyroje ir gyrė Lietuvoje esančią sveikatos sistemą. Ekonomistas, pasakodamas apie prastą apsilankymą užsienyje pas daktarus, prisiminė, kaip ne kartą vaikystėje yra susilaužęs kaulus.

Keičiasi viršsutartinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarka, kad gydymo įstaigos galėtų anksčiau gauti apmokėjimą už paslaugas, kurių suteikė daugiau, nei buvo numatyta sutartyje, o pacientai laiku gautų reikiamą pagalbą, skelbia Valstybinė ligonių kasa (VLK). Teigiama, kad pokyčiai įstaigoms suteiks daugiau lankstumo valdant savo finansus ir leis geriau atliepti realius pacientų poreikius.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) šalies ligoninėms pirks įvairaus galingumo elektros generatorių bei medicinos darbuotojams skirtų dujokaukių ir apsauginės aprangos, skirtos apsisaugoti įvykus cheminei, biologinei, radiacinei ar branduolinei nelaimei. Kaip ketvirtadienį pranešė KAM, generatoriams bus skirta apie 4,3 mln. eurų, o apsaugos priemonėms – 300 tūkst. eurų.

Trečiadienį Vyriausybė nusprendė Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio teritorines ligonių kasas (TLK) jungti prie Valstybinės ligonių kasos (VLK). Vyriausybės nutarime teigiama, kad VLK perims visas reorganizuojamų TLK teises ir pareigas. Kaip nurodo siūlymą pateikusi Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), tokiu sprendimu siekiama optimizuoti Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondą administruojančių institucijų veiklą bei supaprastinti PSD valdymo ir administravimo struktūrą.

Dar ką tik įstaiga sveikatos apsaugos ministro kaip pavyzdinė rajono gydymo įstaiga pristatinėta Joniškio ligoninė išgyvena sunkius laikus – Vidaus ligų skyriuje neliks 75 proc. gydytojų, trumpėja ir Skubios pagalbos skyriaus darbas. Konstatuojama, kad ir kitose ligoninėse situacija ne geresnė – gydytojų nesiseka privilioti ir 4–5 tūkst. eurų „į rankas“ siekiančiomis algomis.

Pradėjęs kadenciją, dabartinis Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys užsibrėžė ambicingą tikslą –  šešių dalių sveikatos apsaugos sistemos reformą. Nors kai kurios priemonės buvo įvertintos teigiamai, dar praėjusiais metais medikams kilo abejonių dėl gydymo įstaigų tinklo pertvarkymo planų, bei kitų reformos aspektų. Šiandien medikai teigia, jog nebuvo visiškai aišku, kodėl buvo imtasi tokio didelio masto pokyčių, neįvertinant išlaidų ir kitų galimų sunkumų.

Ligoninės už operacijas gauna pinigus iš Ligonių kasų, bet nevengia papildomai pasipinigauti ir iš pacientų. Neseniai vienas vyras įveikė pusantrų metų trukusį teismų maratoną ir įrodė, kad Panevėžio ligoninė neteisėtai iš jo paėmė pusės tūkstančio eurų priemoką už kojų venų operaciją. Rokiškio rajono gyventoja priemoką už krūties operaciją atgavo be teismo, vos pasiskundusi ligoninės vadovybei. O kiek žmonių net nežino, kad be reikalo susimokėjo, Ligonių kasos net spėlioti nedrįsta.

Kardiologas Audrius Šimaitis, po 18 metų darbo emigracijoje grįžęs ten, kur pradėjo gydytojo kelią, ką tik stojo prie po reorganizacijos atsiradusios naujos įstaigos – Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) – vairo. Nors pripažįsta, kad problemų įstaigoje – ne viena, naujasis ligoninės vadovas viliasi ją paversti gydytojų traukos centru.

