Nors neseniai Joniškio ligoninės vardas linksniuotas kaip sėkmės raktą atradusios rajono ligoninės pavyzdys, kur sutelkus dienos paslaugas pacientams pavyko sėkmingai pritraukti būrį gydytojų, šiandien čia nuotaikos niūrokos.
Sukasi, kaip išmano
Į pensiją išeinant 3 iš 4 gydytojų Vidaus ligų skyriaus gydytojų ligoninė kiaurą parą nebeteiks ir skubios medicinos paslaugų. Vis tik pats ligoninės vadovas situacijos nedramatizuoja ir teigia, kad problema dėl vidaus ligų gydytojų buvusi visada.
„Niekas nepasikeitė, tris metus sakėme, kad ieškome gydytojų, kurie čia ar kažkur aplinkui gyventų, ir jų neatsirado. Tas laikas ateina ir situacija yra tokia, kokia yra. Bet sukamės palyginus neblogai. Teikiamų paslaugų specifika nepasikeitė. Tačiau man pačiam yra gana keista, kad siūlant tokias darbo sąlygas labai daug norinčiųjų čia atvažiuoti nėra. Tai reiškia, kad rajonai yra bėdoje“, – klabėjo gydymo įstaigos vadovas Martynas Gedminas.
Pasak jo, formaliai Vidaus ligų skyrius kaip ir liks, tačiau realiai paslaugos čia redukuotos – jau dabar 10–15 proc. daugiau pacientų pervežama į Šiaulius.
„Formaliai skyrius liks – Lietuvoje yra labai neišvystytas reglamentavimas, yra tokie skyriai kaip slauga ir tada vidaus ligos, pas mus dabar yra likęs stacionaro skyrius, į kurį guldome mažos rizikos pacientus. Apie 10–15 proc. pacientų turime pervežti į Šiaulius, kurių anksčiau neperveždavome. Tai yra sunkios būklės pacientai. O tiems, kurie yra su insultu ir kuriems reikia aktyvaus gydymo vien dėl reabilitacijos – yra Radviliškis. Kitų regiono ligoninių neminėčiau, pats ten nesigulčiau...
Išties su slaugytojais, telemedicina sukamės iš tos situacijos, kaip galime. O skubią pagalbą kiaurą parą turėjome teikti vien todėl, kad turint Vidaus ligų skyrių bet kada gali atvežti bet kokį pacientą, o dabar resursus redukavome tam, kad galėtume pasiūlyti tuos 4–5 tūkst. „į rankas“, kad galėtume pritraukti gydytojus, kurie galėtų dirbti dienomis, o ne tik atvažiuotų“, – kalbėjo Joniškio ligoninės vadovas.
Savivaldybė siūlo ne tik solidžias algas, bet taip pat ir kompensuoti būsto nuomą ar kelionės išlaidas.
Ligoninėms tenka tampyti paklodę
Vis tik aiškėja, kad Joniškio rajonas – neišskirtinis. Radviliškio ligoninės direktorė Aušra Čiūdarienė portalui tv3.lt patikino, kad šiandienė jos vadovaujamos įstaigos situacija kelia nerimą – Vidaus ligų skyriaus veikla taip pat kabo ant plauko.
„Trūksta gydytojų, kurie nori atvykti dirbti į regionus, tad jų tenka ieškoti su žiburiu. Viena terapeutė jau yra garbaus amžiaus, bet dar dirba, nebloga sveikata, o kita gydytoja – jaunesnė. Tai yra viskas, ką turime.
„Tačiau man pačiam yra gana keista, kad siūlant tokias darbo sąlygas labai daug norinčiųjų čia atvažiuoti nėra. Tai reiškia, kad rajonai yra bėdoje“, – sakė M. Gedminas.
Tad Vidaus ligų išlikimo klausimas taip pat kabo ant plauko, bet dar vis pakalbiname, visais kanalais bandau ieškoti terapeutų. Būtų labai smagu pritraukti kokį jaunesnį terapeutą, nes dabar tenka gyventi nežinioje ir baimėje, kad tik kuri daktarė „neiškristų“, nesusirgtų, nes viskas tada – vienas gydytojas niekaip nepaveš“, – nuogąstavo ji.
Pašnekovė teigė, kad, viena vertus, puse atvejų šios specialybės gydytojų apskritai mažai paruošiama, o kiti važiuoti į regioną nenori. „Tad visoms rajoninėms ligoninėms tenka tampyti paklodę bandant juos prisikviesti“, – konstatavo A. Čiūdarienė.
Ji pasakojo, kad Skubios pagalbos skyriaus darbą visą parą ligoninėje dar pavyksta užtikrinti, tačiau kaip ir visur trūksta kardiologų, endokrinologų.
„Ir reanimaciją turime visą parą, dar priėmime nėra tokių problemų, jaunimas, rezidentai nori pabudėti. Bet su terapija – problemos, o pacientų daugėja. Daug ir vienišų žmonių – vaikai išvažiavę arba tiesiog jiems sunku ir dirbti, ir prižiūrėti senyvo amžiaus tėvus, prireikia kreiptis ir į kitas socialinės priežiūros įstaigas“, – konstatavo Radviliškio ligoninės vadovė.