Visos pirminės sveikatos priežiūros įstaigos yra įpareigotos teikti paliatyviosios pagalbos paslaugas namuose, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).  Anot ministerijos Asmens sveikatos departamento Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus vedėjos Ilonos Šakienės, augant onkologinių susirgimų skaičiui bei senstant visuomenei, didėja ir paliatyviosios pagalbos poreikis.

Kasdien į šalies ligonines patenka bent po vieną vaiką, stipriai apsinuodijusį narkotikais ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis. Medikai prisipažįsta, kad dažnai net nebežino, kuo apsinuodiję nepilnamečiai, todėl gydo tik simptomus. Policija sako, kad ir ikiteisminių tyrimų, susijusių su narkotikų vartojimu ir platinimu, daugėja, tačiau išaiškinti jų platintojus, savo veikla užsiimančius socialiniuose tinkluose, sudėtinga.  Marijampolę supurtė šešiolikmečio mirtis.

Ligonių kasų lėtinėmis ligomis sergantys pacientai teiraujasi, ar jie kiekvieną kartą privalo gauti šeimos gydytojo siuntimą prieš eidami pas gydytoją specialistą. Primenama, kad sergantiesiems lėtinėmis ligomis nereikia kaskart prašyti šeimos gydytojo siuntimo konsultuotis pas specialistą, jei jiems yra skirtas ilgalaikis stebėjimas.

Kodėl medikai palieka gydymo įstaigas ir ar Lietuvoje vis dar galioja „švogerių“ krašto standartai, kai vieni yra lygesni už kitus ir turi išskirtines sąlygas gauti sveikatos paslaugas? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė ir Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė.

Medikams išeinant iš darbo Raseinių, Zarasų ligoninėse prezidento rinkimuose valstiečių planuojamas kelti buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad dėl to kalta sveikatos reforma. „Absoliučioje daugumoje atvejų – taip, nes ji katalizavo įvairiausius pokyčius“, – Žinių radijui penktadienį sakė parlamentaras paklaustas, ar dėl medikų paliekamų darbo vietų yra kalta sveikatos reforma.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) užsimojo pertvarkyti sveikatos įstaigų tinklą, kad paslaugos gyventojams taptų labiau prieinamos ir kokybiškos. Vis tik reformos kritikai atkerta, kad medikų iš oro daugiau neatsiras, o sumaišties visai bendruomenei jau įnešta su kaupu. Siekdama pagerinti sveikatos paslaugų prieinamumą ministerija siekia, kad 80 proc. paslaugų gyventojai gautų savo savivaldybėje, o į kitas, didesnes ligonines važiuotų tik tada, jei reikia sudėtingesnių procedūrų ar gydymo.

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) sako, kad sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio komentarai apie paslaugų teikimą savivaldoje remiantis vienu atveju yra neatsakingi ir atskleidžia pačios sveikatos politikos bei skubotų reformų spragas.

Kelių mėnesių ar net gerokai ilgesnės laukimo eilės pas gydytojus daugelio jau nebestebina. Su panašia realybe susiduria ir norintieji gauti itin populiarėjančias ortodontinio gydymo paslaugas. Kai kur situacija darosi kritiškai sudėtinga – štai Žalgirio klinika paskelbė dėl gydytojų stygiaus apskritai stabdanti naujų pacientų registraciją pas šiuos specialistus.

Vyriausybė šią savaitę pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui iki 2028-ųjų šalyje pertvarkyti ligoninių tinklą. Siekiant užtikrinti geresnį sveikatos paslaugų prieinamumą, ligoninių tinklas bus formuojamas pagal keturis kriterijus: teritoriją (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys), daugiaprofiliškumą, paslaugų kokybę ir skubios pagalbos teikimą visą parą. Tą padaryti planuojama iki 2025-ųjų rugpjūčio.

Anglijos ligoninių gydytojai ketvirtadienį pradėjo didžiausią streiką per Jungtinės Karalystės valstybės finansuojamos Nacionalinės sveikatos priežiūros tarnybos (NHS) istoriją, priversdami sunerimti dėl pacientų saugumo. Beprecedentis penkių dienų streikas dėl darbo užmokesčio ir darbuotojų išlaikymo yra naujausia pastarųjų aštuonių mėnesių NHS darbuotojų akcija.

NATO viršūnių susitikimo metu keturios didžiosios Vilniaus ir Kauno ligoninės bus pasirengusios suteikti sveikatos priežiūros paslaugas susitikimo dalyviams, tačiau Lietuvos gyventojams planinių paslaugų arba skubiosios pagalbos paslaugų teikimas ribojamas nebus. „Tarptautiniams valstybių vadovų susitikimams taikomi aukščiausi saugumo standartai, kuriuos turi užtikrinti visos pagalbos tarnybos, taip pat ir sveikatos priežiūros sektorius.

Žvakės liepsnelės prie nuotraukos ir prisiminimai apie mirusią mamą – seseris Robertą ir Joaną jau mėnesį lydi sielvartas. „Pagrindinė liga/trauma, sukėlusi mirtį – krūtinės aortos kylančios dalies atsisluoksniavimas ir plyšimas“, – mamos mirties priežastį įvardija dukra Roberta Liubinskaitė. Kaunietės įsitikinę, kad jų mamą į kapus nuvarė aplaidus Kauno medikų darbas. Šešiasdešimtmetį šiemet atšventusi moteris sunegalavo gegužės 10 vakare.

Nors sveikatos apsaugai Lietuva kasmet skiria vis daugiau lėšų, situacija džiugina ne visur. Rajonuose gyvenantys žmonės ligoninėse neberanda specialistų, o didmiesčių gyventojai priversti laukti net kelių mėnesių eilėse. Kokios yra to priežastys? Šio pirmadienio TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ pakvies atsakymų ieškoti kartu.

„Valstiečiai“ ir kiti opozicijos politikai grįžta prie idėjos steigti vaistines ligoninėse, jau anksčiau pramintas valstybinėmis vaistinėmis. 35 parlamentarai iš opozicijos, įskaitant socialdemokratus ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovus, registravo Farmacijos įstatymo pataisas, numatančias tokių vaistinių kūrimą. Šią idėją politikai siūlo argumentuodami didelėmis kainomis privačiose vaistinėse.

Jungtinės Karalystės ligoninių gydytojai pirmadienį pradėjo trijų dienų streiką dėl darbo užmokesčio tą pačią savaitę, per kurią taip pat streikuos mokytojai, geležinkelių darbuotojai ir valstybės tarnautojai. Gydytojai teigia, kad nuo 2008 metų, kai jų darbo užmokestis kelerius metus buvo didinamas žemiau infliacijos lygio, jų atlyginimas faktiškai sumažėjo 26 procentais.

Rokiškyje besilankantis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad sveikatos apsaugos sistemoje reikia išvengti situacijų, kai pacientai siuntinėjami tarp skirtingų gydymo įstaigų, nors to ir nereikia. „Pacientas kartais kaip futbolo kamuolys tarp skirtingų įstaigų, iš ligoninės vėl grįžta pas šeimos gydytoją – ko grįžta, lyg ir dar kartą pasikonsultuoti, kad išrašytų siuntimą, kurį iš karto ligoninėj galėjo išrašyti.

Penktadienį iš Lietuvos į Ukrainą iškeliavo dar viena humanitarinės pagalbos siunta, skirta karo krečiamos šalies gydymo įstaigoms. Siuntą sudaro vaistai, medicinos įranga ir priemonės, kurias skyrė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pavaldžios įstaigos, ligoninės ir privatūs rėmėjai, rašoma pranešime spaudai.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pirmadienį lankysis Vilkaviškyje, kur apžiūrės vietos gydymo įstaigas. Numatyti jo apsilankymai Greitosios medicinos pagalbos stotyje, Pirminės sveikatos priežiūros centre, ligoninėje.