Nors nuolat pažymima, kad ligoninėms ypač trūksta slaugos personalo, A. Čiūdarienė nurodė, kad situacija čia irgi nėra kritinė: „Su slaugytojais ligoninėje situacija visai gera. Slaugytojų padėjėjų kaip ir užtenka, aišku, kelių slaugytojų trūktume, bet verčiamės.“
Dalį savivaldybių pritraukiant gydytojus gelbėja gera geografinė padėtis. „Geras susisiekimas – labai svarbus. Netoli mūsų – ir Panevėžys, ir Šiauliai, nesudėtinga į Kauną, Vilnių nuvykti. Tuo metu į tą patį Joniškį kelias labai nedėkingas, siaurokas, važinėti kiekvieną dieną, o dar žiemą, tikrai nenorėčiau“, – pridūrė ji.
Per 30 metų gyventi neatvyko nė vienas gydytojas
M. Gedmino teigimu, kol kas gyventojai labai nepajuto, kad uždarius Vidaus ligų skyrių kas būtų pasikeitę, tačiau klausimas, kas bus už 2–3 metų.
„Panašu, kad dabar 20 metų nesprendėme bėdos ir staiga aiktelėjame, kai ji atsiranda. Štai Zarasai ėmė ir visai uždarė skyrius, kaip ir kitos ligoninės. Mes sukamės, žmonės nepajuto to, kad yra pasikeitimų. Bet klausimas, kas bus už 2–3 metų. Kai pasibaigė paskyrimai, apie 30 metų į Joniškį nėra atvažiavęs gyventi joks gydytojas. Tai yra didelė problema“, – pabrėžė Joniškio ligoninės direktorius.
Paklaustas, ar dabar irgi pribrendo toks laikas, kai vertėtų kalbėti kažkokius priverstinius „paskyrimus“, pašnekovas teigė, kad kažką daryti būtina.
„Nežinau, kažkokią sistemą reikėtų galvoti. Jei valstybė laiduoja nemokamą mokslą tam, kad galėtų gydytojas gauti licenciją, 3 metus padirbėjęs rajone gydytojas, manau, labai daug ko neprarastų.
Bet iš esmės, manau, sprendimas yra peržiūrėti rezidentūros studijas, kad čia žmonės atvažiuotų dar rezidentūros metu. Nes yra problema, kad jauni gydytojai įsigyja būstus, susiranda antrąsias puses ir lieka dideliame mieste. O mes siūlome atlyginimą, kuris yra du tris kartus didesnis nei Kaune, bet žmonės lieka dėl kitų priežasčių, tai – lėtinė problema.
Nuleisti rankų dirbant rajone nėra dėl ko, bet sprendimų priėmėjai į tokias situacijas turėtų labai atkreipti dėmesį. Manau, kad vieša medicina yra labai apleista ir čia arba turi įvykti kolapsas, arba radikalūs sprendimai, kurie, matyt, neįvyks, nes žmonės bijos juos priimti. Tai galiausiai viskas baigsis tuo, kad ateis privati medicina su savo sprendimais“, – svarstė jis.
Mato apgailėtiną regionų politiką
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) pirmininkė Auristida Gerliakienė gi konstatavo, kad aptariami ligoninių pavyzdžiai – sisteminiai ir daugelio netvarkomų problemų pasekmė.
„Nebūna taip, kad jei kažkur kūne yra vėžys, visi kiti organai dirba gerai. O kad visa sistema yra purtoma ir jau senokai, medikų sąjūdis kalba ne vienus metus. Kalbame tiek apie specialistų trūkumą, tiek darbo sąlygas, skirtingas algas, nepakankamą apmokėjimą už paslaugas – viskas čia yra susiję.
Kaip gali kažkas iš kažkur gydytojus „pavogti“? Jei nėra sąlygų, jų ir bėra, o jų nėra, nes nėra finansavimo, o jo nėra, nes yra monopolis, o jis yra, nes yra politiniai sprendimai. Taip mes atsitrenkiame į politinės nekompetencijos sieną“, – konstatavo ji.
Pašnekovės teigimu, regionų politika Lietuvoje iš esmės yra apgailėtina – nedaroma nieko, kad žmonės norėtų gyventi rajonuose.
„Nėra nieko daroma, kad žmonės grįžtų į regionus, ten būtų normalios mokyklos, geros gyvenimui sąlygos, kad žmonės norėtų ten būti. Niekas į tai neinvestuoja.
Galėtų galbūt būti palengvintos sąlygos tiems žmonėms, kurie dirba regionuose, įmonėms, kurios steigia verslus. To nėra jau seniai, nuo to nukenčia ir ten nenori važiuoti ir medikai“, – kalbėjo A. Gerliakienė.