Karantinų įvedimas per COVID-19 pandemiją turėjo vieną svarbiausią tikslą – neleisti ligoninėms persipildyti. Vyriausybės tikėjosi užkirsti kelią infekcijų plitimui, taip laimėdamos daugiau laiko pajėgumams didinti. Tačiau galiausiai didžioji dalis šių papildomų pajėgumų liko nepanaudoti.

Po šalį sukrėtusių smurto prieš medikus istorijų, Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė pabrėžia ne tik adekvačių bausmių už smurtą, bet ir pačių specialistų pasirengimo dirbti konfliktinėse situacijose svarbą. Anot jos, po daugiau nei dešimtmetį trunkančių studijų medikai nemoka dirbti su agresyviais pacientais. Pastaraisiais mėnesiais viena po kito Lietuvą sukrėtė smurto prieš medikus istorijos.

Dėl patirtų traumų antradienį į trijų didžiausių miestų ligonines kreipėsi daugiau nei 500 asmenų, dėl išliekančių slidžių kelių ir šaligatvių įstaigos su nerimu laukia traumuotų pacientų ir trečiadienį.   Anot Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės atstovės Astos Bagdonavičienės, antradienį į Skubios pagalbos skyrių kreipėsi 283 pacientai, 125-iems iš jų prireikė traumatologinio pobūdžio pagalbos.

Daugiau nei šimtas milijonų eurų. Tokią sumą siekiančias sąskaitas už šildymą, elektrą ir kitas komunalines paslaugas gavo Lietuvos gydymo įstaigos. Ir kaip kuri išmano puolė taupyti. Ligoninių koridoriuose gęsta šviesos, prisukamas šildymas. Tuo metu pacientai baiminasi, kad taupymo pasekmes pajus savo sveikatos sąskaita. Klaipėdos universitetinės ligoninės koridoriuose pacientus pasitinka tamsa. Gydymo įstaiga yra priversta taupyti, mat sulaukė milžiniškų sąskaitų už šildymą ir elektrą.

Artėjanti žiema taps iššūkiu ligoninėms, todėl, šuoliuojant elektros ir šildymo kainoms, sveikatos įstaigos ruošiasi ir kuria energijos taupymo planus. To nepadariusiems žiema bus nerami, nes jau dabar skaičiuojama, kiek teks mokėti už elektros energiją – sąskaitos išsipūtusios kelis kartus.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) paskelbus apie metamas papildomas lėšas kosminėms energijos sąskaitoms amortizuoti, gydytojai teigia, kad to nepakanka ir reikalauja dvigubai didesnės sumos. Medikų bendruomenė įsigąsdinusi ir nuogąstauja, kad nepasikartotų 2009-ųjų metų krizės scenarijus, kai išlaidas reikėtų dengti medikų algų sąskaita. Jei taip nutiktų, neatmetama, kad viskas galėtų baigtis ir streiku.

Reaguojant į energijos kainų krizę Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ruošia gelbėjimo ratą gydymo įstaigoms. Jų vadovams imantis už galvų dėl kosminių kainų, SAM sako skirsianti papildomus 49 mln. eurų ne tik energijos kainoms, bet dar ir pandemijos išlaidoms kompensuoti. Taip pat 20 mln. eurų jau papildomai suplanuota kitiems metams. Ligoninių vadovai jau dabar bado pirštu į milžiniškai išaugusias sąskaitas už elektrą.

Gydytojai rezidentai džiaugiasi – pagaliau pajudėta iš mirties taško ir pamiršti jų atlyginimai augs. Tarp Vyriausybės siūlomų pokyčių – ir daugiau praktikos laiko regioninėse gydymo įstaigose. Vis tik patys universitetai čia įžvelgia iššūkių ir nuogąstauja, ar visoms regiono įstaigoms pakaks kompetencijų būsimiesiems gydytojams ugdyti. Bene skaudžiausia jaunųjų gydytojų seniai pažymima sveikatos sistemos vieta – per žemi, dvejus metus apskritai nedidėję atlyginimai.