Tokius „sproginėjimus“ prognozuoja visur
LMS valdybos pirmininkės teigimu, ir jokios reformos, panašu, skirtos tik įsisavinti pinigus, negelbės.
„Turime susiskaičiuoti, kokius turime resursus ir pagal tai analizuoti, ką toliau darome. Nes resursai yra keturi – žmogiškieji ištekliai, pinigai, medikų kvalifikacija ir laikas, kurį medikai gali skirti pacientui.
Turi būti administracinės naštos mažinimas ir normali e.sveikata, kad kuo mažiau gydytojams reiktų su ja dirbti. Kitas mūsų pasiūlymas – įvesti sveikatos sekretores, kurios užsiimtų nemedicininiu darbu, bet tam vėlgi reikalingas finansavimas“, – kalbėjo A. Gerliakienė.
Jos aiškinimu, darbuotojų pritraukimas turėtų vykti nurodant aiškius kriterijus, kaip jie dirbs – darbo krūvius, sąlygas, atlyginimus:
„Dabar tai gali labai skirtis vienoje ir kitoje ligoninėje, nes ir savivaldybės prisideda ar administracijos verčiasi per galvą, kad galėtų mokėti didelius atlyginimus. Bet vėlgi vieniems specialistams moka didelius, kitiems – mažesnius atlyginimus. Tad turėtų būti aiškus sisteminis požiūris su prieš tai atlikta sistemine analize.
Tad tokių „sproginėjimų“ sistemoje, manau, bus visur. Galima iškelti kažkokius lyderius, rodyti, atvykus politikams spausti ranką, bet tai – parodomieji dalykai.“
Jau mato reformos naudą
Savo ruožtu Radviliškio ligoninės vadovė, paklausa, ar sveikatos reforma padės išgelbėti mažas ligoninės, teigė, kad viskas – savivaldybių rankose.
„Viskas priklauso nuo savivaldybės administracijos, jei ji palaiko, viską derinti, ieškoti sprendimų bendromis jėgomis pavyksta. Manau, tikrai sėkmingai išsilaikysime, bet jei pati administracija nusprendžia užsimerkti ir uždarinėti, tai esi bejėgis kažką padaryti“, – konstatavo A. Čiūdarienė.
„Tokių „sproginėjimų“ sistemoje, manau, bus visur. Galima iškelti kažkokius lyderius, rodyti, atvykus politikams spausti ranką, bet tai – parodomieji dalykai“, – sakė A. Gerliakienė.
Ji teigė, kad įsteigus Radviliškio sveikatos centrą, kol kas jokių nesklandumų bendradarbiaujant nėra, sėkmingai pasidalintos ir europinės lėšos, o ir pacientai jau pajautė naudą. „Pavyzdžiui, pirminiame centre susirgo odontologas, tada informuojamas kitas gydytojas, kuris priklauso centru, kad dengtų ekstrinius pacientus“, – jau matomą naudą pastebėjo ji.
Sejonienė: pajutę prievartą jauni medikai išvis emigruotų
Paklausta, ar sveikatos reforma įgali išspręsti įsisenėjusias medikų trūkumo regionuose problemas, Seimo narė Jurgita Sejonienė teigė, kad tam tikrų sprendimų jau yra imtasi.
„Sena problema, kad visi medikai, baigę mokslus nori pasilikti didžiuosiuose miestuose ir nenori grįžti į mažesnius miestelius. Tai dabar jau yra priimtas sprendimas dėl rezidentūros, kad ne mažiau kaip 30 proc. jos laiko gydytojai turės atlikti regionuose. Bet rezultato negali būti per savaitę, mėnesį ar metus.
Tai būtų vienas iš būdų, kaip susiformuoti darbiniams ryšiams – jei sąlygos būtų patrauklios, jauni žmonės galėtų grįžti. Bet ir patys rajonai turi įdėti daug darbo: vyksta daug karjeros mugių, labai svarbu su to rajono žmonėmis nuolat palaikyti ryšį, kad jie žinotų, jog tikrai bus garantuotas darbas ir geros sąlygos“, – komentavo ji.
Parlamentarės teigimu, kito civilizuoto ir neprievartinio būdo bandyti pritraukti specialistus nėra.
„Nusprendėme, kad vis tik prievartinis būdas yra labai netinkamas, patys medikai, ypač jaunieji gydytojai, išreiškė nepasitenkinimą dėl to. Tai nežinau, ar prievarta kažką būtume pasiekę. Žmonės tada tiesiog išvis emigruotų“, – kalbėjo J. Sejonienė.
Atliepdama į LMS atstovės žodžius, ji kartu teigė, kad medikų kvalifikacijos kėlimas – vienas iš reformos tikslų.
„Bet vėlgi priklauso, kaip kiekviena įstaiga nuspręs, kur investuoti. Kita vertus, nors buvo didelis pasipriešinimas reformai, dabar negirdžiu nė iš vieno rajono, kad jiems būtų blogai“, – teigė ji.