Milžiniškas sąskaitas už elektrą gavę ligoninių vadovai liko šokiruoti. Šalies gydymo įstaigos suskubo išjungti šviesas, planuoja nebeteikti ir kai kurių paslaugų, mat nežino, kaip sumokėti elektros sąskaitas. Kai kur nuo pernai jos padidėjo net keliais šimtais procentų. Išsigando ir pacientai: ar nebus taip, kaip per pandemiją, kai ligoninės buvo uždarytos ir nebeteikiamos tam tikros paslaugos. O Sveikatos apsaugos ministerija ramina – įstaigoms bus skirtas papildomas finansavimas.

Jau gavę kelis kartus didesnes sąskaitas už elektrą ligoninių vadovai su siaubu laukia šildymo sezono pradžios. Jie konstatuoja, kad sunkmetis jau atrodo neišvengiamas, o jo pasekmes pajaus ne tik medikai, bet ir pacientai. Politikai savo ruožtu ramina, kad pagalvę gydymo įstaigoms paruoš, tačiau ragina ir patiems labiau pasistengti pataupyti.

Operacinėse nėra sterilių pirštinių, chirurginių instrumentų, siūlų, duriančių adatų. Ir tai ne karo lauko ligoninės Ukrainoje aprašymas. Tokia realybė susiklostė dalyje Lietuvos ligoninių. Anot medikų sąjūdžio, visa tai – dėl per menko ligoninių finansavimo. O ministerija pirštu beda į ligoninių vadovus, esą tai jie nemoka tvarkytis su pinigais. Vilkaviškio ligoninės operacinėje pluša gydytojai, nes pacientui buvo atliekama išvaržos operaciją.

Siekiant užtikrinti vaikų raidos sutrikimų ankstyvąją reabilitaciją Lietuvoje bus įdiegti penki regioniniai ir du universiteto ankstyvosios vaikų reabilitacijos centrai Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), centrai bus atsakingi už ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo savivaldybėse koordinavimą.

Vaistų kompensavimo tvarkos keitimai ir paslaugų mažųjų savivaldybių įstaigose mažinimas kelia nemažai pasipiktinimo. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad taip siekiama pagerinti gydymo kokybę. Jo teigimu, ligoninių reforma palies tik 4 proc. mažųjų savivaldybių gyventojų.  Apie tai jį TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė. Girdime naują vaistų kompensavimo tvarkos siūlymą.

Seimas po kelis kartus nepavykusio balsavimo ketvirtadienį pagaliau apsisprendė dėl „amžinųjų“ ligoninių vadovų kadencijų ribojimo. Nuo šiol vadovai galės eiti ne daugiau kaip dvi po 5 metus trunkančias kadencijas iš eilės. Tiesa, tai pačiai įstaigai jie galėtų vadovauti praėjus „atšalimo“ laikotarpiui. Įstatymu taip pat apribotos ir įstaigų padalinių ir filialų vadovų kadencijos. Iš 87 užsiregistravusio Seimo nario balsavo 79, „už“ – 73, 5 „prieš“ ir 1 susilaikė.

Nuo Kremliaus paskelbto karo Ukrainoje pradžios šalyje įvyko daugiau nei 70 atskirų išpuolių prieš ligonines, greitosios pagalbos automobilius ir gydytojus, o jų skaičius kasdien didėja, teigia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Kaip praneša BBC, PSO teigia, kad taikymasis į sveikatos priežiūros įstaigas tapo šiuolaikinio karo strategijos ir taktikos dalimi.

Seimo opozicijai vėl blokavus įstatymo, kuriuo būtų ribojamos ligoninių vadovų ir jų padalinių kadencijos, priėmimą, pasipylė aštrios valdančiųjų replikos. Šie įspėjo įstatymo nepalaikančius parlamentarus, kad ateityje nutikus kokiai tragedijai jie turėtų jaustis tam neužkirtę kelio. Po ketvirtadienį vėl nepavykusio balsavimo TS-LKD narys Justas Džiugelis apgailestavo, kad opozicija užsispyrusiai vilkina įstatymo priėmimą.

Epidemiologai konstatuoja, kad nors, palyginus su naujų atvejų augimo tempais, COVID-19 stacionarų užimtumas nėra toks didelis, jis yra ūgtelėjęs. Tiesa, dalis šių pacientų į kovidinius skyrius pakliūna gydymo įstaigon kreipęsi dėl kitų sveikatos paslaugų, bet tiesiog būdami užsikrėtę koronavirusu. Vis tik medikai perspėja, kad apsigauti nereikėtų, mat kitą kartą pacientams, iš pradžių tik turintiems teigiamą PGR testą, ligą toliau tenka rimtai gydyti.

Nors Seime liko tik paskutinis žingsnis, kad būtų nustatytas sveikatos įstaigų vadovų kadencijų skaičiaus ribojimas, dalis sektoriaus atstovų ir parlamentarų priešinasi tokiems pokyčiams ir įspėja dėl didelių nemalonumų ateityje. Numatoma, kad valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovai galėtų dirbti ne daugiau kaip dvi penkerių metų kadencijas iš eilės.

Už COVID-19 valdymą regionuose atsakingos ligoninės teigia, jog bendras į įstaigas guldomų pacientų skaičius nedidėja, bet baiminamasi augančio sergamumo tarp medikų, o kai kur jau svarstoma kviesti dirbti sergančiuosius besimptome forma. Santaros klinikų direktorius Feliksas Jankevičius spaudos konferencijoje penktadienį tvirtino, jog iš viso klinikose yra per 200 COVID-19 užsikrėtusių medikų ir kitų darbuotojų, daugėja ir užimtų pacientų lovų, bet situacija kol kas išlieka stabili.

Pasakose daugelį bėdų išsprendžia stebuklinga lazdelė, o realybėje politikai labai dažnai užsikabina ant pavienių sprendimų, kurie tarsi turėtų pakeisti visą sistemą. Prieš ketverius metus švietimo sektoriuje vadovams įvestos kadencijos turėjo prisidėti prie švietimo kokybės gerinimo, šiuo metu svarstoma įvesti kadencijas sveikatos sektoriaus įstaigų ir jų padalinių ar filialų vadovams. Taip tikimasi išspręsti mobingo problemą. Bet realybė daug proziškesnė.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siekia tapti septynių šalies ligoninių dalininke. Pagal atitinkamą Vyriausybės nutarimo projektą, valstybei visuotiniuose dalininkų susirinkimuose būtų suteikiama po 50 proc. balsų. SAM siekia tapti Regioninės Telšių, Tauragės, Marijampolės, Regioninės Mažeikių, Utenos, Alytaus S. Kudirkos, Ukmergės ligoninių dalininke.

Vyriausybė šią savaitę planuoja svarstyti gydymo įstaigų tinklo reformą.  Ji turėtų paliesti visas 60 savivaldybių, trukti penkerius metus. „Pagrindinis reformos principas yra sveikatos priežiūros paslaugas teikti žymiai didesnėmis ambulatorinės ir žymiai mažesnėmis stacionarinės pagalbos apimtimis“, – rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtų pataisų aiškinamajame rašte.

Ligoninėms darosi sunku susidoroti su virusu užsikrėtusiais pacientais ir gydyti kitomis ligomis sergančius žmones. Pastarąsias kelias savaites kiekvieną darbo dienos rytą, medicinos centro „Universitair Ziekenhuis Brussel“ („UZ Briussel“) chirurgijos planavimo komanda susiduria su dilema – kuriems pacientams bus atlikta operacija, o kuriems ne. Lemiamas veiksnys? Pusės intensyviosios terapijos (ICU) lovų reikia koronavirusu sergantiems pacientams, rašo politico.eu.